- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1-109-1037/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51342-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
nukentėjusiojo nepilnamečio M. Z. atstovui advokatui Algirdui Zakrasui ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lieuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį –terminuotu laisvės atėmimimu 1 metams 6 mėnesiams bausmės vykdymą atidedant, išregistruotas 2020 m. sausio 27 d. iš aprobuojamų asmenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z. laikotarpiu nuo 2019-12-02 17.39 val. iki 2019-12-04 9.44 val., pasinaudodamas savo mažamečio sūnaus M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), psichine būkle ir pažeidžiamumu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo mobilaus ryšio telefono, Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), parašė savo mažamečiui sūnui M. Z. į mobilaus ryšio telefoną, Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris žeminančio ir bauginančio turinio trumpąsias SMS žinutes: 2019-12-02 nuo 17.39 val. iki 20.12 val., parašė: ,,Uz melavima kad sakei e. nenori ateiti pas manes dar atimsu ir dvirati suski baily nemeluosi visa laika ar aišku tau", ,,Maniau kad pasitaisei po to karto kai nebeatejai 3 menesius bet pasirodo klydau toks pat suskis paskutinis melagio gabalas dabar kaip bus erikas skraidys su elektriniu paspirtuku gretu ir galingu o tu apsisikeli slankiosi vienas is kampo i kampa be nieko", ,,Apsišikes zuiki tu visa gyvenima atsimink as nebusu maustomas daugiau jau nebepasirodyk pas manes", ,,Ateinu kad lauke butu dviratis tu vemelu kruva aišku uz 10MIN", ,,Jei tas supuvelis dobka dar bent karta ka nors pasakys ne taip e. arba jum apskritai tai jo snukis bus ipresuotas laiptinės sienoje gales ji ten su siupeleis granditi pasakyk tam sudui kad as lb greit 20 tokiu suskiu galiu nunesti vienu smugiu", ,,Galesi pamatyti kas teisus ar tavo motina ar as vįska raportuoji jai o pas manes atejes viska meluoji šlyksciaį palauk ateis laikas kai tave mokykloj spardys kaip futbolo kamuolį tokiu niekas nekencia ir pirstus isitrauk is burnos vemale privemes seimininkes lova per tai ir apsinuodyji zysdamas šudinus pirstus apsisikeli nelaimingas", ,,Atsimink kad del visko kas vyksta kalta yra motina su sataniste sugriovusi jums gyvenima o kai jos melo klausai tai nukenti ir pats jos neklausytum viskas butu gerai bet isitikinau kad esi skystas visai molis tai nieko ir nesi vertas sudo kruva", ,,Tu glusiau man per visa laika nuo pat vasaros nesugebejai parasyti nei vienos zinutes apie pijokus alkasus tai toks ir tesi sudas bailys paskutinis trydalas m. taip ir vadinkis m. supratai", 2019-12-02, 22.03 val. parašydamas trumpąją SMS žinutę: ,,Kaip tu nelaimingas asile galejai taip manyti atejes pas teva jam slyksiai pusti mela i akis as dar per geras buvau kitas bet kas tau snuki butu sumales", taip pat 2019-12-03, 12.40 val., parašydamas trumpąją SMS žinutę: ,,M. ziurek kad mokykloje viskas butu tvarkingai ir gerai nes as galiu lb greit atsirasti ir mokykloj supratai vemale tada visai bus liudnai kai pateksi i kolonija tu mulki nelaimingas", taip pat 2019-12-04. 9.44 val., parašydamas trumpąją SMS žinutę: ,,Gali trinti lauk mano telefono nr as tavaji jau istryniau nes matau kad sudas is taves tera vemalas ate asile visam laikui daugiau taves kad nematyčiau", taip sistemingai panaudodamas psichologinį smurtą savo šeimos nario, mažamečio sūnaus M. Z. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė M. Z. sveikatą bei naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino savo mažametį sūnų M. Z.
Kaltinamasis V. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis rašė visas kaltinamajame akte nurodytas žinutes, tačiau neigė sūnui nežymiai sutrikdęs sveikatą. Taip pat jis neigė savo kaltę nurodydamas, kad taip bendraudamas su sūnumi jis siekė, kad sūnus pasikeistų, nebesikeiktų mokykloje, nedaužytų telefonų, nebedegintų jo garažo, nebepiltų benzino garaže ir nebedaužytų šeimininkės daiktų. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis M. sudaužė jam nupirktą naują telefoną, jį tiesiog išmetė ir kaltinamajam melavo, kad bėgo, paslydo, nugriuvo ir taip sudaužė telefoną. Kaip nurodė kaltinamasis, žinučių rašymu, jis siekė, kad sūnus nebebūtų melagis. Be to, kaip nurodė kaltinamasis, sūnus specialiai jį provokavo, specialiai skambino į šeimininkės numerį ir provokavo jo pykčio protrūkį. Pasak kaltinamojo, mokykloje sūnus nuolat keikdavosi. Pasak kaltinamojo, jis nereiškia neapykantos sūnui, tik norėjo, jog sūnus pasikeistų į gerą. Kaip nurodė kaltinamasis, sms žinučių tikslas buvo sūnui sukelti ne šoką, bet lengvą išgąstį, kad jis nebesielgtų blogai. Kaltinamojo vertinimu, nuolatinis tokių žinučių rašymas nėra mažamečio terorizavimas.
Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaip nurodoma teismų praktikoje, šį veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. rugsėjo 24 d. lapkričio 10 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad prieš M. Z. sistemingai išsakytų žeminančių ir bauginančių žodžių jis patyrė psichologinį smurtą iš V. Z. Ekspertizės akte nurodoma, kad M. Z. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl V. Z. veiksmų. M. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis nežymus (1 t., b. l. 154165).
Aplinkybę, kad kaltinamasis rašė mažamečiui nukentėjusiajam SMS žinutes ir ekspertizės akto išvadų neginčijamumą patvirtina teisiamojo posėdžio metu (2021 m. vasario 4 d.) kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo pagal įstatymą atstovė J. M. Liudytoja nurodė, kad buvęs sugyventinis rašinėjo sūnui M. SMS žinutes grasindamas, psichologiškai traumavo vaiką. Pasak liudytojos, ji matė sūnui rašytas žinutes, jas jai parodė sūnus. Atėjo ir pasakė, kad tėtis rašinėja žinutes. Paskui vaikas jam paskambino, kad neberašinėtų žinučių. Vaikas pats sugalvojo paskambinti tėčiui. Pasak liudytojos, ji girdėjo tą pokalbį, bet tiksliai jo nebeprisimena. Kaip nurodė liudytoja, sūnus pergyveno, verkė dėl tų žinučių. Kai reikėjo ryte eiti į mokyklą, tai jis net bijojo eiti į mokyklą, kad tėvas neateitų, nepatykotų prie mokyklos. Pasak liudytojos, tėvas dvi dienas rašinėjo žinutes. Vakare pradėjo rašinėti ir kitą dieną dar rašė. Prieš tai tokių negražių žinučių nerašinėdavo. Pamokų metu jam V. Z. taip pat tas žinutes dar rašė. Kaip nurodė liudytoja, vaikas buvo išsigandęs, savo išgąstį jis įvertino trimis balais iš dešimties, dėl to, kad, kai buvo apklaustas, jau buvo kažkiek laiko praėję, jis jau buvo apsiraminęs. Iš karto, tą patį vakarą, kai tėvas parašė žinutes, vaikas verkė.
Taip pat žinučių rašymą ir reakciją į jas patvirtino ir nukentėjusysis M. Z., kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nukentėjusysis nurodė, kad su tėčiu nebebendrauja nuo lapkričio mėnesio. Žinutes gavo 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, apie 17 val., pradėjo tėtis rašyti žinutes. Parašė, kad jis pamelavo, kad brolis nenori ateiti pas tėtį, o vėlesnėse žinutėse jau buvo ir keiksmažodžiai, ir grasinimai. Į pirmą žinutę tėčiui nieko neatrašė. Paskui, kai parašė, kad ,,būtų dviratis išvarytas, už 10 min.", jis parašė ,,gerai". Tiksliai neprisimena, kiek tą vakarą tėtis parašė, bet tų žinučių buvo nemažai ir dar kitą dieną tėtis rašė, kai buvo mokykloje. Tose žinutėse buvo daug keiksmažodžių, jis suprato, kad tie keiksmažodžiai buvo skirti jam, nes jo brolį tose žinutėse gyrė, o jam rašė, kad jis toks ir toks. Sulaukęs iš tėčio žinučių, jis pasijuto baisiai, įskaudintas. Žiauriai jam grasino, tiksliai grasinimų neatsimena, atsimena tik vieną žinutę, kur buvo parašyta, kad brolis važinės su elektriniu paspirtuku, o jis vaikščios iš kampo į kampą. Suprato, kad bando juo manipuliuoti, kad eitų pas jį ir jo atsiprašytų. Žinutes baigė rašyti jam apie 10 val., bet žinutes siuntė neištisai. Tą vakarą paskambino tėčiui, paklausė, kodėl jis taip rašinėja. Tėtis atsakė, koks jo reikalas, ką nori tą ir rašinėja. Tai buvo ilgas pokalbis, yra to pokalbio garso įrašas. Kalbant telefonu tėtis keikėsi, kažką sakė. Mokykloje po 9 val. per pamoką tėtis taip pat parašė, žinutę perskaitė per pertrauką, parašė, kad nebandyk ką nors prisidirbti mokykloje, nes jis labai greitai gali atvažiuoti ir nuvežti jį į vaikų koloniją. Mano, kad jis galėtų jam padaryti kažką negero, bet nieko nėra padaręs. Po kelių dienų tiesiog viską pamiršo. Dar ir mama jį paguodė, kad tėtis nieko nepadarys, bet jis suprato, kad tomis žinutėmis tėtis siekia juo naudotis ir manipuliuoti, kad jis vėl grįžtų ir bendrautų su juo. Kai gavo žinutes, jautėsi pažemintas, nusiminęs, nuliūdęs. Šiek tiek žinutės jį išgąsdino, bet paskui suprato, kad jis tiesiog juo manipuliuoja ir paskui nebebijojo. Tą dieną tik buvo biški išsigandęs, o paskui po dienos pamiršo. Buvo tokių žodžių dėl kurių jautėsi pažemintas, įžeistas. Rašydavo ,,molis", tą dieną atsimena gavo žiaurią žinutę ,,kad D. galva bus įmūryta į sieną ir reikės gramdyti su šiupeliu". Toje žinutėje buvo rašoma apie mamos draugą D. Po to karto, kai jam parašė žinutę mokykloje, daugiau skambučių ir žinučių iš tėčio nebuvo. Vieną kartą pamatė nepažįstamą skambutį, atskambino, ir kai išgirdo, kad atsiliepė tėtis, iš karto išjungė. Jis nieko nepamelavo, pasakė, kaip viskas buvo. Savo išgąstį vertindamas skalėje nuo 1 iki 10, įvertintų 3. Tą dieną, kai pradėjo rašinėti žinutes, susitikęs su tėčiu nebuvo, jau buvo praėjęs kažkur mėnuo nuo jų paskutinio susitikimo (1 t., b. l. 18-19).
Daiktų apžiūros protokolas, patvirtina, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas LG Spirit 4G LTE, kuriame matoma 11 SMS žinučių. Žinutės nufotografuotos. Telefonas grąžintas J. M. (1 t., b. l. 173-181).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad J. M. pateikė 1 fotonuotrauką su dviem paskutinėmis V. Z. rašytomis žinutėmis. (1 t., b. l.189-192).
Nepaisant to, kad kaltinamasis ir neigė savo kaltę, tačiau jo kaltę patvirtina siųstų žinučių turinys, pasekmės, kurios kilo nukentėjusiajam dėl jų ir tai leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo sūnaus psichinę sveikatą. Dėl to teismas pripažįsta kaltinamąjį kaltu
BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos požymius.
Taip pat šiuose kaltinamoje veiksmuose yra nusikaltimo numatyto BK 145 straispnio 2 dalyje sudėtis. Kaltinamojo atlikti veiksmai (sistemingas SMS žinučių siuntinėjimas) suponuoja išvadą, kad kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusįjį naudodamas psichinę prievartą.
Tokią išvadą dėl sistemingo bauginimo teismui leidžia daryti teismų praktikos tendencijos. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.).
Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo verčiamas nerimauti dėl rašytų sms žinučių, nesaugiai jaustis ir net patirti psichologinį diskomfortą patvirtina prieš tai aptarti įrodymai (ekspertizės akto išvados, J. M. parodymai ir paties nukentėjusiojo parodymai). Sistemingumo faktą patvirtina rašytų SMS žinučių kiekis ir laikas, t. y. trys skirtingos dienos paeiliui. Kaltinamojo siekį įbauginti asmenį patvirtina ir jo paties duoti parodymai, kuriuose jis nurodo, kad norėjo sukelti sūnui lengvą išgąstį, bet ne šoką.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste kaltinimas kaltinamajam buvo grindžiamas ir CD laikmena su garso įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Vis dėlto šio garso įrašo teismas nepripažįsta kaip įrodymo, kadangi jis gautas neteisėtu būdu.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Pagal šią įstatymo leidėjo nuostatą vienas iš esminių įrodymams keliamų reikalavimų jų gavimas leistinomis priemonėmis ir būdais. Pažymėtina, kad pagal BPK 154 straipsnio 1 dalį elektroninių ryšių tinklais perduodama informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas galimas tik esant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, kuri priimama pagal prokuroro prašymą. Nagrinėjamu atveju pokalbio įrašą kaltinamojo su sūnumi padarė nukentėjusiojo mama J. M. Dėl to šis garso įrašas negali būti pripažintas kaip gautas teisėtu būdu, todėl juo kaip įrodymu teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį negali vadovautis. Kadangi dalis kaltinimo buvo grindžiama šio pokalbio turinio, ši dalis šalintina iš kaltinimo, tačiau tai nekeičia veikos kvalifikavimo, nes kaltinamojo kaltei pagrįsti užtenka byloje kitų įrodymų. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė apklaustos ekspertės, nukentėjusiajam nežymiam sveikatos sutrikdymui užteko ir sms žinučių ir netgi nesant telefoninio pokalbių jų išvadą išliktų nepakitusi dėl sveikatos sutrikdymo masto.
Pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jam skirtina bausmė.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą. Ši asmenį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad asmuo nusikalsta dėl susiformavusių vertybių sistemos, kurios yra priešingos visuomenės interesams. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai negali būti pasiekti asmeniui skyrus pačią švelniausią bausmės rūšį, todėl jam dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje skirtina arešto bausmė, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje asmeniui skirtina vienintelė šiame straipsnyje numatyta basumės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto bausmės minimalus dydis yra 15 parų, o maksimalus 90 parų. Terminuotas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 4 metai už nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 2 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias nusikalstamas veikas asmuo padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad prokurorė neprašė šios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokurorė nurodė, kad asmuo yra teistas. Patikslinus kaltinamojo teistumus matyti, kad jis nėra išnykęs, todėl pasitvirtinus prokurorės nurodytai aplinkybei, kad asmu yra teistas ir teistumas nėra išnykęs įstatymų nustatyta tvarka, ši aplinkybė gali būti pripažinta kaip kaltinamojo padėtį sunkinanti.
Nepaisant to, kad šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas parinkdamas bausmės dydį įvertina šia nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kurios yra minimalios, labai didelės žalos nesukėlė, todėl teismas kaltinamajam skiria švelnesnę nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis. Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje skirtina 45 parų arešto bausmė, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje kaltinamajam skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedamas 31 paros arešto bausmę, kuri prilyginama vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmei (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) ir skiria kaltinamajam galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pažymėtina tai, kad asmuo šias nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu jis ją jau yra atlikęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu nėra teisinio pagrindo (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-354/2021).
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju teismas nemano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, asmuo prieš tai teistas už analogišką nusikaltimą, bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas paskiriant adekvačius jo elgesį turinčius koreguoti įpareigojimus, tačiau tai jam teigiamos įtakos neturėjo, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu, asmuo padarė analogišką nusikalstamą veiką. Dėl to dar kartą atidėti bausmę asmeniui ir paskirti analogiškus įpareigojimus, kurie jam teigiamos įtakos nepadarė, būtų nelogiška. Aplinkybę, kad asmeniui nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo suponuoja ir asmens požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kas iš esmės eliminuoja probacijos sėkmę. Asmuo savo elgesio nevertino kritiškai, kaltino sūnų, kuris neva tai melagystėmis privedė jį prie šios nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis dėl savo elgesio neapgailestavo, savo kaltę neigė, kaltino aplinką. Teismo vertinimu, asmeniui dar katą atidėjus bausmės vykdymą esant tokioms aplinkybėms susiformuotu nebaudžiamumo vizija, kuri skatintų asmenį dar kartą nusikalsti ir esant socialiai palankioms aplinkybėms padaryti ir sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismo įsitikinimu, vien tik aplinkybė, kad asmuo dirba negali būti faktorius, kuris eliminuotų bausmės tikslų įgyvendinimą ir trukdytų paskirti asmeniui adekvačią bausmę. Esant nurodytų aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, kad prokurorės prašymas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, todėl pagal bylos aplinkybes negali būti taikomas.
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo naudai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Taip pat teismas privalo atsižvelgti į teismų praktikos tendencijas, taip užtikrindamas ne tik teisingumo ir protingumo principų taikymo užtikrinimą, bet ir apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimą.
Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiama nuo 500 iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys 2K–347/2014, 2K-328-648/2017, 2K-346-303/2017). Teismas šios bylos aplinkybių kontekste priteisdamas neturtinę žalą įvertina, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai tęsėsi ne pernelyg ilgą laiko tarpą. Ši aplinkybė turėjo įtakos tam, kad nukentėjusysis ir jo aplinka patyrė nemalonius išgyvenimus, tačiau labai didelės žalos psichinei sveikatai pavyko išvengti. Nukentėjusysis, nors socialiai ir pažeidžiamas dėl jauno amžiaus, tačiau tai taip pat padėjo jam greitai atsistatyti psichologiškai taip sumažinant nusikalstama veika patirtą žalą. Esant nurodytų aplinkybių visetui nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Taip pat byloje gauta pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jos gautos po bylos išnagrinėjimo, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Tokiu atveju jokie papildomi įrodymai nėra pateikiami ir vertinami, todėl teismas šių proceso išlaidų nevertina ir jų iš kaltinamojo nepriteisia. Priteisus šias išlaidas iš kaltinamojo nesudarius galimybių su jomis susipažinti ir dėl jų išreikšti nuomonės, iš esmės būtų pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso normos, o atnaujinti bylos nagrinėjimo tuo pagrindu būtų neracionalu. Tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų.
Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. Z. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Priteisti iš nuteistojo V. Z. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. Z.
Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.