- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-2421-1167/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32383-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Virginija Meškauskienė, L. V., uždaroji akcinė bendrovė „Teisinė sfera“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) antstolei Virginijai Meškauskienei pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2025 m. lapkričio 10 d. patvarkymą Nr. S-25-15-35603 ir pavesti pakartotinai atlikti buto vertinimą. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
1.1. Antstolė sąmoningai klaidina proceso šalis bei teismą patvarkyme nurodydama piniginį išieškojimą 256 003,24 Eur skolą, o tai yra tiesiogiai susijęs klausimas su jos vykdomais veiksmais. Vykdomasis raštas buvo išduotas pagal Vilniaus apygardos teismo 1998 m. sausio 27 d. nutartį, tačiau nuo to laiko praėjo 27 metai. Pagal antstolės 2025 m. spalio 20 d. informacinį laišką, pagal vykdomąjį raštą išieškota 44 937,79 Eur, iš jų 12 190,69 Eur žyminio mokesčio ir 32 747,10 Eur palūkanų. Tačiau kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Ūkio bankas“ 2006 m. rugsėjo 13 d. raštu paskolos gavėją įspėjo, kad jos skola tą dieną yra iš viso 275 000 litų, t. y. atsisakė teismo priteistų palūkanų, delspinigių ir kitų nepadengtų sumų. Šis banko atsisakymas nuo dalies prievolės privalomas antstolei, ir išieškoti 44 937,79 Eur turi būti įskaičiuoti į nepadengtą paskolos dalį, ir skolos dydis būtų 34 707 Eur (79 645 Eur – 44 937 Eur = 34 707 Eur). Nenustačius skolos dydžio, antstolė negali nukreipti išieškojimo į turtą.
1.2. Įkeičiant butą, 1993 m. lapkričio 23 d. buvo duotas sutikimas įkeisti jį pagal įstatyme numatytus reikalavimus, tačiau pareiškėjas negali būti įkeitimo sutarties šalimi, ir tuomet vykdymo proceso metu turėjo būti taikomas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnis. Antstolės patvarkyme minimos varžytynės yra negalimos, kol nebus išspręstas klausimas dėl kito turto realizavimo, kadangi patikslinus skolos dydį ir realizavus vieną sodą su namu, būtų padengtas įsiskolinimas.
1.3. Eksperto atliktas turto vertinimas tenkina ir išieškotoją, ir antstolę, tačiau netenkina turto savininko teisių ir teisėtų interesų, kadangi butas buvo kapitališkai atremontuotas ir tai matyti iš ekspertizės akto, kad buto techninė ir estetinė būklė vertinama kaip labai gera. Buto remontas kainavo virš 70 tūkstančių eurų. Svarbu, kad ekspertas nustatytų realią buto kainą, o iš eksperto išvados matyti, kad jis vertinimą atliko lyginamuoju metodu pagal skelbimus bei valstybės įmonės „Registrų centras“ registruotų sandorių duomenis. Ekspertas atrinko tris lyginamuosius objektus, pasižyminčius panašiomis savybėmis ir charakteristikomis (panašus buto bendras plotas, monolitinės sienų konstrukcijos, inžinerinės komunikacijos, statybos metai ir pan.), tačiau jis nė vieno iš šių butų nematė. Todėl ir kyla klausimas, kaip ekspertas galėjo lyginamuoju metodu nustatyti buto kainą, nematydamas kitų butų, o tik pagal statybos metus bei buto plotą ir namo konstrukcijas. Todėl ir buvo prašoma pakartotinai atlikti vertinimą, kadangi antstolei buvo pateiktos darbų rangos sutartys, o pagal jas buvo supirktos reikalingos statybinės medžiagos, sumontuota buitinės technika ir kita, kas pritaikyta tik šiam butui ir turi būti įvertinta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė 2025 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S-25-15-36766 skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė šiuos argumentus:
2.1. Antstolė vykdymo procese patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus rengia Antstolių informacinėje sistemoje. Ruošiant dokumentus Antstolių informacinėje sistemoje nėra galimybių atlikti įžanginės dalies (lentelės) pakeitimų. Pareiškėjas savo iniciatyva gali prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos ir susipažinti su išieškotinomis sumomis arba pateikti prašymą apie bendrą skolos ir vykdymo išlaidų likutį. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pateikti informaciją. 2025 m. spalio 20 d. dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-15-33390 pareiškėjui buvo pateikta informacija apie išieškotas sumas ir likusią išieškotiną sumą. Pradinis išieškotojas nebuvo pateikęs nei pranešimų, nei prašymų išieškoti kitokią, nei vykdomajame rašte priteistą sumą.
2.2. Hipoteka įkeistas turtas realizuojamas pirmąja eile, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra būstas, kuriame gyvena skolininkai. Įstatymo nuostatos nenumato antstolei pareigos, vykdant išieškojimą iš konkretaus hipoteka įkeisto turto, nustatinėti sutuoktinių turto dalis. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuris labai aiškiai apibrėžia antstolio veiklos ribas. Priverstiniai vykdymo veiksmai atliekami pagal galiojančias įstatymo nuostatas vykdymo veiksmų atlikimo momentu.
2.3. Ekspertizė, pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui, vykdymo procese paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Vykdymo proceso šalys nušalinimo paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui neteikė. 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl ekspertizės ir realizavimo paskirta ekspertizė įkeistam butui, esančiam: (duomenys neskelbtini). Ekspertizės objektas yra tik butas, tuo tarpu baldai, namų apyvokos daiktai nėra ekspertizės objektai, ir jų vertė nėra aktuali. Nekilnojamojo turto teismo ekspertas nenukrypo nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo bei įvertino tik įkeistą butą. Vertindamas turtą nekilnojamojo turto teismo ekspertas naudojosi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto vertinimo dienos ir vertinimo metu. Vertindamas turtą nekilnojamojo turto teismo ekspertas naudojosi nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dokumentų medžiaga, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, turto apžiūros ir nuotraukų medžiaga, nekilnojamojo turto teismo eksperto duomenų banko sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, informacijos ir atliktų darbų archyvais, norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimą bei vertintojų veiklą. Ekspertizės akte pateikiama detali vertinamo turto charakteristika bei nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimas. Ekspertizės akte nurodoma, kad rinkos vertė nustatyta palyginus panašaus ir analogiško turto faktinių pardavimo sandorių kainas, kartu atsižvelgus į vertinamo turto ir lyginamųjų objektų skirtumus. Visi lyginamieji pardavimo atvejai buvo pasirinkti esant panašiai geografinei padėčiai, analogiškai turto paskirčiai, sąlyginai panašiems plotams bei panašioms pardavimo sąlygoms. Nekilnojamojo turto teismo eksperto pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti turto vertinimą, vertinamo turto detalus aprašymas, išsamiai aptarta vertinimo metodika bei nurodyta, kad panaudotas lyginamasis metodas, nurodyti lyginamieji objektai, pateiktos realiai įvykusių sandorių kainos, pateiktos areštuoto turto nuotraukos.
2.4. Įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jam pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Vykdymo procese buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Jokių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėjas nepateikia. Pareiškėjas nepateikia ir jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kitokią nei vykdymo procese nekilnojamojo turto teismo eksperto nustatytą areštuoto turto rinkos vertę. Tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai, o turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Taigi objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
2.5. Pareiškėjas vykdymo procese aktyviai dalyvauja nuo 2003 metų teikdamas skundus dėl antstolių veiksmų, prašymus stabdyti vykdomąją bylą, nutraukti vykdomąją bylą, atšaukti varžytynes, pareiškimus dėl antstolio nušalinimo, teismui prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas bet kokių teiginių pagrindu siekia vilkinti išieškojimo procesą bei siekia bet kokia kaina atitolinti įkeisto turto realizavimą iš varžytynių. 2000 m. rugsėjo 25 d. šalys: L. V., R. V. ir AB „Ūkio bankas“, buvo pasirašę sutartį dėl skolos pagal sutartį dalinio įsiskolinimo sumokėjimo su sąlygomis. Nei skolininkė, nei pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad išieškotina suma ar jos dalis iki 2025 metų būtų padengta išieškotojui tiesiogiai. Skolininkė ir pareiškėjas turėjo labai daug laiko, t. y. 27 metus, sumokėti išieškotiną sumą. Nei skolininkė, nei pareiškėjas laiku nesirūpino savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, nors žinojo, kad prievolės nevykdo, todėl turėjo numatyti ir to pasekmes. Atlikdama priverstinius vykdymo veiksmus antstolė nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, vykdymo procese turto vertė nustatyta tinkamai, pareiškėjas vykdymo procese turėjo pakankamai laiko pateikti realius įrodymus, pagrindžiančius kitokią, nei vykdymo procese nustatytą turto rinkos vertę, o deklaratyvūs teiginiai, deklaratyvus nesutikimas su nekilnojamojo turto teismo eksperto nustatyta turto rinkos verte nesudaro pagrindo abejoti vykdymo procese nustatyta areštuoto turto rinkos verte.
3. Suinteresuotas asmuo L. V. per teismo nustatyta terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisinė sfera“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti, už piktnaudžiavimą proocesinėmis teisėmis skirti pareiškėjui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Visų antstolių priimamų patvarkymų įžanginėje dalyje visada nurodoma išieškotina suma, dėl kurios išieškojimo užvesta vykdomoji byla, ir nurodytų duomenų antstoliai negali pakeisti. Visą išieškojimo eigą ir išieškomos skolos likutį pareiškėjas turi galimybę matyti prisijungęs prie Antstolių informacinės sistemos (AIS). Taip pat išieškotinos skolos suma yra aiškiai nurodyta ir antstolės 2025 m. spalio 20 d. pranešime dėl informacijos pateikimo, t. y. 2025 m. spalio 20 d. bendrai išieškotina suma – 220 511,32 Eur.
4.2. Dėl teismo eksperto, atestuoto nekilnojamo turto vertintojo V. S. rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. VS-2025/10-7, kuriuo įvertintas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), išieškotojui nekilo jokių pagrindų abejoti eksperto kompetencija ar atlikto vertinimo tikslumu. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių faktų ar įrodymų, dėl kokių priežasčių atliktas vertinimas yra netikslus ir reikėtų vertinimą atlikti pakartotinai. Pareiškėjas nurodo tik savo pamąstymus bei pateikia sąskaitas, išrašytas trečiajam asmeniui. Pareiškėjas paskirtam turto vertintojui nušalinimo neteikė, ir nėra jokių objektyvių priežasčių abejoti vertintojo kompetencija ar atlikto vertinimo tikslumu. Pareiškėjas neįmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą už pakartotinį ekspertizės atlikimą. Taip pat nepateikė savo užsakytos ekspertizės ar kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo teiginius. Iš pateiktų argumentų yra akivaizdu, kad pareiškėjas skundą dėl nustatytos turto vertės teikia visiškai be jokio pagrindo.
Atsiliepimas
4.3. Pareiškėjas ne tik kad 27 metus nevykdo teismo sprendimo, bet galimai piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir siekdamas išvengti prievolių vykdymo, nuolat teikia skundus dėl antstolių veiksmų ar prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos vykdymo sustabdymo. Pareiškėjo skundai ar prašymai motyvuojami iš esmės tais pačiais motyvais, norais ir nuomone, bet net nenurodant, kokias įstatymo nuostatas antstolis galimai pažeidė. Pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, nuomonės ir pageidavimai jau yra teismų keletą kartų išnagrinėti ir atmesti. Iš pateiktų byloje duomenų akivaizdžiai matoma, kad pareiškėjas teikia skundus dėl kiekvieno antstolės procesinio veiksmo, iš esmės nepateikdamas jokių konkrečių teisinių motyvų, bet remdamasis tais pačiais savo įsitikinimais ir nuomone, tik siekdamas vilkinti procesą bei išvengti prievolės įvykdymo. Pareiškėjas jau 27 metus ne tik kad pats nevykdo teismo sprendimo, bet dar ir visais įmanomais būdais siekia trukdyti antstolei vykdyti skolos išieškojimą.
Skundas netenkinamas.
Bylos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
5. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/07/02295 medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 6 d. vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų L. V. ir R. V. išieškotojos bankrutavusios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ naudai. 2025 m. kovo 18 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo Nr. S-25-15-960 antstolė pakeitė pradinę išieškotoją bankrutavusią akcinę bendrovę „Ūkio bankas“ nauja išieškotoja UAB ,,Teisinė sfera“ pagal 2025 m. kovo 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
6. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme dėl ekspertizės ir realizavimo Nr. S-25-15-26244 nurodė, kad atliekant priverstinius vykdymo veiksmus areštuotas skolininkui R. V. priklausantis nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolė nutarė: 1) areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių; 2) skirti turto vertės nustatymo ekspertizę areštuotui turtui; 3) ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti pavesti atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S.
7. Antstolė 2025 m. spalio 21 d. patvarkyme dėl turto vertės ir realizavimo Nr. S-25-15-33440 nurodė, jog atlikus turto vertės paskaičiavimus nekilnojamojo turto teismo ekspertas nustatė, kad vertinamo areštuoto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 176 000 Eur.
8. Pareiškėjas R. V. 2025 m. spalio 27 d. pateikė antstolei prieštaravimą dėl ekspertizės akte nurodyto buto įkainojimo ir prašė pavesti teismo ekspertui papildomai atlikti vertinimą.
9. Antstolė 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-25-15-35603, kuriuo nutarė prieštaravimų netenkinti, papildomos ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti neskirti.
10. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 12 d. antstolei pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2025 m. lapkričio 10 d. patvarkymą Nr. S-25-15-35603 ir pavesti pakartotinai atlikti buto vertinimą. Antstolė 2025 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S-25-15-36766 skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui.
Dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo
11. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
13. Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).
14. Pažymėtina, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos – teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl konkretaus antstolio atlikto veiksmo (ne)teisėtumo, dėl kurio pareiškėjas teikia skundą, t. y. šioje byloje teismas nagrinėja klausimą, ar antstolė, priimdama 2025 m. lapkričio 10 d. patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-25-15-35603, kuriuo atsisakė skirti papildomą ekspertizę turto rinkos vertei, veikė teisėtai. Į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka skunde nurodytos aplinkybės dėl vykdomojoje byloje išieškomo skolos dydžio, pareiškėjo (ne)buvimo įkeitimo sutarties šalimi bei varžytynių negalimumo, todėl teismas dėl jų nepasisako.
15. CPK 681–682 straipsniai nustato areštuoto turto įkainojimo ir ekspertizės skyrimo vykdymo proceso metu taisykles. Pagal CPK 681 straipsnį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
16. Pagal CPK 682 straipsnį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų nurodytų sumų mokėjimą. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
19. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
20. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
21. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buto remontui skyrė daugiau nei 70 000 Eur, o buto techninė ir estetinė būklė vertintina kaip labai gera, todėl, jo nuomone, taikytas lyginamasis vertinimo metodas yra netinkamas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ekspertas faktiškai nebuvo apžiūrėjęs lyginamųjų objektų, todėl abejoja atliktos ekspertizės pagrįstumu ir objektyvumu. Vis dėlto pažymėtina, kad turto vertinimo metodo parinkimas yra eksperto profesinės kompetencijos klausimas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad pasirinktas lyginamasis metodas nagrinėjamu atveju būtų netinkamas ar taikytas pažeidžiant vertinimą reglamentuojančius reikalavimus, todėl vien nesutikimas su eksperto pasirinkta metodika nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės tinkamumu. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią, nei vykdymo procese nustatytą turto rinkos vertę (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Tai, kad pareiškėjas investavo į buto remontą ar jį pagerino, savaime nepaneigia ekspertizės teisingumo. Be to, sutiktina su antstolės argumentais, kad nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai, kadangi turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
23. Teismas duomenų, kurie sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę, nenustatė, todėl antstolės 2025 m. lapkričio 10 d. patvarkymas Nr. S-25-15-35603 laikytinas pagrįstu. Vien pareiškėjo nesutikimas su turto vertinimo išvada ar subjektyvus įsitikinimas, kad turtas yra vertingesnis, savaime nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Priešingu atveju pakartotinė ekspertizė galėtų būti skiriama kiekvienu atveju, kai skolininkas nesutinka su nustatyta turto verte, kas nepagrįstai vilkintų vykdymo procesą.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolė Virginija Meškauskienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
Dėl baudos skyrimo
25. Suinteresuotas asmuo UAB „Teisinė sfera“ atsiliepime į skundą pateikė prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
26. Įstatymas įtvirtina vykdymo proceso šalių teisę skųsti antstolio veiksmus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tokia teise pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, naudojosi ne pagal paskirtį. Nors skundo argumentai pripažinti nepagrįstais, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo elgesį kaip nesąžiningą. Esant šioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens UAB „Teisinė sfera“ prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ prašymą dėl baudos pareiškėjui R. V. skyrimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.