- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-1023-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01031-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 016,60 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui tenka pareiga atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas už ieškinyje nurodytą laikotarpį. Ieškovės nuomone, dalis atsakovo nurodomų aplinkybių nėra susijusios su šia byla, o atsakovo teiginiai dėl sutartyje nurodytų paslaugų įkainių grindžiami atsakovo subjektyvia nuomone.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad pagal ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytą sutartį transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas apmoka policijos įstaiga. Be to, atsakovo nuomone, sutartyje įtvirtinti įkainiai 4 kartus didesni negu vidutinė kaina Vilniaus mieste. Atsakovas pažymėjo, kad jis buvo pateikęs prašymą leisti jam pačiam saugoti automobilį, tačiau prokuroras tokį atsakovo prašymą atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ iš atsakovo A. M. (A. M.) 3 016,60 Eur skolos, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 3016,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo A. M. (A. M.) 21,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. .
4. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 25 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, jog 2022 m. gegužės 25 d. ieškovė gavo pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti į aikštelę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2199-369/2022, atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusižengimą pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį. Tuo pačiu nuosprendžiu dėl atsakovo atliktos nusikalstamos veikos nuspręsta konfiskuoti uždarajai akcinei bendrovei „Solgeta“ priklausantį automobilį Lexus RX450h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir ieškovė 2021 m. spalio 28 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-202, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugas. 2021 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir ieškovė sudarė susitarimą dėl sutarties pakeitimo Nr. 10-ST2-264, kuriuo susitarė, kad už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iki sprendimo konfiskuoti transporto priemonę pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies įsiteisėjimo dienos, ieškovei atlygina transporto priemonės savininkas ar (ir) valdytojas (solidariai) pagal sutarties 4 punkte nurodytus įkainius. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios įstatymo nuostatos patvirtina ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą, kaip į asmenį, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo automobilio valdytojas, ir, atitinkamai, paneigia atsakovo atsikirtimus, kad aptariamas išlaidas turėtų atlyginti ne jis, o policijos įstaiga. Be to, tokios įstatyme įtvirtintos atsakovo pareigos nepaneigia atsakovo teiginiai dėl ieškovės paslaugų įkainių dydžio, juolab kad tokie subjektyvūs atsakovo teiginiai nepagrįsti- nepatvirtinti jokiais objektyvaus- nešališko pobūdžio įrodymais (detalesniais konkrečiais duomenimis- įrodymais, ekspertizės išvadomis ar pan.).
6. Ieškovė už transporto priemonės priverstinį nuvežimą paskaičiavo 145,20 Eur skolą, už saugojimą nuo 2022 m. gegužės 25 d. (automobilio transportavimo dienos) iki 2023 m. kovo 13 d. (sprendimo konfiskuoti automobilį įsiteisėjimo dienos), t. y. 293 paras – 2 871,40 Eur, iš viso 3 016,60 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės reikalaujamas sumas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo, kaip automobilio valdytojo, priteisiama 3016,60 Eur skolos (CK 6.830, 6.840 straipsniai). Be to, tenkinant ieškovės reikalavimą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteisiamos penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 3 016,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 24 d. sprendimą. Iš naujo išnagrinėti atsakomybės klausimą dėl priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sprendime akcentuota, kad sutartis tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tornadas“ nustato priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo tvarką, o taip pat ir šių paslaugų įkainius. CK 6.154 str. įtvirtina sutarties sampratą: „Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę“. Šiuo atveju, atsakovas nedalyvavo sudarant ir pasirašant sutartį, tad tokia sutartis nelaikytina sutartimi tarp atsakovo ir VAPK ar tuo labiau tarp atsakovo ir UAB „Tornadas“. Tai reiškia, kad minima sutartis niekaip neliečia atsakovo ir grįsti ieškinį šios sutarties pagrindu yra neteisėta. Kadangi atsakovas atsisako padengti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo kaštus, nėra sutarties šalis, tai visas mano transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas privalo apmokėti VAVPK.
7.2. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nustato: „Kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, o transporto priemonės savininko (valdytojo) sutikimu ji gali būti pastatoma ir į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti (jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai)“. Kadangi atsakovas nėra sutarties tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tornadas“ šalis ir minima sutartis jam negalioja, logiška daryti išvadą, kad sutartyje įtvirtintos automobilio nuvežimo ir saugojimo kainos atsakovui taip pat negalioja. Tai reiškia, kad automobilis galėjo būti pastatytas kitoje aikštelėje, kurios įkainiai atsakovą tenkintų. Byloje nėra argumentų, jog automobilio nuvežimas ir saugojimas kitoje aikštelėje - gali pakenkti baudžiamajam procesui. Atitinkamai, VAVPK turėjo pareigą išaiškinti teisę nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, su kurios saugojimo įkainiais atsakovas būtų sutikęs.
7.3. Taip pat atsakovas turėjo teisę į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju procesas užtruko 293 paras, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovo pagrindines teises ir laisves įtvirtintas EŽTK 6 str. 1 d. Susirašinėjimo su teismu metu buvo gauta informacija, kad teisėjas atostogauja, tad bylos nagrinėjimas yra atidedamas. Teisėjo atostogos ar užimtumas kitose bylose - nėra pagrindas reikalauti iš atsakovo už tą laikotarpį susimokėti už automobilio saugojimą.
7.4. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo: „Be to, tokios įstatyme įtvirtintos atsakovo pareigos nepaneigia atsakovo teiginiai dėl ieškovės paslaugų įkainių dydžio, juolab kad tokie subjektyvūs atsakovo teiginiai nepagrįsti nepatvirtinti jokiais objektyvaus- nešališko pobūdžio įrodymais“. Teismui yra žinoma, kad aš šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad jo galimybės surinkti informacija apie automobilio transportavimo ir saugojimo įkainius - yra labai ribotos. Atitinkamai, teismas galėjo pats atlikti reikalingos informacijos paiešką arba galėjo informacijos paieškai paskirti reikalingą asmenį, kad galėtų priimti teisingą ir nešališką sprendimą.
7.5. 2022-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-2199-369/2022 (įsiteisėjusiame 2023-03-13), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ str. 1 d. ir kuriuo teismas konfiskavo automobilį, nėra nurodyta atsakovo prievolė atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
8.1. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Apeliantas buvo faktinis Automobilio valdytojas ir pažeidėjas Automobilio priverstinio nuvežimo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2199-369/2022 Apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusižengimą pagal BK 281¹ str. Tuo pačiu nuosprendžiu dėl Apelianto atliktos nusikalstamos veikos nuspręsta konfiskuoti UAB „Solgeta“ priklausantį Automobilį. SEAKĮ 33 str. 1 d., taip pat ANK 603 str. nuostatos numato policijos pareigūnų teisę priimti atitinkamus procesinius sprendimus, susijusius su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu. Taigi pats Apeliantas yra tiesiogiai ir betarpiškai atsakingas už visas teisines pasekmes, įskaitant, bet neapsiribojant išlaidų, susijusių su Automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo Automobilio priverstinio nuvežimo (2022-05-25) iki 2022-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2199-369/2022 įsiteisėjimo - 2023-03-13, kuomet konfiskuotas Automobilis tapo valstybės nuosavybe.
8.2. SEAKĮ 33 str. 8 d. nustatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens) ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės.
8.3. Sutartis tarp VPK ir Ieškovo buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Sutartį dėl priverstinio Automobilio saugojimo sudarė ne Ieškovas ir Apeliantas, o Ieškovas ir VPK. Sutartis dėl priverstinio automobilių nuvežimo ir saugojimo yra sudaryta policijos komisariato, vykdant jam įstatymo pavestas funkcijas. Tokio pobūdžio sutartis sudaroma ne Apelianto, o valstybės institucijos (policijos komisariato), tačiau ne dėl asmeninių asmens poreikių, o išimtinai dėl valstybės institucijos funkcijų vykdymo, susijusio su teisės pažeidimais.
8.4. Apeliantas kelia klausimus dėl Sutartyje nustatytų paslaugų įkainių. Apeliantas kaltina civilinę bylą išnagrinėjusį teisėją šališkumu bei tai, jog teismas savo iniciatyva nerinko ir nepaskyrė „reikalingo asmens“ surinkti informacijos apie „automobilio transportavimo ir saugojimo įkainius“. Šiuo atveju, Ieškovas viešąjį pirkimą, kurio pagrindu su VPK buvo sudaryta Sutartis, laimėjo pasiūlęs mažiausią paslaugos kainą iš visų konkrečiame pirkime dalyvavusių tiekėjų, kas reiškia, jog kitų tiekėjų siūlomos paslaugų kainos buvo didesnės nei Ieškovo (ir šie tiekėjai elementariai nelaimėjo viešojo pirkimo), o tai būtent ir yra konkrečios paslaugos rinkos kaina, kurią nustato ne Ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2199-369/2022 apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusižengimą pagal BK 281¹ str. Tuo pačiu nuosprendžiu dėl apelianto atliktos nusikalstamos veikos nuspręsta konfiskuoti UAB „Solgeta“ priklausantį automobilį. Automobilio priverstinio nuvežimo metu apeliantas buvo faktinis automobilio valdytojas ir pažeidėjas.
11. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad 2021-10-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) ir ieškovo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-202, kurios pagrindu 2022-05-25 buvo priverstinai nuvežtas automobilis, apelianto atžvilgiu neturi jokios teisinės galios ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kadangi apeliantas nepasirašė sutarties, nedalyvavo ją pasirašant, todėl ji netaikytina ginčo atveju.
12. Su tuo nesutiktina. Sutartis tarp VPK ir ieškovo buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Sutartį dėl priverstinio automobilio saugojimo sudarė ne ieškovas ir apeliantas, o ieškovas ir VPK. Sutartis dėl priverstinio automobilių nuvežimo ir saugojimo yra sudaryta policijos komisariato, vykdant jam įstatymo pavestas funkcijas. Tokio pobūdžio sutartis sudaroma ne apelianto, o valstybės institucijos (policijos komisariato), tačiau ne dėl asmeninių asmens poreikių, o išimtinai dėl valstybės institucijos funkcijų vykdymo, susijusio su teisės pažeidimais.
13. Apeliantas nurodo, kad kadangi atsakovas atsisako padengti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo kaštus, nėra sutarties šalis, tai visas mano transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas privalo apmokėti VAVPK.
14. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. SEAKĮ 33 str. 8 d. nustatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens) ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
15. Apeliantas nurodo, kad kadangi atsakovas nėra sutarties tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tornadas“ šalis ir minima sutartis jam negalioja, logiška daryti išvadą, kad sutartyje įtvirtintos automobilio nuvežimo ir saugojimo kainos atsakovui taip pat negalioja. Tai reiškia, kad automobilis galėjo būti pastatytas kitoje aikštelėje, kurios įkainiai atsakovą tenkintų.
16. Tačiau apeliantas nepateikia nei jokių įrodymų, nei motyvų, kad artimoje teritorijoje buvo įmanoma užtikrinti automobilio saugojimą mažesnėmis, nei ieškovo reikalaujamomis kainomis. Nagrinėjamu atveju, ieškovas viešąjį pirkimą, kurio pagrindu su VPK buvo sudaryta sutartis, laimėjo pasiūlęs mažiausią paslaugos kainą iš visų konkrečiame pirkime dalyvavusių tiekėjų. Tai reiškia, jog kitų tiekėjų siūlomos paslaugų kainos buvo didesnės nei ieškovo ir šie tiekėjai nelaimėjo viešojo pirkimo. Priešingai nei savo skunde teigia atsakovas, teismas, nagrinėdamas privatų ginčą nėra įpareigotas atsakovo naudai rinkti įrodymus apie galimas mažesnes paslaugos kainas.
17. Atsakovo nurodoma, jo vertinimu, pernelyg ilga baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė, ar faktas, jog teismo nuosprendyje nėra įtvirtinta atsakovo prievolė atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas nešalina atsakovo pareigos jas atlyginti.
18. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme surašant apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, j. a. k. 302308932, iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.