Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovui adv. D.Kripui, suinteresuotiesiems asmenims G. M., A.V. J., A.K. J., jo atstovei adv. E.Baltrušienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens A. K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-0212-605/2007 pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K. J., G. M., A. V. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nepagrįstai vertinta, kad po sesers mirties Garliavos miesto notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Atsiradus palikimui, šis notarų biuras dar neveikė. Testamento registro duomenys patvirtina, jog palikimą 2004 m. lapkričio 11 d. pareiškimu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. priėmė brolis A.K. J. . Buvo užvesta paveldėjimo byla nr. 178/04. Šie sprendime nurodyti argumentai prieštarauja vienas kitam.

Neįvertinta, jog ne kiekvienu atveju palikėjo daiktų paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Juos, sutinkant kitiems įpėdiniams, įpėdinis gali paimti kaip mirusiojo atminimą. Teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikomas palikėjo drabužių, asmens dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymo esmė yra aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Bet koks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jei paveldėtojas nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, ir tai darė ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-86/2007).

M.D. J. daiktų deginimas negali būti vertinamas kaip paveldėto turto savininko elgesys, nes tai yra turto naikinimas.

Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. U. parodymais apie velionės rūbų deginimą. Ši liudytoja nurodė, jog iš namų išeina 6 val. ryto, o grįžta 19 ar 20 val. Nors liudytojų A. K. ir S. V. parodymai nebuvo vertinami, jie paaiškino, kad niekas skudurų nedegino, o pareiškėja su G. M. mirusiosios namuose nesilankė.

Teismo išvada apie visų įpėdinių rūpinimąsi laidotuvėmis nereikšminga, sprendžiant dėl palikimo priėmimo fakto.

Neatsižvelgta į CK 5.14 straipsnyje nurodytą įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo tvarką. Tokie reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip metus. Prieš mirtį su velione gyveno A.V. J. Pareiškėja ir G. M. be brolių sutikimo negalėjo pasiimti velionės daiktų.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. A.V. J. palaikė apelianto poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ( nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos ( CK 5.1 str. 1,2 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą palikėjos M.D. J. nekilnojamąjį turtą sudarė (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo 96/476 (0,95 ha) dalys ( sklypo unikalus numeris nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini)). Garliavos apylinkių seniūnijos namų ūkio knygos nr. 20 išrašas patvirtina, jog ji gyveno tame pačiame kaime esančiame ūkyje. Namų ūkio narių sąraše ji įvardinta šeimos galva. Nurodoma, jog ūkiui priklauso 2 kambarių 67,2 kvadratinių metrų ploto gyvenamasis namas. Nekilnojamojo turto registre šis namas neįregistruotas ( b.l. 10-14). Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad M.D. J. turėjo keletą menkaverčių baldų ir namų apyvokos daiktų. Taigi, paveldimą M.D. J. turtą sudaro dalis žemės sklypo, turtinė teisė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre minėtąjį pastatą ir nuosavybės teisę į jį, bei namų apstatymo ir apyvokos reikmenys.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.

Išvardintos įstatyminės nuostatos, teismų praktika naginėjamos kategorijos bylose ir faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog palikimo priėmimo faktą apylinkės teismas nustatė teisingai.

Iš apžiūrėtos Kauno raj. apylinkės teismo civilinės bylos nr. 2-0041-358/2007 matyti, jog palikėjos turėtos žemės nuosavybės atsiradimo pagrindas yra 1994 m. vasario 3 d. Kauno rajono valdybos potvarkis nr. 57, kuriuo jai ir kitiems broliams bei seserims buvo atkurta tėvų turėtos 4,76 ha žemės nuosavybės teisė. Iš šio potvarkio matyti, kad, žemės sklypą grąžinant privačion nuosavybėn, pretendentai atkurti nuosavybės teises sutarė bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu kurti bendrą ūkį, kuriame kiekvienam priklauso po 0,95 ha žemės. Nurodė, jog privatų ūkį registruoja A.K. J. vardu. 1995 m. gruodžio 4 d. su A.K. J. sudaryta viso žemės sklypo valstybei priklausančių melioracijos įrenginių panaudos sutartis. Žemės nuosavybės dalys palikėjos mirties dieną nebuvo atidalintos. Nesutariant dėl sklypo valdymo ir naudojimo, A. A. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pareikštas 2006 m. gruodžio 8 d. Apeliacine tvarka revizuojamoje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai apie šios žemės naudojimą palikėjos mirties momentu prieštaringi – pareiškėja ir G. M. teigia, jog žemės dalį naudojusios žemės ūkio kultūrų auginimui, apeliantas ir A.V. J. tai neigia ir tvirtina apie savo daržo buvimą. Nustatyta viena objektyviai egzistuojanti aplinkybė – abi pusės pripažįsta, jog nagrinėjamu laikotarpiu apeliantas A.K. J. šia žeme leido naudotis S. V. Iš jo parodymų, apelianto paaiškinimų bei pareiškėjos teiginių apie apelianto elgimąsi su visa žeme kaip nuosava, nepaisant kitų bendraturčių dalių, matyti, jog žemę apsėja ir derlių nusiima S. V. Jis teigia žinantis, kad dalis žemės priklauso ir A.K. J. seserims, tačiau viską tvarko A.K. J. ( b.l. 113).

Šios aplinkybės leidžia nuspręsti, jog, naudodamas žemę pagal paskirtį ir tuo tikslu ją atitinkamai valdydamas, suinteresuotasis asmuo A.K. J. at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus ne tik savo, bet ir kitų bendraturčių, įskaitant ir palikėją, žemės dalies atžvilgiu. Kadangi žemė visiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, o apeliantas ja rūpinosi kaip valdytojas ( tą aplinkybę jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme), jo veiksmai, išreiškiantys tikslą įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą ir pra­dė­jimą val­dy­ti palikėjos žemės dalį kaip sa­vo, negali būti traktuojami išimtinai tik kaip vieno iš M.D. J. bendraturčių ir įpėdinių valia. Faktas, jog dėl žemės naudojimo teisės perleidimo S. V. apeliantas nusprendė už visus bendraturčius, įrodo, kad tokiu būdu velionei priklausiusią žemės dalį kaip palikimą priėmė ir kiti bendraturčiai ( įpėdiniai) ( CK 4.75 straipsnio pirmoji dalis). Aplinkybė, jog S. V. naudojimui buvo suteikiamas ne visas, pasak apelianto, sklypas, esant bendrajai nuosavybei neturi teisinės reikšmės.

Tokiu būdu, priėmę dalį palikimo, priėmusiais visą palikimą laikytini ir kiti palikėjos įstatyminiai įpėdiniai. Nors namo atžvilgiu pareiškėja jokių aktyvių veiksmų neatliko, tai pagrįstina objektyvia situacija. Jame būste gyveno A.V. J. Visi dalyvaujantys byloje asmenys nurodė, kad už namą jokie kiti mokesčiai, išskyrus A.V. J. naudojamos elektros mokestį, nebuvo mokami. Pareiškėjos nurodomas sesers daiktų pasiėmimas ir nedėvėtinų drabužių sudeginimas šiuo atveju įrodo pareiškėjos rūpinimąsi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Apeliacinio skundo argumentai dėl tokių veiksmų atlikimo, nesutinkant bei kai kada nežinant broliams, neanalizuotini. Jie susiję su paveldimo turto padalijimo klausimu. Taip pat nepasisakytina dėl pareiškėjos neginčijamo notarine tvarka apelianto įgyvendino palikimo priėmimo bei nereikšmingų nagrinėjama faktui nustatyti laidojimo aplinkybių.

Pareiškėja ir G. M. teigė, kad apeliantas žadėjęs palikimo reikalus sutvarkyti visų atžvilgiu. Nors ši aplinkybė daugiau jokiais įrodymais nepagrįsta, apygardos teismas sprendžia, jog skundžiamas sprendimas atitinka ir CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintus teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo ir aiškinimo principus. Palikėja buvo vieniša. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog apelianto įtaka jos gyvenimo kokybei buvo ne didesnė, nei kitų įpėdinių. Išskyrus žemės sklypą, ji realiai neturėjo jokio kito vertingo materialaus turto. Žemę minėtuoju pagrindu valdė apeliantas. Būdamas labiau išprusęs už kitus dalyvaujančius byloje asmenis, palikimą priėmė, apie tai pareikšdamas notarui. Iš paveldėjimo bylos matyti, jog pareiškime jis nurodė apie kitų įpėdinių nebuvimą, nors palikėja turėjo dar dvi seseris, o iki jos mirties ir po to viename būste gyveno brolis A.V. J. Tai nėra sąžiningas teiginys. Į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėja kreipėsi, praėjus nedideliam laiko tarpui nuo palikimo atsiradimo. Aukščiau išdėstytų argumentų bei pastarųjų aplinkybių pagrindu kolegija mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad palikimo priėmimo faktas A. A. prašymu nustatytas visiems suinteresuotiesiems asmenims. Nors CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka pareiškimo šiuo klausimu jie patys nepateikė, o A.V. J. palaiko apelianto poziciją, dėl šios aplinkybės nėra apeliacinio skundo ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).

Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, iš apelianto pareiškėjai priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 443 straipsnio šeštoji dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. kovo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. J. 500 ( penkis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų pareiškėjai A. A. .