- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-10
- Bylos Nr.
- e2-9565-1115/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02091-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- M. B.
- Advokatai
- Rotislavas Polubiankas
dalyvaujant ieškovui D. Š., atsakovui M. B. (M. B.), jo atstovui advokatui Rotislavui Polubianko (Rotislav Polubianko),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 500,00 Eur skolos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas – 290,00 Eur ir žyminį mokestį 56,00 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. ieškovas bei atsakovas susitiko ir susitarė dėl smulkių statybos darbų. Atsakovas ieškovo paprašė paskolinti grynais 2 500,00 Eur, tai įvardindamas kaip avansą. Ieškovas nesutiko su formuluote ir pasiūlė surašyti rašytinę sutartį, kur bus numatyta paskolos paskirtis ir terminai, bet atsakovas griežtai atsisakė pasirašyti bet kokį raštišką susitarimą. Nepasitikėdamas atsakovu, ieškovas 2023 m. balandžio 22 d. pasiūlė paskolinti atliekant mokėjimą tik bankiniu pavedimu ir atsakovas sutiko gauti pinigus bankiniu pavedimu, ir nurodė savo asmens duomenis ir banko sąskaitos numerį. Ieškovas atliko mokėjimą į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Kadangi šalys sutarties nepasirašė, o atsakovas jos ir nepageidavo, ieškovas, atlikdamas bankinį pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė „skola“. Šalys sutarė, kad ši pinigų suma, bus panaudota kaip skola iki kol bus atliekami statybos remonto darbai, t. y. 2 mėnesius (iki 2023 m. birželio 22 d.). Taigi tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos dvi sutartys - viena darbų rangos žodinė sutartis dėl smulkių statybos darbų ir antra, jau minėta, paskolos sutartis. Atsakovas atliko smulkius darbus ir ieškovas su atsakovu dėl atliktų darbų atsiskaitė, atsakovui pageidaujant, grynais pinigais per kelis kartus sumokant apie 5 000,00 Eur. Tarp ieškovo ir atsakovo liko neįvykdyta žodinė paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas atsiskaityti vengia.
3. Ieškinyje taip pat pažymėjo, kad pasibaigus paskolos grąžinimo terminui ieškovas skambino kelis kartus atsakovui su raginimu grąžinti skolą. Skambinta buvo 2023 m. birželio 25 d. (sekmadienį vakare), ieškovas prašė atsakovo atvykti ir grąžinti skolą, dar kartą ieškovas skambino 2023 birželio 27 d. (antradienį ryte 09:10 laiku). Atsakovas žadėjo atvykti neužilgo, visą dieną jo buvo laukta ir vakare 20:58 paskambino atsakovas ir pasakė, kad jis atvyks kitą diena, daugiau atsakovas nei skambino nei atvyko. Pažymėjo, jog rašytinės pretenzijos atsakovui neteikė, nes nežino atsakovo nei deklaruotos vietos nei gyvenamosios vietos adresų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovu atsakovas pažįstamas nuo 2022 m. vasaros, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą žodžiu dėl įvairiapusės konsultacijos suteikimo, susijusios su statybos darbų atlikimu. Taip pat ieškovas prašė atlikti statybos darbus namo rūsyje. Atsakovas atliko darbus, už kuriuos ieškovo sutuoktinė D. Š. 2022 m. liepos mėn. sumokėjo atsakovui bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą 400,00 Eur. 2023 m. pavasarį ieškovas taip pat kreipėsi į atsakovą dėl betonavimo darbų atlikimo. Žodžiu buvo susitarta, kad už betonavimo darbų atlikimą ieškovas sumokės atsakovui 2 500,00 Eur. Atsakovas siūlė sudaryti raštišką rangos sutartį, tačiau ieškovas atsisakė motyvuodamas tuo, jog nenori mokėti mokesčių, todėl buvo žodžiu sutarta, kad ieškovas sumokės atsakovui už atliktus statybos darbus grynais arba pavedimu. Terminas statybos darbams atlikti nebuvo nustatytas. Atliekant statybos darbus, medžiagos buvo perkamos atsakovo už savo lėšas, nes taip buvo sutarta tarp šalių. Išlaidos įtrauktos į bendrą 2 500,00 Eur sumą. Pažymėjo, kad jokių kalbų apie tai, jog ieškovas paskolins atsakovui 2 500,00 Eur, nebuvo, žodinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovo teiginiai, kad jis sumokėjo atsakovui apie 5 000,00 Eur grynais pinigais neatitinka realybės. Po atlikto bankinio pavedimo, praėjus maždaug 2 savaitėms, ieškovas pradėjo skambinėti atsakovui su grasinimais reikalaudamas grąžinti 2 500,00 Eur skolą. Su ieškovo reikalavimu atsakovas nesutiko, nes jokių pinigų jis nesiskolino ir nebuvo jokios žodinės paskolos sutarties.
6. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir atsikirtimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl rangos darbų atlikimo. Ieškovas teigia, kad, be rangos teisinių santykių, tarp šalių susiklostė ir paskolos teisiniai santykiai, nes ieškovas paskolino atsakovui 2 500,00 Eur, pervesdamas pinigus bankiniu pavedimu bei žodžiu susitariant, kad paskola bus grąžinta per porą mėnesių.
8. Atsakovas su ieškovo reikalavimu dėl skolos priteisimo nesutiko ir teigė, kad jokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, apie paskolą nebuvo nė kalbos, o ieškovo sumokėtos lėšos (2 500 Eur) yra atlygis už atliktus statybos darbus.
9. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
11. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.
13. Byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis nekilo. Nagrinėjamu atveju paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įsakmiai nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, tačiau atima teisę remtis liudytojų parodymais, teismui nusprendus netaikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytų išlygų. Kita vertus, rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, siekiant įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nesant tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovui teigiant, jog jo atsakovui pervesta pinigų suma yra atsakovui suteikta paskola, o atsakovui neigiant paskolos teisinių santykių buvimą, byloje būtina nustatyti ieškovo atsakovui pervestų lėšų paskirtį, kuri turi įtakos tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos teisinius santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 25 punktas).
16. Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad, aiškinant sutartį, yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šios nuostatos aktualios ir vertinant mokėjimo pavedimų, patvirtinančius pinigų pervedimus atsakovui, paskirtį.
17. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
18. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2023 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovas atsakovui atliko 2 500,00 Eur mokėjimo pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „skola“. Ieškovas tvirtina, kad įrašydamas į mokėjimo paskirtį „skola“ suprato šią sąvoką kaip „paskola“. Atsakovas teigė, kad tai buvo užmokestis už atliktus darbus, t. y. skola už atliktus, tačiau dar neapmokėtus, darbus.
19. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovą, kaip rangovą, susirado per skelbimą. Iki tol ieškovas atsakovo nepažinojo. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis paskolino pinigus menkai pažįstamam asmeniui vien dėl to, kad atsakovas esą to paprašė. Ieškovas nurodė, kad rašytinės paskolos sutarties nesudarė, nes ieškovas manė pakanka mokėjimo pavedimo su paskirtyje nurodytu žodžiu „skola“.
20. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, pažymi, kad „skola“ ir „paskola“ yra dvi skirtingos sąvokos. Šiuo atveju, nors ieškovas nurodo, kad šias sąvokas suprato kaip tapačias, tačiau tai neįrodo, jog ieškovas realiai suteikė atsakovui paskolą. Ieškovo teiginiai, kad žodį ,,skola“ jis supranta kaip kito asmens – šiuo atveju atsakovo, skolą jam, o žodį ,,paskola“, kaip reiškiantį tą patį kaip ir „skola“, vertintini kritiškai ir sunkiai įtikimi, ypač, įvertinus aplinkybę, kad ieškovas yra finansininkas.
21. Teismas pažymi, kad žodis „paskola“ šnekamojoje kalboje nėra nežinomas ar retai sutinkamas ir nepaisant to, kad šis žodis tuo pačiu yra ir teisinis terminas, jis yra gana plačiai vartojamas įprastiniame žmonių gyvenime ir dauguma atvejų suvokiamas kaip pinigų suteikimas/paskolinimas kitam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-726-854/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas finansų srities specialistas, negali nesuprasti „skolos“ ir „paskolos“ sąvokų skirtumo. Be to, pažymėtina, kad nebuvo sudaryta jokia rašytinė paskolos sutartis, kaip to reikalauja įstatymas (CK 6.871 straipsnio 1 dalis), mokėjimo paskirtyje taip pat nenurodytos jokios detalės, galinčios padėti identifikuoti, kokia tai skola, už ką ir kt. Teismo vertinimu, ieškovas subjektyviai interpretuoja žodžio „skola“ reikšmę jam palankesniu būdu, todėl nurodyti ieškovo argumentai nelaikytini pagrindžiančiais paskolos suteikimo atsakovui faktą. Priešingai, pagal žodžio „skola“ bendrinę reikšmę labiau tikėtina, kad tokiu būdu buvo įvardijama skola atsakovui.
22. Atsakovas teigė, jog atliktas mokėjimo pavedimas – 2 500,00 Eur buvo atsiskaitymas už darbus ir medžiagas, dėl tokios sumos šalys ir buvo sutarę. Pažymėtina, kad nors rašytinės rangos sutarties šalys taip pat nesudarė, tačiau atsakovo argumentus, kad šalys buvo susitarę dėl rangos darbų atlikimo, patvirtino ir ieškovas.
23. Tačiau ieškovas teigė, kad 2 500,00 Eur pavedimas atliktas kaip paskola, o už darbus jis atsiskaitė su atsakovu sumokėdamas jam grynaisiais pinigais apie 5 000,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo argumentus, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
24. Ieškovas taip pat pateikė skambučių išklotinę, iš kurios matyti, kad su atsakovu ieškovas kalbėjosi telefonu birželio 1 d., birželio 25 d. ir birželio 27 d. Ieškovas šiuo įrodymu grindžia, kad pasibaigus paskolos grąžinimo terminui ieškovas skambino kelis kartus atsakovui su raginimu grąžinti skolą, t. y. skambinta buvo 2023 m. birželio 25 d., ieškovas prašė atsakovo atvykti ir grąžinti skolą, dar kartą ieškovas skambino 2023 birželio 27 d., atsakovas žadėjo atvykti neužilgo, visą dieną jo buvo laukta ir vakare 20:58 paskambino atsakovas bei pasakė, kad jis atvyks kitą diena, daugiau atsakovas nei skambino nei atvyko.
25. Teismas pažymi, kad skambučių išklotinė, iš kurios matyti, jog šalys kalbėjosi telefonu, nei pagrindžia nei paneigia fakto, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 500,00 Eur. Aplinkybių, kad ieškovas ne kartą skambino atsakovui su reikalavimu grąžinti 2 500,00 Eur, neneigia ir pats atsakovas, tačiau tai, kad atsakovas pripažino, jog ieškovas skambino atsakovui, nepatvirtina ieškovo įrodinėjamo paskolos fakto.
26. Daugiau į bylą jokių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad nors ieškovas nurodė, jog jo sutuoktinė girdėjo, kaip atsakovas prašė paskolinti pinigų, tačiau ieškovas neprašė jos apklausti kaip liudytojos. Be to, ieškovo sutuoktinė turi teisę atsisakyti duoti parodymus (CPK 191 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kaip to reikalauja įstatymas, todėl tai atima iš šalių teisę įrodinėti paskolos buvimo faktą remiantis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
27. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. neįrodė, kad ieškovo atsakovui perduoti pinigai – 2 500,00 Eur buvo perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Vien tik sąskaitos išraše nurodyta pavedimo paskirties sąvoka „skola“ nėra pakankamas įrodymas ieškinio pagrindui pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Neįrodžius ieškinio pagrindo (tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių) ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 500,00 Eur skolą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo išieškomos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos.
31. Atsakovas byloje patyrė 450,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Tai pagrindžia į bylą pateiktas sąskaitos išrašas.
32. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo byloje parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atstovavimą teismo posėdyje, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 450,00 Eur yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo.
33. Teismas patyrė byloje 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.