Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-817-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
2S-817-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02299-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
E. V.
Ieškovas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, UAB „Seesam“, AB DNB bankui, Lindorff Oy, L. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-817-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02299-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 122.4.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, UAB „Seesam“, AB DNB bankui, Lindorff Oy, L. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, antstoliams A. B., I. E., V. M., V. Š., D. M. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi G. M.. Nurodo, jog pareiškėjas 2007 m. kovo mėnesį iš AB DNB banko pagal kreditavimo sutartį Nr. 2411-2007-13411 gautus 27000 Lt norėjo investuoti į naudotų automobilių prekybos verslą. Pinigus perdavė pažįstamam asmeniui, bet perdavimo neįformino, vėliau iš to žmogaus pinigų neatgavo, nes jis dingo. Pareiškėjas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesikreipė, civiline tvarka skolos prisiteisti nebandė, nes neturi suteikimo faktą įrodančių dokumentų. 2009-04-08 AB PAREX bankas (AB „Citadele“) prisiteisė iš pareiškėjo 3982,30 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų pagal 2006-12-19 Banko kreditinės kortelės sutartį Nr. VCL/6089. 2013-01-15 šis reikalavimas buvo perleistas UAB „Gelvora“. 2008-10-27 AB „Swedbank“ suteikė pareiškėjui paskolą, kurios 1108,48 Lt likutis bei palūkanos 2008-07-15 pagal skolos perleidimo sutartį Nr. ST-08-0829 buvo perleistas naujajam kreditoriui Lindorff Oy. 2013-08-03 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas E. V.. Po eismo įvyko pareiškėjas neteko vairuotojo pažymėjimo, todėl sumažėjo įsidarbinimo galimybės, o nukentėję asmenys kreipėsi į draudimo bendrovę UAB „SESAM“ dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro 43870,30 Lt, iš jų UAB „Gelvora“ - 4868,28 Lt, UAB „General financing“ - 2179,72 Lt, UAB ,,SEESAM“ - 3199,88 Lt, antstoliui A. B. - 1097 Lt, antstolei I. E. - 791,10 Lt, antstolei V. M. - 2992,70 Lt, antstolei V. Š. - 690 Lt, AB DNB bankui - 25076,56 Lt, Lindorff Oy filialui - 2139,11 Lt. Nurodo, kad šiuo metu jo darbo užmokestis iš UAB „Ekskomisarų biuras“ bei Lietuvos kariuomenės (atskaičius mokesčius) yra 970,80 Lt (807,27 Lt + 163,53 Lt), o išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro 700 Lt. Nurodo, jog transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Prašo iškelti jam bankroto bylą, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Bylos eigoje pareiškėjas pateikė duomenis, kad kreditoriui UAB „General financing“ nebėra skolingas.

Kandidatas į bankroto administratorius G. M. paaiškino, kad pateikė lėšų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti, pagrindimą. Nurodo, kad padidėjęs kreditorių skaičius dviem kreditoriais neįtakoja lėšų sumos, išlieka ta pati 2500 Lt suma.

Kreditoriaus UAB „Gelvora“ su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjo nemokumą lėmė ir piktnaudžiavimas žalingais įpročiais, todėl bankroto byla jam negali būti iškelta.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Seesam“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai bei kartu su pareiškimu pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti E. V. nemokiu ir iškelti jam bankroto bylą. Tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių 27000 Lt investavimą į naudotų automobilių verslą patvirtinančių įrodymų, nenurodė konkretaus asmens, kuriam buvo perduota 27 000 Lt suma, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu galimai atliktos nusikalstamos veiklos, nesikreipė į atsakingą asmenį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, rodo, kad pareiškėjas savo netinkamu elgesiu pažeidė kreditorių interesus, kadangi kreditoriai neteko galimybės patenkinti esamų reikalavimų.

Kreditorius Lindorff Oy pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu, nes sąžiningo fizinio asmens bankroto procesas negali būti piktnaudžiavimo, nusikalstamos veikos padarinys.

Kreditorius AB DNB bankas pateiktame atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus, nes skolos suma AB DNB bankui nesiekia 25 MMA.

Antstolė V. M. atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Kreditorė L. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo ieškiniu sutinka.

Antstolė D. M. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, bylą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Kreditoriai UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, antstoliai A. B., I. E., V. Š. atsiliepimų į pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikė, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti E. V. fizinio asmens bankroto bylą, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį, palikto galioti iki Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 000 Lt sumą, pareiškėjas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Pagal įstatymą ir jau suformuotą teismų praktiką laikoma, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pareiškėjas nurodo, kad viena iš skolos susidarymo aplinkybių buvo 2013-08-03 jo sukeltas eismo įvykis, po kurio draudimo bendrovė UAB „Seesam“ kreipėsi į pareiškėją prašydama atlyginti 3199,88 Lt dydžio žalą, jis neteko vairuotojo pažymėjimo ir tokiu būdu sumažėjo įsidarbinimo galimybė. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad E. V. eismo įvykį padarė būdamas neblaivus (nustatytas 3,63 promilių girtumas). Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.). Nors ši 3199,88 Lt suma nesukėlė pareiškėjui nemokumo, bet neigiamai apibūdina pareiškėją, kaip skolininką, nes šis faktas apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais, įsidarbinimo galimybes ir tai įvyko dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, pareiškėjo kaltės. Dėl to, kad gyvendamas Vilniuje, iš gaunamo darbo užmokesčio galėjo tenkinti tik būtiniausius poreikius, paėmė iš AB DNB banko 27 000 Lt paskolą naudotų automobilių prekybos verslo pradžiai, šią sumą teismas vertino kaip nepagrįstai didelę.

Pažymėjo, kad pareiškėjas dar 2005 m. ir 2006 m. buvo paėmęs kreditus, kurių nebuvo grąžinęs, o 2007 m. paėmė 27 000 Lt sumą, žinodamas aplinkybę, kad turi negrąžintų skolų. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių rašytinais įrodymais, jog rengėsi verstis individualia veikla - naudotų automobilių prekyba, nenurodė kartu šiame versle turėjusio dalyvauti asmens, kuris, pareiškėjo teigimu paėmė pinigus ir jų negrąžino, neįtraukė jo į skolininkų sąrašą, neieškojo skolos iš jo, nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Atkreipė dėmesį, jog tuo metu pareiškėjas dirbo Vilniaus AVPK Antrajame policijos komisariate, jo pajamos sudarė apie 2671 Lt, buvo pasirašytas su kreditoriumi įmokų bankui mokėjimo grafikas, kuriame 2007 m. iki 2011 m. per mėnesį reikėjo grąžinti tik iki 500 Lt sumą, tačiau grafiko nevykdė, nors turėjo tokią galimybę. Iš tarnybos pareiškėjas atleistas taikant tarnybinę nuobaudą, todėl įrodymų visuma leidžia teismui spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra sveikas ir darbingo amžiaus. Pateikė duomenis, kad dirba UAB „Ekskomisarų biuras“, Lietuvos kariuomenėje, nuo 2014-06-13 vykdo individualią (teisinę) veiklą, siekia įsidarbinti Kauno tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjas turi kelis darbus ir gauna nuolatinį darbo užmokestį, todėl turi galimybes mokėti savo kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė duomenis, kad su UAB ,,General Financing“ yra atsiskaitęs (69 b. l. t. 2). Teismų praktikoje išaiškinta, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-3307-797/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės, nutariant iškelti E. V. fizinio asmens bankroto bylą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, nepagrįstai rėmėsi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 ir 3 punktais. Mano, kad nebuvo nustatytos minėto įstatymo normoje nurodytos sąlygos. Apeliantas 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. iš bankų buvo paėmęs kreditus. Nei vienas iš ankstesnių kreditorių neginčijo paskesnių apelianto sudarytų sutarčių kaip pažeidžiančių jų interesų. Šiaulių apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino, priimdamas ginčijamą nutartį. Teismas tik formaliai pasisakė, kad apeliantas 2007 m. paėmė 27 000 Lt dydžio kreditą, nors tuo metu turėjo kitų skolų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kam šios lėšos turėjo būti panaudotos, dėl tos priežasties teismo išvada, kad apeliantas, imdamas 27 000 Lt paskolą ir žinodamas apie kitas skolas, tik didino savo skolinius įsipareigojimus, yra nepagrįsta. 27 000 Lt dydžio paskolą ėmė norėdamas pradėti naudotų automobilių prekybos verslą. Tokiais savo veiksmais siekė pagerinti savo finansinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais, o ne didinti savo įsipareigojimus. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino.

2. Kreditai buvo imti 2005 m., 2006 m. ir 2007 m., t.y. prieš daugiau nei trejus metus. Šiaulių apylinkės teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą, nepagrįstai vadovavosi FABĮ 5 str. 8 str. 2 d. nuostata. Patys kreditoriai minėtų sandorių neginčijo, kaip pažeidžiančių jų interesų. Šioje byloje dauguma iš jų net nereiškė prieštaravimo dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad per paskutiniuosius trejus metus apeliantas nėra sudaręs jokių sandorių, kurie pažeistų kreditorių interesus. Apelianto elgesys atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų esmę, tą įrodo siekis atsiskaityti su kreditoriais. Su kreditoriumi UAB „General Financing“, kuris buvo vienas iš suinteresuotų asmenų šioje byloje, apeliantas atsiskaitė. Teismas šią aplinkybę nepagrįstai įvertino, kaip apelianto finansinį pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad stengiasi mažinti turimus įsipareigojimus, tačiau gaunamo užmokesčio dengti jiems neužtenka ir neaišku, ar ateityje užteks, nes nuo priteistų sumų auga palūkanos, nuolat didėja vykdymo išlaidos, mokėtinos antstoliams. Teismas padarė išvadą, jog apeliantas turi kelis darbus ir gauna nuolatinį darbo užmokestį, todėl turi galimybes mokėti savo kreditoriams, tačiau jis visiškai nevertino to, jog apeliantas yra Lietuvos kariuomenės savanoris ir jo darbo užmokestis priklauso nuo pratybų, kuriose dalyvavo, skaičiaus. Pratybos vyksta tik keletą kartų per mėnesį. Taigi darbo užmokestis, gaunamas tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, yra labai menkas, o kartais atlygio iš viso negauna, nes dėl tam tikrų aplinkybių ne visada gali dalyvauti pratybose. Individualia teisine veikla verčiasi tik nuo 2014 m. birželio 13 d. Ginčijama teismo nutartis priimta 2014 m. birželio 23 d. Per 10 dienų laikotarpį jokių pajamų iš šios veiklos negavo ir kol kas nėra aišku, kokias pajamas iš šios veiklos gaus. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas turi galimybes mokėti kreditoriams.

3. Nemokumo nesukėlė žalingi įpročiai, nes jų neturi, niekada nebuvo gydomas nuo alkoholizmo, priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Išvadą apie apelianto žalingus įpročius teismas padarė įvertinęs tik tą aplinkybę, jog 2013 m. rugpjūčio 3 d. būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Įprotis yra elgesys, pasidaręs gyvenime įprastas, pastovus. Minėtas eismo įvykis, kurį apeliantas sukėlė būdamas neblaivus, yra vienkartinis atvejis. Dėl tos priežasties teismo išvada dėl žalingų įpročių, grindžiama vieną kartą buvusiu atveju, yra nepagrįsta. Pažymi, kad eismo įvykio metu apeliantas jau buvo nemokus. Nors ir neteko vairuotojo pažymėjimo, ši aplinkybė nesutrukdė įsidarbinti UAB „Ekskomisarų biure“. Pažymi, kad po tarnybinės nuobaudos ir atleidimo iš Vilniaus AVPK Antrojo policijos komisariato turėjo kitų darbų, stengėsi užsidirbti. Aplinkybė, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nebuvo nemokumo priežastis, todėl ji negali būti vertinama kaip apelianto nesąžiningumas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.

4. Pažymi, kad teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad apelianto sąžiningumas kreditorių atžvilgiu turėtų būti vertinamas visuma veiksmų, kuriuos jis atliko iki pareiškimo dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui, tiek bankroto proceso metu bei po bankroto bylos iškėlimo. Iki autoįvykio apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK antrojo policijos komisariate tyrėju ir jo darbo užmokestis siekė beveik 3000 litų, todėl darytina išvada, jog apeliantas buvo pakankamai pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nėra aišku, dėl kokių aplinkybių apeliantas su kreditoriais atsiskaityti nesistengė, nebandė tartis ir pan., suinteresuotas asmuo, paskutinę įmoką iš antstolės V. Š. gavo tik 2012-08-23 99,78 Lt sumai. Tokie apelianto veiksmai, kaip vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nors esant pajėgiam, laikyti nesąžiningais kreditorių atžvilgiu. Autoįvykio padarymas esant neblaiviam bei visi tolimesni kilę padariniai po to lėmė apelianto nemokumą. Todėl darytina išvada, jog iš apelianto neteisėtų veiksmų negali kilti teisė, o tokių neteisėtų veiksmų padarymas, kaip vairavimas neblaiviam, negali būti siejamas su sąžiningumo tiek kreditorių atžvilgiu, kadangi tokiais neteisėtais veiksmais apeliantas apsunkimo kreditorių padėtį bei apelianto galimybę tinkamai atsiskaityti su jais. Nuo pareiškimo padavimo dienos teismui yra stabdomi bet kokie išieškojimai skolininko atžvilgiu, taip pat negalimi jokie atsiskaitymai su kreditoriais, taip nepažeidžiant kitų kreditorių interesų, tačiau apeliantas po pateikimo pareiškimo dienos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsiskaitė su kreditoriumi UAB „General Finansing“, todėl tokie apelianto veiksmai yra vertintini nesąžiningais likusių kreditorių atžvilgiu, dėl ko, apeliantui negali būti keliamas fizinio asmens bankrotas.

Suinteresuotas asmuo L. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pažymi, kad teismas priėmė pagrįstą nutartį.

Suinteresuotas asmuo UAB Seesam Insurance AS pateiktame atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad atskirajame skunde apeliantas nenurodo, kokias materialines ir/ar procesines teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas priimdamas 2014 m. birželio 23 d. nutarti.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylai iškelti nepakanka fakto, kad fizinio asmens skoliniai įsipareigojimai viršytų įstatyme nustatytą sumą. Fizinis asmuo taip pat turi būti nepajėgus dengti šiuos įsipareigojimus bankroto bylos iškėlimo metu bei ateityje. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus žmogus, gauna nuolatines pajamas, todėl nėra pagrindo laikyti pareiškėjo nemokiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. prasme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį, kuria pareiškėjui E. V. atsisakyta kelti fizinio asmens bankrotą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad E. V. padėtis neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos padėties, todėl atsisakė jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2, 3 p.). Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjo nesąžiningumą, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos pozicija ir įrodinėja, kad yra nemokus bei egzistuoja visi kiti pagrindai iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo aktuali yra teismų praktika bei bankroto bylos iškėlimo siekiančio asmens veiksmų vertinimas. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr.2S-1986-480/2014 pasisakė dėl asmens nesąžiningumo sampratos. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios sudaro pagrindą preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą. Nenustačius CK 6.67 straipsnyje įvardytų aplinkybių, reikia vertinti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kuris nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo (sugebėjo) žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1180-730/2014 pažymėjo, kad vertinant fizinio asmens nesąžiningumą, jis turėtų būti akivaizdus, nedideli neatitikimai dėl fizinio asmens turtinės padėties, skolinių įsipareigojimų vykdymo ir kt. savaime nereiškia nesąžiningumo.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines bylos aplinkybes iš esmės teisingai nurodė visus pareiškėjo skolų atsiradimo pagrindus, ginčo dėl įrodymais patvirtintų faktinių bylos aplinkybių nėra, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Tačiau teismas, vertindamas reikalavimo pagrįstumą ir atmesdamas pareiškėjo prašymą, padarė itin kategoriškas išvadas, prieštaraujančias pateiktiems įrodymams. FABĮ 1 str. 1 d. numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str. 1 d. numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. FABĮ 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Šių FABĮ nuostatų analizė leidžia teigti, jog teismas fiziniam asmeniui bankroto bylą gali iškelti tik nustatęs abi būtinąsias fizinio asmens nemokumo sąlygas: fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir jų suma viršija 25 MMA.

Iš byloje nustatyto pareiškėjo skolų balanso matyti, kad pareiškėjo įsiskolinimai viršija 25 MMA (25 000 Lt) sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Pareiškėjas yra dirbantis asmuo, šiuo metu dirba UAB ,,Ekskomisarų biuras“ bei Lietuvos kariuomenėje, nuo 2014-06-13 vykdo individualią veiklą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra nemokus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, neatlikęs konkrečių faktinių aplinkybių analizės, konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą dėl paimtų banko kreditų. Pažymėtina, kad asmens sąžiningumas turi būti įvertinamas pagal buvusias faktines aplinkybes ir tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas sudarinėjo sandorius su banku, atsižvelgiant ir į tai, kad bankas prieš išduodamas kreditą taip pat vertina kredito gavėjo sąžiningumą, mokumą ir kitas aplinkybes. Byloje nėra nustatytų faktinių aplinkybių ar prejudicinių faktų, paneigiančių kredito sutarties šalių sąžiningumą. Teismas nepagrįstai padarė kategoriškas išvadas dėl pareiškėjo sukelto autoįvykio ir fizinio asmens nemokumo priežasčių vertinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo išvada dėl pareiškėjo galimų žalingų įpročių prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, todėl šias aplinkybes, pareiškėjo sąžiningumą (nesąžiningumą) objektyvios rizikos kontekste būtina vertinti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje būtina papildomai įvertinti įrodymus ir nustatyti faktines paskolos gavimo aplinkybes, pakartotinai sprendžiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimo pagrindą įvardijant pinigų panaudojimo aplinkybes, asmenis ir šių įrodymų pagrindu daryti išvadas. Pažymėtina, kad iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad šiuo metu pareiškėjas dirba keliuose darbuose, nuo 2014-06-13 verčiasi individualia veikla, todėl būtina pakartotinai įvertinti pareiškėjo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) AVPK Antrojo policijos komisariato faktą ir jo įtaką bei reikšmę fizinio asmens nemokumui. Byloje nėra jokių duomenų apie šiuo metu gaunamas pajamas, kurias asmens individuali veikla gali duoti, siūlytina teismui įpareigoti pareiškėją šiuos duomenis pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamai atskleistos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro prielaidas panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios fizinio asmens mokumo padėties, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės jų įvertinti, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teisme negalima išnagrinėti apelianto mokumo klausimo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo E. V. bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rasa Bartašienė