Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys I. S., R. Z., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ pareiškė ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys I. S., R. Z., A. B. dėl 219,02 Eur skolos priteisimo už suvartotą elektros energiją, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remiasi Kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014), kad skola už elektros energiją turėtų būti priteista iš socialinio būsto nuomininkų, kurie šiuo atveju yra žinomi ir buvo sudarytos socialinio būsto nuomos sutartys. Savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, yra tik valstybės ir nuomininko tarpininkė, įgyvendinanti jai valstybės įstatymais priskirtas funkcijas, dėl to neturi atsakyti už tokio būsto nuomininkų skolas. Kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. adresu: (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. adresu: (duomenys neskelbtini), gyveno nuomininkai, pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją kilo minėtiems nuomininkams.

Tretieji asmenys R. Z. ir A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos adresu (duomenys neskelbtini)

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia elektros energiją gyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuo 1999 metų nuosavybės teise priklauso atsakovei Jonavos rajono savivaldybei. Remiantis 2001 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono savivaldybės sprendimu Nr. 73, butą buvo nuspręsta išnuomoti V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) . Tuo pagrindu 2012 m. liepos 18 d. su V. B. buvo sudaryta terminuota (iki 2015 m. liepos 18 d.) savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. LS-347. Butas buvo išnuomotas V. B. ir jo šeimos nariams: T. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnui V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnui A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Pagal šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų 2 ir 3 punktus, nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos, komunalinius mokesčius ir mokesčius už elektros energiją. Pagal nuomos sutarties sąlygų 4 punktą nuomos santykių šalys susitarė, kad nuomos sutartis įsigalioja šalims pasirašius gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Tokio akto, kaip įrodymo į bylą nepateikta, tačiau Nekilnojamojo turto registro išrašo, teismo gautu per Teismų informacinę sistemą Liteko, duomenimis nustatyta, kad nuomos sutartis su V. B. buvo įregistruota 2012 m. liepos 18 d. remiantis priėmimo-perdavimo aktu Nr. LS-348. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad nuomos sutartis su nuomininku V. B. įsigaliojo nuomos sutarties pasirašymo dieną – 2012 m. liepos 18 d. Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. B. mirė. Atsakovės teigimu, už elektros energiją turėjo mokėti nuomininkas. Taigi faktinis el. energijos vartotojas nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo V. B.. Tačiau atsakovei nepateikus būsto perdavimo priėmimo akto, nėra nustatyta kokie el. skaitliuko parodymai buvo būsto perdavimo naudotis V. B. metu.

Sutarties 8 punkte nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Nors nėra duomenų, kad terminuota buto sutartis su V. B. buvo pratęsta, atsakovės teigimu V. B. iki mirties gyveno atsakovės nuomojamame bute. Nuomininkui V. B. (duomenys neskelbtini) mirus, 2018 m. rugpjūčio 16 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. IB-2018/32, niekam iš kitų mirusio asmens pilnamečių asmenų nedalyvaujant, atsakovė butą prisiėmė savo žinion. Sutartis dėl buto nuomos buvo nutraukta po pusantro mėnesio po nuomininko mirties, 2018 m. rugpjūčio 16 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. IB-2018/32 pagrindu. Taigi nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. už elektros energiją pagal sutarties nuostatas turėjo mokėti pilnamečiai jo šeimos nariai (sutarties 8 punktas). Kas faktiškai nuomininkui mirus gyveno bute ir naudojosi ieškovės tiekiama el. energija, duomenų nėra. 2018 m. rugpjūčio 16 d. butas iš nuomininko (nuomininkas miręs) buvo priimtas atsakovės, užfiksuoti el. skaitiklio parodymai 00868.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartis buvo terminuota ir turėjo būti pratęsta remiantis Sutarties 6.1 punktu, tačiau duomenų apie nuomos sutarties pratęsimą nepateikta. Kokiu pagrindu nuomininkas ir jo šeimos nariai toliau gyveno savivaldybei priklausančiame bute, nenustatyta.

Jonavos rajono savivaldybė 2019 m. sausio 18 d. sudarė socialinio būsto nuomos sutartį Nr.21T-3 su A. B.. Šios sutarties pagrindu socialiniame būste buvo leista gyventi nuomininkui A. B. ir jo šeimos nariams: Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Sutarties 4.1 punktu nuomininkas įsipareigojo per 30 d. nuo būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos sudaryti sutartį su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tarp jų – ir su elektros energiją teikiančia įmone. Sutarties 15 punkte numatyta nuomininko pareiga mokėti komunalinius mokesčius, tame tarpe – ir už elektrą.

Savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktas Nr.1A-2019/9 buvo pasirašytas 2019 m. kovo 12 d. ir tą pačią dieną nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Akte nurodyta, kad el. skaitiklio parodymai yra 868,1 kw. Taigi nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. el. energija bute nebuvo naudojama. Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. kovo 12 d. butas buvo atsakovės žinioje.

Dėl skolos adresu (duomenys neskelbtini)

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia elektros energiją gyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuo 1998 metų nuosavybės teise priklauso atsakovei Jonavos rajono savivaldybei. Remiantis 2015 m. birželio 8 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-0910, mirus pirminei nuomininkei R. Z., 2015 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis ir butas buvo išnuomotas R. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jos šeimos nariui – O. B. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Pagal nuomos sutarties sąlygų 2 ir 3 punktus, nuomininkas privalėjo mokėti nuomos, komunalinius mokesčius ir mokesčius už elektros energiją. Nuomos sutarties sąlygų 4 punktu nuomos santykių šalys susitarė, kad nuomos sutartis įsigalioja šalims pasirašius gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Tokio akto, kaip įrodymo į bylą nepateikta, tačiau Nekilnojamojo turto registro išrašo, teismo gautu per Teismų informacinę sistemą Liteko, duomenimis nustatyta, kad nuomos sutartis su R. Z. buvo įregistruota 2015 m. birželio 30 d. remiantis 2015 m. birželio 26 d. priėmimo-perdavimo aktu. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad nuomos sutartis su nuomininke R. Z. įsigaliojo 2015 m. birželio 26 d.

2018 m. sausio 4 d. socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1B-2018/1 nuomininkė R. Z. būstą perdavė atsakovei - Jonavos rajono savivaldybei. Priėmimo akte užfiksuota, kad bute nebuvo elektros, skaitiklyje rodmenų taip pat nebuvo.

2018 m. kovo 13 d. atsakovė sudarė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 21T-29 su nuomininke I. S., Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 13B-386 pagrindu ir butą išnuomojo I. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jos šeimos nariams: I. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. B. (gim.(duomenys neskelbtini)), D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. kovo 15 d. būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1A-2018/12 būstas buvo perduotas nuomininkei I. S.. Akte užfiksuoti el. skaitiklio parodymai perdavimo dienai – 13344. Sutarties 4.1 punktu nuomininkė įsipareigojo per 30 d. nuo būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos sudaryti sutartį su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tarp jų – ir elektros energiją teikiančia įmone. Sutarties 15 punkte numatyta nuomininko pareiga mokėti komunalinius mokesčius, tame tarpe – ir už elektrą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 155,58 Eur už tiektą el. energiją adresu (duomenys neskelbtini), pagal skaitiklio parodymus nuo 13240 iki 13344 kw už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 iki 2017 m. gruodžio 7 d.

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau- Taisyklės). Taisyklių 100 p. reglamentuota, kad : Tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nagrinėjamu atveju nurodomų patalpų savininkas yra Jonavos rajono savivaldybė.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, civilinėse bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis yra labai panašios į nagrinėjamą civilinę bylą, aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuomininkai su ieškove rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudarę. Nuomininkui V. B. (duomenys neskelbtini) mirus, butas, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 16 d. iš nuomininko buvo priimtas atsakovės. Užfiksuoti el. skaitiklio parodymai 00868. Taigi ieškovės reikalaujama skola faktiškai susidarė 2018 m. rugpjūčio 16 d., atsižvelgiant į el. skaitiklio parodymus pagal ieškovės pateiktą priskaitymų už suvartotą el. energiją ataskaitą, t. y. bute faktiškai gyvenus nuomininkui V. B. ir jo šeimos nariams: T. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnui V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Kas nuomininkui V. B. mirus gyveno bute iki buto perėmimo ir faktiškai naudojosi ieškovės teikiama el. energija, duomenų nėra. A. B. butas buvo išnuomotas su skola ieškovei.

Atsakovės pateiktais įrodymais nustatyta, kad nuomininkė I. S. taip pat nesudarė su ieškove rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nors tai privalėjo padaryti, remiantis Sutarties 4.1 punktu. Būstas I. S. buvo perduotas, kai el. skaitiklių parodymai buvo 13344 kw. Taigi galima spręsti, kad skola pagal skaitiklių rodmenis buvo susidariusi iki 2018 m. kovo 20 d. ir laikotarpiu, kai butas buvo nuomotas R. Z.. R. Z. sutarties su ieškove dėl elektros pirkimo nebuvo sudariusi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia elektros energiją, o atsakovė nors ir nėra buitinė elektros energijos vartotoja, tačiau jos elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų daugiabučiame name. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taigi, atsakovė, būdama elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Atsakovė, reikšdama tokį prieštaravimą, nenurodė ir kokiu pagrindu energija neturėjo būti tiekiama. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo buvo išnuomotas 2015 m. birželio 8 d. R. Z., kuri jame gyveno iki 2018 m. sausio 4 d. Duomenų, kad objektui, jame gyvenant R. Z., būtų atjungtas el. energijos tiekimas, nėra. Toks atsakovės prieštaravimas laikytinas nepagrįstu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta teisinę reikšmę turinti aplinkybė, kad rašytinės nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Tai reiškia, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas (Jonavos rajono savivaldybė), kuriam, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo–pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už jam priklausantiems butams daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir šių namų bendrosioms reikmėms patiektą ir priskaičiuotą elektros energiją.

Atsakovė atsikirsdama, kad skolą už elektros energiją turi mokėti nuomininkai, remiasi Kasacinio teismo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014) išaiškinimu, jog ankstesnis aiškinimas, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo, todėl tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Lesto " v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-200/2014), nereiškia, jog rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nesudaręs nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją - ši jo pareiga išlieka ir gali kilti iš nuomos sutarties bei nuomos santykių, bet ne elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1223-513/2015). Teismas pažymi, jog atsakovė netinkamai supranta Kasacinio teismo aiškinimą. Taigi šiame aiškinime nurodyta, kad pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją nuomininkui išlieka ir gali kilti iš nuomos sutartinių santykių, bet ne elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių.

Tuo tarpu nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigą įvykdyti sutartį (prievolę) ne kitos sutarties šalies, bet trečiojo asmens naudai. Šiai sutarčiai būdinga tai, kad trečiasis asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kitu sutartį sudariusiu asmeniu reikalauti įvykdyti sutartį, t. y. tokia sutartis sukuria trečiajam asmeniui reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad ginčo atveju sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Kaip jau minėta elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Sutarties 15 punktu nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti komunalinius mokesčius, tame tarpe – ir už elektrą, o Sutarties 4.1 punktu nuomininkas buvo įsipareigojęs per 30 d. nuo būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos sudaryti sutartį su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tarp jų – ir elektros energiją teikiančia įmone. Taigi nuomininkai nesilaikė Sutarčių 4.1 ir 15 punktų sąlygų, tačiau atsakovė (nuomotojas) tokios kontrolės nevykdė.

Atsakovė prašydama atmesti ieškinį kaip nepagrįstą jos atžvilgiu atsikirto, jog 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1 -3 8 patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių" 100 punktas nustato, jog būsto savininkai atsako tik „Tuo atveju, jei su tiekėju ir ( ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti...". Atsakovės manymu, tuo atveju, kai yra nuomojamas valstybės ar savivaldybės socialinis būstas, paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklosto tarp paslaugų teikėjo ir nuomininko, o ne paslaugų teikėjo ir savivaldybės.

Teismo vertinimu, atsakovė sudarydama sutartis su socialiai remiamais asmenimis, turėjo įvertinti šias aplinkybes ir kontroliuoti kaip yra laikomasi sutarčių sąlygų. Juolab, kad dėl sutarties sąlygų nesilaikymo atveju nuomos sutartis atsakovė turėjo galimybę nutraukti. Atsakovės manymu, pagal ieškovės ieškinį turi atsakyti nuomininkai, kurie yra žinomi pagal sudarytas socialinio būsto nuomos sutartis. Tačiau skolos už tiektą el. energiją adresu (duomenys neskelbtini), susidarymo laikotarpiu galimai atsakingas asmuo (nuomininkas) yra miręs, be to nėra aišku kokių sutartinių santykių pagrindu nuomininkas šiame bute gyveno pasibaigus nuomos sutarties terminui. Nenustatyta ar skola atsirado jam gyvenant ar ir po jo mirties el. energija buvo naudojama. Elektros skaitiklių parodymai iki kurių ieškovė reikalauja apmokėjimo yra susidariusi iki atsakovei sudarant nuomos sutartį su A. B., todėl jis nėra atsakingas už šią skolą.

Skolos už tiektą el. energiją adresu (duomenys neskelbtini), susidarymo laikotarpiu nuomos teisinių santykių pagrindu bute gyveno nuomininkė R. Z.. Ji sutarties dėl elektros tiekimo (vartojimo) su ieškove nebuvo sudariusi. Elektros skaitiklių parodymai iki kurių ieškovė reikalauja apmokėjimo, nustatyti iki atsakovei sudarant sutartį su I. S., todėl ji nėra atsakinga už skolą.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkams nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei).

Įvertinus byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus konstatuotina, kad Jonavos rajono savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje, todėl skolą už suteiktas paslaugas privalėtų padengti kaip ginčo objekto savininkė ir teisėta valdytoja (skolos susidarymo laikotarpiu).

Taip pat teismas pažymi, kad išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa, sutarties išviešinimas nėra teisių ir pareigų nustatymas, t. y. nuomos santykių išviešinimas savaime nenulemia elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp nuomininko bei elektros energijos tiekėjo.

Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) (CK 4.86 straipsnis).

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis aplinkybėmis ieškovės reikalavimai dėl 219,02 Eur skolos priteisimo iš atsakovės tenkintini.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 - dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 10,35 Eur, kurios ieškinį patenkinus visiškai priteistinos valstybei iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsnis, 263-270 straipsniai,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111100437, ieškovei UAB „Ignitis", juridinio asmens kodas 303383884, 219,02 Eur (du šimtus devyniolika eurų 02 ct) skolos už elektros energiją, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (219,02 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111100437, valstybei 10,35 Eur (dešimt eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.