Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. A.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. U. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujant A. U. ir M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintas ieškinys atsakovei A. U., kuriuo prašoma laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei A. U. nepilnamečio sūnaus A. U. atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; priteisti iš atsakovės A. U. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. U. nuo ieškinio padavimo dienos po (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant nepilnamečio A. U. laikinąją rūpintoją M. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio A. U. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko laikinosios rūpintojos M. M. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Patikslintame ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad palaiko ieškinį pilna apimtimi, atsakovė A. U. turi nepilnametį sūnų A. U., gimusį (duomenys neskelbtini) Vaiko tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį A. U. iš jo atstovo pagal įstatymą A. U.. Tuo pagrindu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinąja rūpintoja paskirta M. M.. (duomenys neskelbtini) Šakių socialinių paslaugų centro duomenimis, A. U. nebendrauja su socialiniu darbuotoju, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio su A. U. socialinei darbuotojai pavyko susisiekti tik 2 kartus, į namus neįsileidžia, motyvuodama tuo, kad jai jokia pagalba nereikalinga ir ji į namus neįsileis jokių specialistų. Su vaiku bendrauja tik telefonu, susitikimai jos iniciatyva nevyko. (duomenys neskelbtini) mėnesį vaiko susitikimas su biologine motina A. U. įvyko rūpintojos M. M. iniciatyva. Tačiau po susitikimo vaikas A. U. rūpintojai teigė, kad motina A. U. įpareigojo dukrą M. U. nupirkti jai alkoholio. A. U. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) atliekant vaiko globos (rūpybos) peržiūrą, A. U. pasakojo, kad su motina bendrauja mažai. Jie kartais susiskambina telefonu arba susirašo žinutėmis. A. U. sakė, kad nėra mamos pasiilgęs ir tokio bendravimo jam užtenka. Rūpintojos teigimu, motina jam neskambina ir kitokio kontakto užmegzti su juo nemėgina. Rūpintoja informavo, kad nepilnametis su motina bendrauja mažai (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė A. U. yra nepilnamečio vaiko A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį A. U. iš jo motinos, konstatavęs aiškią ir pagrįstą grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, jo priežiūrai, pilnaverčiam vystymuisi, kadangi motinai kilo sunkumų patenkinti vaiko fizinius ir psichologinius poreikius, trūko žinių, kaip auklėti paauglį, kuris turi specialiųjų poreikių, blogėjo jos pačios fizinė ir psichologinė sveikata, dėl ko negalėjo pasirūpinti sūnumi. Tuo pagrindu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinąja rūpintoja paskirta M. M.. Atsakovei buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, kurių metu buvo numatyti įpareigojimai: siekti A. U. emocinės būsenos stabilumo, kreiptis į psichologą ir psichiatrą, vartoti gydytojų paskirtus vaistus dėl fizinės ir psichologinės sveikatos stiprinimo, pagal galimybes gerinti gyvenimo sąlygas, finansinio raštingumo, socialinių, kasdienio gyvenimo ir tėvystės įgūdžių ugdymas, kreiptis dėl lankomosios priežiūros darbuotojos skyrimo, siekti palaikyti ir atkurti artimą ryšį su sūnumi. Atsakovė A. U. nebendravo su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku, nebendradarbiavo siekiant teigiamų pokyčių, nepriėmė pagalbos, nevykdė pagalbos plane numatytų svarbių įsipareigojimų, neteikė informacijos apie situaciją ir pokyčius šeimoje. A. U. nesupranta pagalbos reikalingumo ir negeba savarankiškai patenkinti sūnaus poreikių. Dėl šių aplinkybių pokyčiai šeimoje nevyko.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią; neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos A. T. 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė A. U. šiuo metu yra nusišalinusi nuo savo nepilnamečio sūnaus A. U. priežiūros ir auklėjimo, nesirūpina jo materialine ir dvasine gerove, sveikatos būkle, neteikia jam išlaikymo, motinos teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu neįgyvendina. Kaip minėta (duomenys neskelbtini) A. U. paimtas iš motinos A. U., vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė palaiko minimalų ryšį su vaiku, su juo bendrauja telefonu, SMS žinutėmis, atsakovei teikiamos socialinės paslaugos, todėl yra pagrindo tikėtis, jog padėtis galėtų pasikeisti, kad atsakovė galėtų pakeisti požiūrį į vaiko priežiūrą, auklėjimą ir ateityje norėtų ir sugebėtų juo pasirūpinti.

Ieškovas prašo taikyti atsakovei A. U. laikiną motinos valdžios apribojimą. Vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į gana neilgą laikotarpį nuo vaiko paėmimo iš įstatyminio atstovo, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovei A. U. laikiną motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad šeši mėnesiai yra maksimalus terminas, per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi kreiptis į teismą arba dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Teismas įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais sprendžia, jog analizuojamu atveju nenustatytinas konkretus terminas, kuriam laikinai apribojama motinos valdžia atsakovei A. U.. Tuo atveju, jei ieškovas fiksuos teigiamus pokyčius šeimoje, jis turės teisę į teismą kreiptis per maksimaliai išnaudotą CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą, o tuo atveju, jei vis tik situacija kardinaliai kistų (blogėtų), ieškovas į teismą minėtais klausimais galėtų kreiptis ir anksčiau.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams; jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų; išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalį teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl iškeltina byla dėl A. U. rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo. Pagal CK 3.257 straipsnio 6 punktą, vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui ir jo laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad A. U. šiuo metu gyvena savo dabartinės laikinosios rūpintojos M. M. gyvenamojoje vietoje, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, bei siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo (nutarties) dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, A. U. gyvenamoji vieta nustatoma jo laikinos rūpintojos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, atsakovė, būdama nepilnamečio A. U. motina, privalo jį materialiai išlaikyti. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, o jeigu jie nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia. Teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės A. U. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. U. nuo ieškinio padavimo dienos po (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendžiant dėl iš atsakovės A. U. priteistino išlaikymo nepilnamečiam A. U. dydžio, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė visiškai sutinka su patikslintu ieškiniu, todėl iš atsakovės A. U. nepilnamečiam vaikui A. U. priteistinas materialinis išlaikymas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki išlaikytinio pilnametystės, mokamas periodinėmis išmokomis po (duomenys neskelbtini) Eur. Tai atitinka atsakovės turtinę padėtį bei minimalius jos nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).

Nustatoma, kad šiuo sprendimu, nepilnamečiam vaikui A. U. iš jo motinos priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys vaiko laikinoji rūpintoja M. M. iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (CK K 3.275, 4.236-4.252 straipsniai). Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis rūpintoja disponuoja tik vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir kitos patirtos išlaidos). Tačiau atsakovė A. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. ATS-2023-02419 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-254-630/2023. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 269, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio vaiko A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Nustatyti A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinąja rūpintoja M. M., (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. U. laikinąją rūpintoją M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), šiuo teismo sprendimu priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.