Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui M. M., atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. K., trečiajam asmeniui V. U., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui V. U., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2014-03-08 Žiaukų k., Klaipėdos raj., dėl įvykusio eismo įvykio buvo apkaltintas eismo įvykio sukėlimu dėl ko iš jo atimtas vairuotojo pažymėjimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, galiojantį Lietuvos Respublikoje. Mano, kad policijos pareigūnui įvykdė neteisėtus veiksmus tiriant eismo įvykio aplinkybes, t.y. neteisingai nubraižė eismo įvykio schemas ir atliko matavimus, neatsižvelgė į ieškovo nuomonę dėl eismo įvykio, nenustatė tikrojo 2014-03-08 eismo įvykio kaltininko. Paaiškino, kad dėl atimto vairuotojo pažymėjimo negalėjo įsidarbinti UAB „Neorima“ turistinių autobusų vairuotoju užsienio šalyse. Pažymėjo, kad su (duomenys nesklebitini) buvo sudaryta 2014-03-12 preliminari darbo sutartis, kuri netekus vairuotojo pažymėjimo buvo nutraukta. Praradus darbą turėjo skolintis pinigų pragyvenimui, buvo areštuotos ieškovo banko sąskaitos, kadangi ieškovo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos. Nurodė, kad jam turėtų būti priteista piniginė suma už trečiojo asmens V. U. automobiliui, 2014-03-08 eismo įvykio metu, padarytą žalą, t.y. 2000 Lt (579,24 Eur), kadangi draudimo bendrovė atsisakė kompensuoti minėtą sumą nenustačius eismo įvykio kaltininko. Netekus vairuotojo pažymėjimo ir prasidėjus teismų procesams patyrė sveikatos sutrikimus susijusius su širdies veikla, psichine būsena dėl kurių turėjo vartoti įvairius vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-03-08 Žiaukų km., Klaipėdos raj. ieškovas su trečiajam asmeniui priklausančiu automobiliu dalyvavo eismo įvykyje (civ. b. l. 14, 40-42). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-14 nutarimu ieškovas pripažintas kaltu padarius 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą trims mėnesiams (adm. t. p. b. l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu 2014-03-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas panaikintas, nutraukiant ieškovo atžvilgiu iškeltą administracinės teisės pažeidimo bylą nenustačius ieškovo veikoje administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (civ. b.l. 37-39). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-08-07 nutarimu administracinė bylos teisena ieškovo atžvilgiu nutraukta (adm. t. p. b. l. 99). Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimas paliktas nepakeistu (civ. b. l. 40-42).

Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos numato, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 2.247, 6.249 str., CPK 178 str.).

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog avarijos vietoje patruliai netinkamai atliko matavimus ir neteisingai nubraižė įvykio schemą. Jis su schema nesutiko ir jos nepasirašė. Šias jo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir tretysis asmuo V. U.. Ji paaiškino, jog pareigūnai neteisingai išmatavo kelio plotį. Ji tai žino todėl, kad sodų bendrijos nariai ruošėsi asfaltuoti keliuką ir buvo atlikę visus to kelio matavimus. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog schemos buvo nubraižytos, tačiau teismui nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, jos nebuvo pateiktos. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.II-103-606/2014 medžiagos nustatyta, jog liudytojas V. L. duodamas parodymus paaišino, jog nutarimą priėmė vadovaudamasis surinkta medžiaga, įvykio metu padarytomis fotonuotraukomis. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo ir patrulių tarnybiniai pranešimai ir asmenų paaiškinimai, kur dingo dalis bylos medžiagos ir kodėl ji nepateikta teismui neaišku (adm. b. l. 43). Liudytoja apklausta O. V. administracinėje byloje paaiškino, jog ji atliko įvykio vietos matavimus, schemą nubraižyti jai padėjo kolega (adm. b. l. 52, 53). Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nutartimi nustatyta, jog M. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime skirti nuobaudą dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo esmė surašyta formaliai, nėra išvardyti ir pridėti juose dėstomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai - nebuvo padaryta pažeidimo užfiksavimo vietos schema, atlikti matavimai, renkami kiti įrodymai (adm.b. l. 65).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, prieštaraujantys teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas reiškia asmens pareigos atlikti tam tikrus veiksmus, ar elgtis tam tikru būdu, nevykdymą. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo konkrečiu atveju turėjo teisinę pareigą veikti tam tikru būdu bei tai, ar jis objektyviai šią pareigą įvykdė. Vertinant pareigūnų veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies aspektu neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti jų veiklą apibrėžiančių normų. Pažymėtina, kad sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už policijos pareigūnų veiksmus klausimą, reikia išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai atliko visus procesinius veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti, taip pat įvertinti šių procesinių veiksmų teisėtumą.

Lietuvos Policijos Generalinio Komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88 punkte numatyta, jog įforminant autoavarijos, kurios metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelias, kelio statiniai arba kitoks turtas, dokumentus ir atvykus į jos vietą, be 85 punkte nurodytų veiksmų, būtina: apklausti liudytojus autoavarijos vietoje bei paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užrašyti jų duomenis; sudaryti autoavarijos vietos schemą (9 priedas), nurodant mastelį. Jei autoavarijos vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Atvykus į policijos įstaigos budėtojų padalinį pagal juodraštį nubraižoma schema, nurodant mastelį, kurioje taip pat turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Schemos juodraštis pridedamas prie autoavarijos medžiagos; apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo autoavarijoje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus (88.1 - 88.3 p.). Instrukcijos 90 punkte nurodoma kas turi būti fiksuojama Autoavarijos schemoje, t.y. tiksli transporto priemonių padėtis pagal stacionarius orientyrus (objektus); transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį (slydimo ir stabdymo, slydimo skersine kryptimi, laisvo riedėjimo, riedėjimo ir stabdymo), ir šių pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu; kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis, defektai, paviršius; transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos, nubyrėjusi žemė, tepalo, benzino, aušinimo skysčio, kraujo ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu; kelio ženklinimas, nurodant ištisinių ašinių linijų ilgį; šviesoforai ir kelio ženklai, nurodant atstumus nuo jų iki sankryžose kertamų gatvių važiuojamųjų dalių (90.1 - 90.6 p.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pažeidimo padarymo schema, matavimai nebuvo pateikti teismams nagrinėjusiems ieškovo skundus, tai konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarime. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nutartimi nustatyta, jog nebuvo padaryta pažeidimo užfiksavimo vietos schema, atlikti matavimai, renkami kiti įrodymai (adm.b. l. 65), o tai leidžia teismui daryti išvadą, jog šiuo atveju policijos pareigūnai tinkamai neatliko Lietuvos Policijos generalinio Komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88 punkte numatytos pareigos atlikti įvykio vietos matavimus, nubraižyti įvykio schemą.

Tarp šalių kilęs teisinis ginčas yra susijęs su civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju gali būti nustatyti, tik nustačius priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtos žalos bei neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų. Kaip jau minėta prieš tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kuomet valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant policijos pareigūnų kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.

Ieškovas nurodė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė 13900 Lt (4025,72 Eur) turtinės ir 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos. Turtinė žala pagal ieškovą susidarė dėl to, jog iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir jis neteko galimybės įsidarbinti. Nurodo, jog buvo sudaręs darbo sutartį pagal kurią turėjo pradėti dirbti autobuso vairuotoju (duomenys neskelbtini), vežioti ekskursijas į užsienio šalis. Šią sutartį netekus vairuotojo pažymėjimo buvo priverstas nutraukti ir tris mėnesius negalėjo įsidarbinti. Tokiu būdu jis neteko pragyvenimo šaltinio ir dėl atsakovo kaltės patyrė 1998,38 Eur)(6900 Lt) turtinę žalą (2300 Lt×3 mėn.). Taip pat netekęs pragyvenimo šaltinio buvo priverstas skolintis, kad pragyventų ir skola sudaro 1448,10 Eur (5000 Lt). Autoįvykio metu buvo apgadinta ieškovo vairuojama transporto priemonė automobilis Citroen C5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė buvo drausta Ergo Insurance SE Lietuvos filiale, kuris transporto priemonės defektus įvertino 2000 Lt. Kadangi Klaipėdos VPK apie autoįvykį nepateikė informacijos draudėjui jam nebuvo išmokėta draudimo išmokas, todėl atsakomybė už apgadintą automobilį tenka atsakovui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2014-03-08 (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio solialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie M. M. socialinį draudimą nustatyta, jog 2014-03-08 ieškovas niekur nedirbo. Paskutinė darbo sutartis su UAB "Eco Taxi" buvo nutraukta 2014-03-04. Byloje pateikta tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) 2014-03-12 sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodoma, jog M. M. nuo 2014-03-17 pradeda dirbti bendrovėje vairuotoju, jam paskirtas 2300 Lt darbo užmokestis (b.l. 15-16). 2014-03-14 abipusiu susitarimu M. M. darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (b.l. 17). Ši darbo sutartis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje nebuvo užregistruota (b.l. 6, 7). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog šioje bendrovėje jisai turėjo dirbti tarptautinių reisų vairuotoju, todėl su laikinomis teisėmis jis negalėjo dirbti. Pažymėtina, jog nutrauktoje darbo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas dirbs tarptautinių reisų vairuotoju, jokių kitų įrodymų patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, jis nepateikė. Taip pat ieškovas šią sutartį sudarė jau žinodamas, kad jam yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2014-03-14 bus sprendžiamas klausimas dėl nuobaudos už pažeidimą, kurio sankcijoje numatytas ir vairuotojo teisių atėmimas, paskyrimo. Ieškovas nurodo, jog galimybė jam įsidarbinti atsirado tik 2014-05-31. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2014-03-08 M. M. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti. Šis laikinas leidimas vairuoti buvo pratęstas nuo 2014-04-07 iki 2014-04-23 ir nuo 2014-04-23 iki 2014-05-14. Ieškovui 2014-04-23 parašius prašymą Klaipėdos apsk. VPK Kelių policijos biurui prašydamas jo skundo nagrinėjimo metu grąžinti vairuotojo pažymėjimą, 2014-04-24 vairuotojo pažymėjimas jam buvo grąžintas (b.l. 47-50), todėl šis ieškovo nurodytas motyvas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog policijos pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą po avarijos paimti ieškovo vairuotojo pažymėjimą ir išduoti laikinąjį nes tai numato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtinta "Policijos patrulių veiklos instrukcijos 89 punktas ir ATPK 269 straipsnis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas vairuotoju Lietuvoje galėjo dirbti, nes jam buvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, o įrodymų, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) jis turėjo dirbti tarptautinių reisų vairuotoju jis nepateikė. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, jog pažeidimo padarymo metu ieškovas darbo neturėjo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, kad dėl pareigūnų veiksmų jis negavo 1998,38 Eur (6900 Lt) darbo užmokesčio. Taip pat nepagrįstu teismas laiko ir ieškovo reikalavimą priteisti 1448,10 Eur (5000 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro ieškovo 2014-04-15 (3000 Lt) ir 2015-06-01 (2000 Lt) pasiskolinti pinigai pragyvenimui, kadangi ieškovas neįrodė, jog avarijos metu jis dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, kurio neteko, todėl neturėdamas pragyvenimui lėšų buvo priverstas skolintis.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 579,24 (2000 Lt) už automobilio Citroen C5, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą. Nurodo, jog tokia suma automobilio remonto išlaidas įvertino Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, kuriame automobilis buvo draustas, tačiau jokių rašytinių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pateikė Transporto priemonės apžiūros - defektų aktą, tačiau jame nėra nurodytos automobilio remonto išlaidos (b.l. 14). Kiti ieškovo pateikti įrodymai: skelbimai apie automobilių Citroen C5 pardavimo kainas iš interneto, taip pat avarijoje sugadinto automobilio pardavimo už 1000 Lt sutartis neįrodo automobilio sugadinimo nuostolių dydžio (b.l. 67, 68, 69). Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovas nepateikė draudimo įstaigai duomenų apie avarijos kaltininką, todėl draudimas neišmokėjo draudimo išmokos už automobilio Citroen C5 apgadinimą avarijos metu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2014-10-06 nutarimu nutarta V. P. atžvilgiu dėl 2014-03-08 įvykusio eismo įvykio administracinės bylos teisenos kvalifikuojamos pagal LR ATPK 127 str. 2 d. nepradėti (b.l. 96, 97). 2014-10-14 raštu apie tai, jog V. P. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis buvo informuotas ir M. M. išaiškinant jam teisę tarp eismo dalyvių atsiradusius turtinius santykius spręsti civilinio proceso tvarka (b.l. 91). Pažymėtina, jog draudimo kompanijos Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 2015-01-27 pranešime adresuotame M. M. ir V. U. nurodytos tos pačios aplinkybės dėl išmokos neišmokėjimo, o būtent, kad V. P. veiksmuose nebuvo nustatyta veika turinti administracinio teisės pažeidimo sudėtį (b.l. 92). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilis buvo trečiojo asmens V. U. nuosavybė, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolių už automobilio, kuris jam nepriklauso, sugadinimą. Visi šie rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog policija nesprendė klausimo kas kaltas dėl avarijos įvykusios 2014-03-08 Žiaukų km., taip pat įvertinus visus išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų patyrė 579,24 Eur (2000 Lt) turtinę žalą.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl policijos pareigūnų veiksmų patyrė stresinę būseną, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, emocinę depresiją. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja pateiktomis medicininėmis pažymomis. Iš 2014-04-07 medicininės kortelės įrašo nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į gydytoją dėl širdies veiklos (b.l. 8). Iš 2014-07-23 įrašo nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į medikus dėl nerimo, įtampos, širdies plakimo, galvos svaigimo. Pažymėtina, jog šie simptomai įrašyti nurodžius pačiam ieškovui. Gydytojo nurodyta, jog įvertinta objektyvi būklė, tyrimai ir EKG - normos ribose. 2014-07-30 kreiptasi į medikus dėl buityje įvykusios traumos (b.l. 9). Pateiktos pažymos neįrodo ieškovo nurodytų aplinkybių, jog jis patyrė stresą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, vartojo išrašytus nervus raminančius vaistus, kadangi medicininėse pažymose nėra nustatyta, jog ieškovo sveikatos stovį galėjo įtakoti stresas, dvasiniai sukrėtimai.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas daro pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie buvo nustatyti šioje byloje patyrė turtinę ir neturtinę žalą , t.y. neįrodė dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.