- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2-2796-1153/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14668-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, DNSB (duomenys neskelbtini), UAB „Komunalinių paslaugų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ILTE“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. 818,34 Eur skolą, 486,10 Eur paskolos (pelno) palūkanas, 83,88 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateiktą ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodo, kad UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (2023 m. liepos 27 d. reorganizuota ir prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (dabar – UAB „ILTE“)) 2020 m. gegužės 28 d. su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (toliau – administratorius) sudarė daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. C/D-52KO-P0895/22 (toliau – ir Paskolos sutartis) dėl 949 850,22 Eur paskolos, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). Paskolos sutartį administratorius pasirašė butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Paskolos (naudos) gavėjai, kurie turi prievolę mokėti įmokas pagal Paskolos sutartį, yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, kurie 2018 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Paskolos sutarties pasirašymo. Atsakovas yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kuris turi prievolę mokėti paskolos įmokas pagal grąžinimo grafiką, tačiau šios savo prievolės tinkamai nevykdo. Ieškovė nurodo, kad nuo Paskolos sutarties sudarymo iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas nėra atlikęs nė vieno mokėjimo pagal Paskolos sutartį, į siunčiamus raginimus nereaguoja, todėl jo įsiskolinimas toliau didėja. Atsakovo skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., sudaro 1 388,32 Eur, t. y. 818,34 Eur negrąžintos paskolos, 486,10 Eur paskolos (pelno) palūkanos ir 83,88 Eur delspinigiai.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu visiškai patenkino ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu. Pažymi, kad atsakovas nėra pasirašęs paskolos-kredito sutarties. Paskolos sutartis turėjo būti rašytinė. Neturint tokios paskolos sutarties, DNSB (duomenys neskelbtini), kaip kredito garantas, be atsakovo rašytinio sutikimo sudarė paskolos sutartį jo vardu neturėdama tokios teisės. Tokiais veiksmais sukurta atsakomybė kreditoriui tenka kredito garantui, t. y. DNSB (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus. Nurodo, kad 2023 m. liepos 27 d. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ buvo reorganizuota ir prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri perėmė visas teises ir pareigas. Nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pavadinimas pakeistas į UAB „ILTE“. 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ sudarė daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. C/D-52KO-P0895/22 dėl 949 850,22 Eur paskolos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). Atsakovas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas turi prievolę mokėti paskolos įmokas pagal grafiką, tačiau šios savo prievolės tinkamai nevykdo. Ieškovė 2024 m. birželio 12 d., liepos 3 d., rugpjūčio 14 d. raštu pareikalavo atsakovo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas nereagavo į raginimus, neatliko nė vienos įmokos, įsiskolinimas toliau didėja. Ieškovė nesutinka su atsakovo prieštaravimais. Pažymi, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ir UAB „Komunalinių paslaugų centras“, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas nurodo DNSB (duomenys neskelbtini), kaip paskolos sutartį pasirašiusį asmenį. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų teisinis pagrindas kyla iš 2004 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1213 patvirtintos „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos“, kurios 23 punkte nustatyta, jog „Lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, kita valstybės parama teikiama ir šių projektų įgyvendinimo priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamomis valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis ir aplinkos ministro patvirtintu (-ais) projektų įgyvendinimo finansavimo sąlygų aprašu (-ais). Pabrėžia, kad pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo bei lengvatinės paskolos gavimo priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą bei yra privalomas visiems atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, nepaisant to, ar jie balsavo už ar prieš daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą. Taigi, prievolės, kylančios pagal pasirašytas lengvatines paskolos sutartis, įskaitant prievoles atlikti mokėjimus pagal finansuotojo pateiktus mokėjimo grafikus, kyla visiems atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo atveju 2018 m. sausio 25 d. įvykusio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu, savininkų balsų dauguma (61,33 proc. visų savininkų balsų) buvo nuspręsta modernizuoti daugiabutį namą. Atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą, buvo sudaryta 2020 m. gegužės 28 d. paskolos sutartis, kurios pagrindu suteikta 941 709,47 Eur paskola modernizuojamo daugiabučio namo rangos darbams apmokėti. Todėl atsakovo teiginiai, kad iš paskolos sutarties jam nekyla jokių pareigų, yra nepagrįsti.
6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų nepateikė.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kadangi ieškovė ir atsakovas savo pozicijas aiškiai išdėstė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, prieštaravimuose, atsiliepime į prieštaravimus), taip pat atsižvelgus į ginčo sumos dydį. Apie rašytinį teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti tinkamai. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė prieštaravimuose savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu atsakovui buvo išsiųsta teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis dėl rašytinio teismo posėdžio (iš siuntų duomenų (duomenys LITEKO 2025-01-16, matyti, kad šiuo nurodytu adresu (kur anksčiau įsiteikė dokumentai) atsakovas nebeatsiminėjo procesinių dokumentų, nuo 2025 m. sausio 3 d. iki sausio 15 d. buvo paliktas pašto pranešimas apie dokumentų atsiėmimą, tačiau niekas neatsiėmė ir dokumentai grąžinti. Apie kitos galimos savo gyvenamosios vietos adresą pasikeitimą atsakovas neinformavo, CPK 121 straipsnis (procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinimu adresu ir yra laikomi įteiktais), papildomai pranešta viešo paskelbimo būdu.
8. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies punktuose nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti ir ieškinį atmesti, sprendimą pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
9. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu
10. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2018 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Paskolos sutarties pasirašymo. 2020 m. gegužės 28 d. tarp UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (2023 m. liepos 27 d. bendrovė reorganizuota ir prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (dabar – UAB „ILTE“)) ir UAB „Komunalinių paslaugų centras“ buvo sudaryta daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartis Nr. C/D-52KO-P0895/22 dėl 949 850,22 Eur paskolos, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). Paskolos sutartį administratorius pasirašė butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Atsakovas R. K. yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.
11. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad nėra pasirašęs paskolos sutarties, o paskolos sutartį pasirašiusiai DNSB (duomenys neskelbtini) tenka ir atsakomybė už paskolos sutarties vykdymą.
12. Teismas pažymi ir sutinka su ieškovės atsiliepime į prieštaravimus nurodytais argumentais, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų teisinis pagrindas kyla iš 2004 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1213 patvirtintos „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos“, kurios 23 punkte nustatyta, jog „Lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, kita valstybės parama teikiama ir šių projektų įgyvendinimo priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamomis valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis ir aplinkos ministro patvirtintu (-ais) projektų įgyvendinimo finansavimo sąlygų aprašu (-ais). Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog „Sprendimą dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo bei lengvatinės paskolos gavimo priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą bei yra privalomas visiems atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, nepaisant to, ar jie balsavo už ar prieš daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad savininkų teisių ir pareigų apimtis gyvenamųjų namų modernizavimo procese, įskaitant ir jo finansavimą, negali skirtis priklausomai nuo to, kokią bendrosios nuosavybės valdymo formą jie pasirinko ir kas tapo projekto administratoriumi: visais atvejais modernizavimas vykdomas ne administratoriaus, o savininkų (nuosavomis ar skolintomis) ir jiems teikiamos paramos lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taipogi pažymėjo, kad įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą įskaitant, bet neapsiribojant atlikti statybos darbai susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (kaip konstrukcijų, inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų ir pan.) atnaujinimu, fizinių ir energinių savybių pagerinimu. Atnaujinus daugiabutį namą, jo pagerinimais, atsižvelgiant ir į sumažėjusias šilumos energijos vartojimo išlaidas, naudojasi ne projekto administratorius, o visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai – bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo, priimant sprendimus daugiabutį namą modernizuoti, ar tokiems sprendimams pritarė. Todėl visi bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu, įskaitant ir projektui įgyvendinti suteiktos lengvatinės paskolos grąžinimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013).
13. Taigi, prievolės, kylančios pagal pasirašytas lengvatines paskolos sutartis, įskaitant prievoles atlikti mokėjimus pagal finansuotojo pateiktus mokėjimo grafikus, kyla visiems atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo atveju 2018 m. sausio 25 d. įvykusio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu, savininkų balsų dauguma (61,33 proc. visų savininkų balsų) buvo nuspręsta modernizuoti daugiabutį namą, kuriame butą turi ir atsakovas. Atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą, buvo sudaryta 2020 m. gegužės 28 d. paskolos sutartis, kurios pagrindu suteikta 941 709,47 Eur paskola modernizuojamo daugiabučio namo rangos darbams apmokėti. Todėl atsakovo teiginiai, kad iš paskolos sutarties jam nekyla jokių pareigų, yra nepagrįsti. Šiuo atveju sutartis, kurios pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui, sudaryta būtent daugiabučio namo atnaujinimo projektui finansuoti, paskola suteikta namo patalpų savininkų naudai, todėl visas su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) privalo apmokėti patalpų savininkai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs 2018 m. sausio 25 d. susirinkimo sprendimą, sprendimas galiojantis, todėl butų ir kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas, pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas, privalomas tiek atsakovui, tiek ir kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-861-796/2024).
14. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga prisidėti prie daugiabučio namo atnaujinimo yra išimtinai savininko pareiga, kylanti iš bendros dalinės nuosavybės esmės ir susijusi su bendros dalinės nuosavybės bendraturčių tarpusavio santykiais. Toks reguliavimas yra paaiškinamas tuo, kad namo atnaujinimas (renovacija) yra suprantamas kaip namo bendro naudojimo objektų remontas, o tai yra daugiabučio namo bendros dalinės nuosavybės bendraturčių reikalas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nemokėjo jokių įmokų dėl suteiktos paskolos grąžinimo, taigi pagrįstai 2024 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu priteista iš atsakovo 818,34 Eur skolos, 486,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 83,88 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 388,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 268–270 straipsniais, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32789-1153/2024 palikti nepakeistą.
Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.