Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacinio raštinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei A. R. dėl sutarties nutraukimo ir pagal atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui R. P. dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir dėl išlaidų - nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 15 d. gautas atsakovės ir trečiojo asmens atstovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovas R. P., todėl prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sustabdyti šią civilinę bylą iki paaiškės R. P. turto, turtinių teisių ir pareigų paveldėtojas.

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 17 d. gautas ieškovo R. P. atstovo prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovas R. P.. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir su tuo susijusiomis pasekmėmis. Nurodo, jog išlaikymo iki galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu. Prievolės kylančios iš tokios sutarties yra neatsiejamos nuo jį sudariusių asmenų ir negali būti paveldimos, todėl materialiųjų ir atitinkamai proceso teisių perėmimas nagrinėjamu atveju negalimas, civilinė byla CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nutrauktina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 19 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktu, civilinę bylą nutraukė, nustačius, kad ieškovas mirė. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama, kad šioje civilinėje byloje buvo pareikštas priešieškinis ir teismas turėjo pagrindą nutraukti tik dalį bylos, o kitą bylos dalį, susijusią su priešieškiniu reiškiamais reikalavimais, sustabdyti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1. straipsnio 3 dalis).

12. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs procesinių teisių perėmimo institutą, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių dėl vienų ar kitų aplinkybių, išvardintų CPK 48 straipsnio 1 dalyje, pasitraukia iš bylos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Kad būtų perimtos procesinės teisės, reikalingos dvi sąlygos: ginčijamo ar sprendimu nustatyto materialinio teisinio santykio subjekto pasitraukimas iš bylos ir pasitraukusio subjekto teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui.

13. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

14. Priešieškinis savo esme yra atsakovo pareiškiamas ieškinys (reikalavimas) ieškovui pastarojo pradėtoje civilinėje byloje, siekiant atsakovui apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimo. Priešieškinis turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su ieškovo pareikštu reikalavimu, kurio tenkinimas gali lemti, jog bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, atsiras galimybė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą arba jeigu kartu nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį dėl jų tarpusavio ryšio bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnis). Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023, 61 punktas). Tais atvejais, kai atsakovas siekia savarankiškų materialiųjų reikalavimų patenkinimo, tokius reikalavimus jis turi suformuluoti priešieškinyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 23 punktą; 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023 33 punktą).

15. CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Taigi, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Jeigu procesinių teisių perėmimas konkrečiame bylai išspręsti aktualiame teisiniame santykyje yra galimas, teismas negali nutraukti bylos, turi ją sustabdyti.

17. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti 1996 m. gruodžio 18 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 7- ojo notarų biuro, sudarytą tarp R. P., kaip perleidėjo, ir įgijėjos A. P., t. y. atsakovės A. R., kurioje su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleido A. R. ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu ir veranda, ūkinio pastato ir kiemo įrenginių (duomenys neskelbtini). Ieškinys priimtas 2019 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucija.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė A. R. priešieškiniu prašė: 1) 1996 m. gruodžio 18 d. Sutartį dėl turto (½ dalies statinių, kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini)) perleidimo, sudarytą tarp ieškovo R. P. ir atsakovės A. P. (dabartinė pavardė – R.), su sąlyga išlaikyti R. P. iki gyvos galvos, nutraukti dėl ieškovo R. P. kaltės; 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui R. P. atsakovei A. R., Sutartimi jo perleistą ½ plytų gyvenamojo namo dalį su ½ rūsio, ½ verandos, ½ ūkinio pastato, ½ kiemo įrenginiais, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini) (atitinkamai unikalūs (duomenys neskelbtini)) su visais šio turto pagerinimais; 3) priteisti iš ieškovo R. P. atsakovei A. R. 109 608,57 Eur kompensaciją (patirtus nuostolius) už ieškovui sugrąžinto turto renovaciją, rekonstrukciją, palėpės įrengimą ir kitus pagerinimus, integruotus baldus buitinius įrenginius, žemės sklypo sutvarkymą; 4) atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovui R. P. nuosavybės teisę į atsakovei A. R., asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 385/770 dalį, o iš ieškovo R. P. priteisti piniginę kompensaciją už šį turtą – 11 400 Eur. Priešieškinis priimtas 2024 m. balandžio 11 d. rezoliucija.

19. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas R. P. mirė 2024 m. balandžio 14 d.

20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, prievolės kylančios iš tokios sutarties yra neatsiejamos nuo jį sudariusių asmenų ir negali būti paveldimos, todėl materialiųjų ir atitinkamai proceso teisių perėmimas nagrinėjamu atveju negalimas. Reikalavimus dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo reiškė tiek ieškovas, tiek ir atsakovė priešieškiniu. Atsakovės priešieškinis, be kita ko, buvo pareikštas ir dėl nuostolių priteisimo, turto iš bendros dalinės nuosavybės atidalinimo. Akivaizdu, kad pagal byloje pareikšto priešieškinio dalyką ir pagrindą, susiklosčiusius ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovo asmeniu. Dėl to darytina išvada, kad bylos dalyje pagal kelis priešieškinio reikalavimus yra galimas procesinis teisių perėmimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktą taikė formaliai, neatsižvelgęs į bylos procesinę eigą, į tai, jog pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, neatsižvelgęs į atliktų procesinių veiksmų gausą ir tai sąlygojusias bylinėjimosi išlaidas. Civilinės bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teisme metu buvo atlikti įvairūs procesiniai veiksmai, tarp jų, be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos, teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, teisme 2022 m. sausio 31 d. gautas žemės sklypo Raseinių g. 14, Klaipėda, turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 20101, teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi paskirta statybos / remonto darbų vertės ekspertizė, teisme 2024 m. vasario 28 d. gautas teismo ekspertizės aktas Nr. 24-02/02.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, neatsižvelgus į visus šiam klausimui spręsti aktualias aplinkybes, negali būti laikomas teisėtu. Priėmus skundžiamą nutartį, atsakovei yra užkertama galimybė, paaiškėjus mirusio ieškovo teisių perėmėjui, ginti savo pažeistas teises teisme, kadangi tuo atveju, kai civilinė byla nutraukiama, kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Todėl tik paaiškėjus aplinkybei, kad procesinis teisių perėmimas šioje byloje nėra įmanomas, civilinė byla galėtų būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu, todėl atsakovės atskirasis skundas yra tenkinamas, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, yra svarstytinas klausimas dėl civilinės bylos pagal atsakovės priešieškinį sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.