- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-104-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01483-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- V. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 13 900 Lt (4 025,72 Eur) turtinės ir 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-03-14 nutarimu (toliau - 2014-03-14 nutarimas) buvo pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskiriant administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams. Nesutikdamas su priimtu 2014-03-14 nutarimu su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2014-05-21 nutarimu panaikino 2014-03-14 priimtą nutarimą. Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimas paliktas nepakeistas. Pažymėjo, kad dėl jo atžvilgiu priimto 2014-03-14 nutarimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi paskyrus administracinę nuobaudą prarado kvalifikacinį dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo būtinas vairuotojo darbo atlikimui, dėl ko ieškovas turėjo nutraukti 2014-03-12 sudarytą darbo sutartį. Nutraukus darbo sutartį ieškovas prarado nuolatinį pragyvenimo šaltinį, Vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpiu, t. y. iki 2015-05-31 prarado galimybę įsidarbinti, privalėjo skolintis pinigų pragyvenimui. Teigia, kad prievolė atlyginti skolą už apgadinto automobilio remontą tenka atsakovei, kadangi nebuvo nustatytas 2014-03-08 įvykusio eismo įvykio kaltininkas. Pažymėjo, kad dėl jo atžvilgiu priimto 2014-03-14 nutarimo, patyrė dvasinius sukrėtimus, stresinę būseną, emocinę depresiją, nepatogumus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nutartimi nustatyta, jog nebuvo padaryta pažeidimo užfiksavimo vietos schema, atlikti matavimai, renkami kiti įrodymai. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog policijos pareigūnai tinkamai neatliko Lietuvos Policijos generalinio Komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88 punkte numatytos pareigos atlikti įvykio vietos matavimus, nubraižyti įvykio schemą. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo neteisėtus pareigūnų veiksmus, tačiau ieškinio netenkino, nes ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Teismo vertinimu, byloje esanti tarp ieškovo ir UAB "Neorima" 2014-03-12 sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodoma, jog M. M. nuo 2014-03-17 pradeda dirbti bendrovėje vairuotoju, jam paskirtas 2 300 Lt darbo užmokestis, nepatvirtina darbo santykių sukūrimo, nes ši darbo sutartis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje nebuvo užregistruota. Be to, teismo vertinimu, fakto, jog ieškovas turėjo dirbti tarptautinių reisų vairuotoju, neįrodė. Teismas taip pat laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 1 448,10 Eur (5 000 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro ieškovo 2014-04-15 (3 000 Lt) ir 2015-06-01 (2 000 Lt) pasiskolinti pinigai pragyvenimui. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog avarijos metu jis dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, kurio neteko, todėl neturėdamas pragyvenimui lėšų buvo priverstas skolintis. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 579,24 (2 000 Lt) už automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog automobilis buvo trečiojo asmens V. U. nuosavybė, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolių už automobilio, kuris jam nepriklauso, sugadinimą.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog atsakovė neatliko instrukcijoje numatytų pareigų, nesiaiškino administracinio teisės pažeidimo, nenustatė eismo įvykio kaltininko, nesilaikė administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių ir tvarkos, ir be teisinio pagrindo atėmė iš ieškovo teisę vairuoti transporto priemonę. Pasak apelianto, visi šie atsakovės veiksmai suteikia pagrindą konstatuoti jų neteisėtumą ir juos vertinti pagal CK 6.246 ir CK 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovas buvo atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, nes neginčijo žalos dydžio. Pasak apelianto, įrodinėjimo pareigą už atsakovą atliko teismas, taip pažeisdamas CPK 178 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovo vertinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus eliminuodamas jo teisę į žalos atlyginimą, kurią sudaro iš darbo teisinių santykių negautos pajamos. Taip pat, jo vertinimu, teismas nepagrįstai nepriteisė pinigų, kuriuos jis skolinosi iš trečiųjų asmenų pragyvenimui. Ieškovas nurodo, kad teismas nenustatė, jog jis būtų gavęs pajamų, todėl privalėjo priteisti lėšas, kurias jis skolinosi pragyvenimui. Ieškovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam automobilio remonto išlaidų. Pasak ieškovo, teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad jis neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo už automobilio remontą, turėjo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama, o ne ieškinį atmesti. Taip pat apeliantas nurodo, kad nepagrįstai iš jo nepriteista neturinė žala, nes jam buvo diagnozuota Somatoforminė autonominė disfunkcija , kuri atsiranda dėl nerimo, streso, įtampos. Šios ligos gydimui jam buvo paskirtas Bromazepamas, kuris veikia nervų sistemą. Pasak ieškovo, šią diagnozę lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, todėl žala turėjo būti priteista.
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pasak atsakovės, ieškovas nenurodė ir nepagrindė patirtos žalos fakto. Atsakovės vertinimu, ji neatliko neteisėtų veiksmų, nes ieškovas sprendimo išduoti laikiną vairuotojo pažymėjimą neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, pripažino atsakovės neteisėtus veiksmus konstatuodamas, jog policijos pareigūnai tinkamai neatliko Lietuvos Policijos generalinio Komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88 punkte numatytos pareigos atlikti įvykio vietos matavimus, nubraižyti įvykio schemą. Dėl to ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nustatymo, atmestini kaip nepagrįsti ir atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo turinį, kaip neturintys teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas ne dėl to, kad nebuvo nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, o dėl to, kad ieškovas neįrodė patirtos turinės ir neturinės žalos dydžio. Nepaisant to, kad ieškovas apeliaciniame skunde ir nurodo argumentus, kurie, jo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą dėl žalos atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas atlygintiną žalą grindė tokio pobūdžio nuostoliais, kurie atsirado dėl negautų pajamų iš darbo teisinių santykių, skolintos lėšos pragyvenimui ir automobilio remonto išlaidos. Pagal teisės normą, reglamentuojančią įrodinėjimo pareigą, konstatuotina, jog ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos (nuostolių) dydį (CPK 178 straipsnis), o ne atsakovė, kaip apeliaciniame skunde nurodo ieškovas. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, jog įrodinėjimo pareigą už atsakovę atliko teismas ir taip pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatas. Atsakovė nekvestionavo žalos dydžio, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo teikti įrodymų apie tas aplinkybes, kurių ji neginčijo. Tuo tarpu teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus apie atsiradusios žalos dydį, atliko savo pareigą, numatytą CPK 185 straipsnyje, o ne perėmė atsakovo pareigą įrodinėti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo sudaryta darbo sutartis nebuvo įregistruota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje. Ši aplinkybė suponuoja pagrįsta abejonę dėl ieškovo ketinimo sukurti tikrus darbo teisinius santykius su darbo sutartyje nurodyta bendrove. Tuo labiau, jog darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai įpareigoja darbdavį iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pagrindo žalos priteisimui nėra pagrindo ir tuo aspektu, jog ieškovas neįrodė, kad jo darbas bus susijęs su išvykomis į užsienį. Pažymėtina, jog viena iš būtinųjų darbo sąlygų yra nurodyti tikslias darbo funkcijas (DK 95 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš darbo sutarties, tai padaryta nebuvo, dėl to teismas, neturėdamas įrodymų, jog ieškovo darbas UAB „Neorima“ buvo susijęs su išvykomis į užsienį, pagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti žalą dėl negautų pajamų. Taip pat svarbu pažymėti, jog ieškovas, būdamas suinteresuotas darbo santykių su UAB „Neorima“ tęstinumu, būtų skundęs pareigūnų sprendimą išduoti jam laikiną vairuotojo pažymėjimą. Be to, byloje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į pareigūnus iš karto po darbo sutarties sudarymo ir nurodęs priežastis, kurios suponuotų pagrindą svarstyti grąžinti jam nuolatinį vairuotojo pažymėjimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti jam pragyvenimui pasiskolintas lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, jog laikinas vairuotojo pažymėjimas iš esmės apribojo jo galimybes susirasti darbą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų apie pastangas susirasti darbą. Pažymėtina, jeigu ieškovas ir būtų radęs darbą, tai jam tų lėšų pragyvenimui skolintis nebūtų buvę poreikio, jas būtų padengęs iš darbo teisinių santykių gautos lėšos. Dėl to nepagrįstas ieškovo reikalavimas negautas pajamas sieti su skolintomis lėšomis pragyvenimui. Taip pat negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad jis neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo už automobilio remontą, turėjo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama, o ne ieškinį atmesti. CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Ši teisės norma numato tik teismo teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama, bet ne pareigą. Teismas atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, neprivalėjo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama. Pažymėtina, jog automobilio savininkė į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, taigi apie procesą ir jo pobūdį jai buvo žinoma, todėl ji turėjo teisę ir galimybę pareikšti ieškinį. Tokiu atveju teismas būtų ją įtraukęs į bylą kaip trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnio 1 dalis). Be to, automobilio savininkės procesinė padėtis šioje byloje neeliminuoja jos galimybės pareikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo.
Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos. Nepaisant to, kad ieškovui ir buvo diagnozuota Somatoforminė autonominė disfunkcija, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nerimo, įtampos simptomai įrašyti nurodžius pačiam ieškovui. Gydytojo nurodyta, jog įvertinta objektyvi būklė, tyrimai ir EKG - normos ribose. Be to, ieškovas į medikus kreipėsi praėjus keturiems mėnesiams po įvykio. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos išvadomis, jog ieškovas neįrodė patyręs stresą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją dėl įvykusio įvykio.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.