Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Zigmo Kavaliausko ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu E. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. P. skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, ir E. P. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią E. P. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, į bausmę E. P. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 11 d. 9.50 val. iki 2013 m. kovo 12 d. 15.05 val., ir nustatyta laikyti jį atlikus dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, E. P. į bausmę įskaityta visa bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto –automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos 11 530 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų) konfiskavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pripažintos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo E. P. priteista 76,00 Eur (septyniasdešimt šeši eurai) Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui proceso išlaidoms atlyginti.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis E. P. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas sušvelninti jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – pakeisti areštu arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Šį prašymą grindžia tuo, kad mokosi, įsidarbino, turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimą, įvertino savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

9. Skundžiamu nuosprendžiu E. P., be kita ko, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad: jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamąjį nusižengimą, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę –nusikalto būdamas recidyvistas, anksčiau teistas, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, nusikalstamas veikas padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu – savavališkai negrįžęs į bausmės atlikimo vietą, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias skiriamai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti E. P. paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada ir jai pritaria.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys – E. P. nuteistas tryliktą kartą, įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis daro nuo 2003 metų, dominuoja nusikaltimai nuosavybei (BK 178 straipsnio 1, 2 dalys, 187 straipsnio 1, 3 dalys), už kuriuos jam skirtos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), o taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo elgesio teigiama linkme nepakoregavo, kaip ir skirtos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, savo nusikalstamo gyvenimo būdo jis nekeičia, ir nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo pagal ankstesnį – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį metu, kai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis ir, turėdamas teisę išvykti už įstaigos teritorijos ribų, į bausmės atlikimo vietą savavališkai negrįžo, o už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, E. P. nuteistas jau antrą kartą vos per vienerių metų laikotarpį, ir sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. P., kaip recidyvistui, nepadariusiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, pakartotinai nusikaltusiam bausmės vykdymo metu, švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo padaryto nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdis ir pavojingumas E. P. neblaivus (kai nustatytas vidutinis – 2,03 promilių girtumas) už automobilio vairo sėdo šeštadienio rytą, alkoholį vartojo ne tik iš vakaro, bet ir tą patį rytą, automobilį vairavo Šiaulių mieste, netoli vieno iš lankomiausių miesto prekybos centrų („(duomenys neskelbtini)“), kur eismo intensyvumas kasdien didelis, o vairuodamas padarė ne vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą: nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, užvažiavo ant pėsčiųjų saugumo salelės, apgadino kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijos pareigūnų stabdomas įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos signalus, naudojant garsinį signalą, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti automobilį ir padidinęs greitį nuvažiavo, vėliau sustabdytas apgadino policijos tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 48, 157). E. P. už panašius KET pažeidimus, o būtent – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs ar ši atimta, ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 157–186). Šių aplinkybių kontekste vien apeliaciniame skunde nurodytos apeliantą teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – įsidarbino ir mokosi specialybės, o būdamas laisvėje galėtų greičiau įvykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (11 530 Eur), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su žmona, kurios, pastebėtina, egzistavo ir iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nepaneigia nei nuteistojo asmenybės, nei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam ir pakartotinai nusikaltusiam bausmės vykdymo metu E. P. už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas vos didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta.

11. Skundu apeliantas, be kita ko, prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.) Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Be to, kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo E. P. klausimo, tačiau ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos ir išsamiai išnagrinėtos aplinkybės (10 p.), susijusios tiek su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su nuteistojo asmenybe, kurios nebekartotinos, nesuteikia pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, E. P. ne tik padarė dvi nusikalstamas veikas (nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą), tačiau ir nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, vykdymo metu, o būtent – turėdamas teisę išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, jis išvyko ir į bausmės atlikimo vietą savavališkai negrįžo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. O ir anksčiau jam teismo parodyto pasitikėjimo atidėjus paskirtos bausmės vykdymą jis nepateisino, kai Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi jis buvo pasiųstas atlikti to paties teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo metu ir pabėgo iš laisvės atėmimo vietos. Šie duomenys patvirtina išvadą, kad nuteistojo resocializacija be realaus laisvės atėmimo negalima.

14. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu ir į paskirtą bausmę įskaityti suėmime pagal ankstesnį nuosprendį išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 31 d., tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ir E. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo klaidų nepadarė. Dėl kardomajame kalinime (suėmime) išbūto laiko įskaitymo į nuteistajam paskirtą bausmę pažymėtina, jog šis klausimas taip pat buvo išspręstas ankstesniais teismų sprendimais – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimas dėl bausmių subendrinimo E. P., bei Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi, kuria minėta apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, o E. P. skundas atmestas.

15. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. P., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos (numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tiek tarpusavyje, tiek su ankstesniu teismo sprendimu paskirta bausme subendrintos nepažeidžiant įstatymo taikymo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.