- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2592-955/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34766-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė, Gražina Goštautaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (1 t., b. l. 30–33) prašo priteisti iš atsakovo 1 179,27 Eur skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad ji vykdo individualią veiklą – tarpininkavimo paslaugas, perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą. Ieškovė yra sudariusi susitarimą su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuri suteikia ieškovei teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, jos duomenų baze, bendrovės vardu su klientais sudaryti tarpininkavimo sutartis. Ieškovė 2016 m. gruodžio 6 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu, kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti atsakovui priklausančios sodybos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pirkėjų paiešką. Ieškovė turtą įvertino, internetiniuose portaluose paskelbė informaciją apie parduodamą turtą, pateikė informaciją tarpininkavimo bendrovėms, teikė informaciją potencialiems pirkėjams, vykdavo aprodyti jiems sodybą. Ieškovė surado pirkėją atsakovo turtui, tačiau atsakovas atsisakė ieškovei už paslaugas sumokėti. Šalys sutartyje buvo susitarę, kad atsakovas ieškovei sumokės 2 procentų tarpininkavimo mokestį nuo sodybos pardavimo kainos plius PVM nuo faktinės pardavimo kainos. Atlyginimas ieškovei turėjo būti sumokėtas per 5 darbo dienas po preliminarios ar pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Taip pat pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,02 procentus delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.
Atsiliepimas
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydama dėl atsakovo atsiliepime išdėstytų motyvų, ieškovės atstovė nurodė, kad žemės sklypo plotą bene dvigubai mažesnį nei faktiškai parduodamo nurodė pats atsakovas (žr. sutarties objektas). Taip pat atsakovas klaidina teismą nurodydamas, esą objekto (sodybos) plotas tesudaro 78,78 kv. m. Atsakovui žinoma, kad parduodama sodyba buvo rekonstruota, po ko gyvenamojo namo plotas buvo išdidintas iki 180 kv. m., tačiau iki pirkimo–pardavimo momento šis plotas nebuvo įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centre, dėl ko net objekto pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodytas parduodamo gyvenamojo namo dydis. Atsakovo motyvai, esą ieškovė netinkamai vykdė Sutarties 4.1.3 p. prisiimtus įsipareigojimus dėl ataskaitų apie pardavimo procesą, nepagrįsti, nes minėtame punkte yra aiškiai išreikšta sąlyga, jog ataskaitos apie parduodamo objekto pardavimo eigą gali būti teikiamos telefonu arba siunčiamos tiesiogiai klientui. Ieškovė ataskaitas teikė telefonu. Ieškovė suderino tarp šalių abiem priimtiną objekto pardavimo kainą, tikslų laiką ir datą, kurių metu šalys turėjo aptarti ne tik pirkimo–pardavimo kainą, bet ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datą, tačiau pats atsakovas pareiškė ieškovei, jog jam ieškovės derybų procese dėl galutinių pardavimo sąlygų nereikia. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė nusiuntė atsakovui išsamų sąrašą, kokie yra būtini papildomi duomenys, siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau atsakovas šių dokumentų ieškovei neatsiuntė ir, neinformavęs ieškovės, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas tyčia galutiniame pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo etape nebendradarbiavo su ieškove, turėdamas išankstinę tyčią nemokėti ieškovei sutarto atlygio už suteiktas paslaugas, kadangi iki kol buvo ieškomas potencialus pirkėjas ir derinamos pirkimo–pardavimo sąlygos, atsakovas nei žodžiu nei raštu nebuvo išreiškęs jokių pretenzijų apie neva tai netinkamai suteiktas paslaugas.
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko (1 t., b. l. 120–214). Nurodė, kad ieškovė sutarties sąlygas vykdė netinkamai arba iš viso jų nevykdė.
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškove visiškai neįvykdė sutarties 4.1.3. punkte numatyto įsipareigojimo ne rečiau kaip kas mėnesį informuoti telefonu arba siųsti klientui ataskaitas apie objekto pardavimo eigą. Atsakovas ataskaitos negavo ir niekada nebuvo informuotas apie pardavimo eigą nei telefonu, nei kaip kitaip gavęs informaciją apie pardavimo eigą. Ieškovė netinkamai įvykdė sutarties 4.1.5. punkte numatytą įsipareigojimą suteikti pilną ir teisingą informaciją apie objektą, jo pardavimo sąlygas potencialiems pirkėjams, kadangi objekto plotas skelbime buvo nurodytas 6 ha, o realus objekto plotas yra 13,0897 ha bei namo plotas skelbime buvo nurodytas 1308 m² ir 180 m², nors realus plotas buvo 78,78 m². Atsakovui pastebėjus netikslumus, jis nedelsdamas informavo ieškovę, tačiau teisingas objekto plotas skelbime buvo nurodytas tik po mėnesio laiko ir tik trečią kartą to pareikalavus. Ieškovė pati prie ieškinio pridėjo skelbimą, kuris yra su netikslia informacija. Netinkamai ir dalinai įvykdytas sutarties 4.1.5. punkte numatytas įsipareigojimas klientui pageidaujant dalyvauti derybose su potencialiu pirkėju derinant pirkimo pardavimo sąlygas, esant poreikiui organizuoti parengimą preliminariųjų ir pagrindinės objekto pirkimo–pardavimo sutarčių bei atlikti kitus šalių sutartus veiksmus, būtinus objekto pardavimui. Ieškovė informavo atsakovą apie galimus pirkėjus ir susitikimo laiką. Atsakovas pageidavo, kad ieškovė dalyvautų derybose su pirkėju derinant pirkimo pardavimo sąlygas tačiau į sutartą susitikimą ieškovė neatvyko, telefonu paaiškino, kad atvykti į susitikimą su potencialiu pirkėju negali, nes turi dalyvauti savo vyro varžybose. To susitikimo metu su pirkėju buvo derimasi dėl objekto kainos, ir atsakovas, neturėdamas patirties tokių objektų pardavime, galimai nepagrįstai ir per daug sumažino pirkėjams parduodamo objekto kainą 1 000 Eur, ir dėl nekokybiškai suteiktų ieškovės paslaugų patyrė 1 000 Eur žalą. Tą pačią dieną su pirkėjais buvo susitarta parduoti jiems objektą ir todėl atsirado poreikis organizuoti preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties parengimą, tačiau nedalyvaujant derybose ieškovei, to padaryti nebuvo įmanoma. Potencialiems pirkėjams paprašius ieškovės atsiųsti objekto planus ir kitus objektui parduoti reikalingus dokumentus, ieškovė jiems dokumentų nenusiuntė, nors ji juos turėjo. Reikalingus dokumentus pirkėjams pateikė pats atsakovas. Ieškovė laiku neinformavo atsakovo, kad norint parduoti žemės sklypą yra reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Nacionalinė žemės tarnyba informavo apie pardavimą asmenis, kurie pirmumo tvarka turi teisę pirkti žemę. Jeigu šie asmenys žemės sklypo atsisakys, tik tada bus galima jį parduoti kitiems asmenims. Dėl šios situacijos objekto pardavimas užsitęsė mėnesį laiko. Ieškovė atsakovą klaidino ir dėl pastato energetinio naudingumo sertifikato, teigdama, kad jo nereikia. Atvykus tvarkyti pardavimo sandorio pas notarą, paaiškėjo, kad tokio sertifikato reikia. Ieškovė neinformavo pirkėjų apie sudarytą panaudos sutartį žemės sklypams. Notarei pradėjus ruošti pirkimo pardavimo sutartį, paaiškėjo, kad pirkėjai tokios informacijos neturi ir kategoriškai atsisakė pirkti objektą tokiomis sąlygomis, todėl atsakovui teko skubiai vykti susitikti su panaudos gavėjais ir derinti sąlygas, kad jie sutiktų pakeisti panaudos sutartį. Atsakovas mano, kad objektas buvo parduotas tik dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdėto skelbimo, o ne ieškovės tarpininkavimo paslaugų, dėl kurio pirkėjai ir surado parduodamą objektą. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturėjo, kadangi tarpininkaujant bendrovei buvo surastas pirkėjas parduodamam objektui, todėl sąskaitos dalis – 611,53 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas sumokėjo.
Ieškovė ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, byloje jų interesus atstovauja atstovės.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti (1 t., b. l. 104–107). Nurodė, kad būtent ieškovė surado pirkėją atsakovo turtui. Pagal tarpininkavimo sutarties sąlygas, pirkėjo, kuris turtą nuperka, suradimas sutarties galiojimo metu yra pripažįstamas pilnu tarpininkavimo paslaugų atlikimu. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą – teikia tarpininkavimo paslaugas, perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 71). Ieškovė yra sudariusi susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri suteikia ieškovei teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, jos duomenų baze, bendrovės vardu su klientais sudaryti tarpininkavimo sutartis (1 t., b. l. 36-45). Ieškovė 2016 m. gruodžio 6 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu, kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti atsakovui priklausančios sodybos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pirkėjų paiešką (1 t., b. l. 35). Ieškovė įdėjo skelbimą apie parduodamą objektą (1 t., b. l. 125), bendravo su pardavėju atsakovu su potencialiais klientais telefonu ir elektroniniais laiškais (1 t., b. l. 1–28, 128–159). Ieškovė atsakovo turtui surado pirkėją Š. M.. Šią aplinkybę patvirtina šalių 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas paslaugų atlikimo aktas (1 t., b. l. 48). Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 1 179,27 Eur sumai, kuri turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas nuo sąskaitos išrašymo (1 t., b. l. 47). Byloje dalis ieškovės dokumentų yra S. pavarde, nes ji 2017 m. liepos 7 d. sudarė santuoką ir po santuokos pasirinko S. pavardę (1 t., b. l. 80–81). Atsakovas 2017 m. liepos 28 d. pardavė sodybą (duomenys neskelbtini) pirkėjams Š. M. ir S. M. (1 t., 49–70). Duomenų, kad atsakovas sumokėjo ieškovei už tarpininkavimo paslaugas byloje nėra. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė pretenziją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. pranešimą ieškovei, kuriuose nurodė, kad tarpininkavimo paslaugos buvo atliktos netinkamai, atsakovas nebuvo tinkamai informuojamas apie klientų paieškos ir pardavimo eigą (1 t., b. l. 72–75, 160–162). Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad atsakovo nurodomi jos darbo trūkumai visiškai nesutampa su ieškovės realiai atliktu darbu, nes ieškovė tinkamai atliko visus sutartyje sutartus darbus (1 t., b. l. 78). Atsakovas 2017 m. rugsėjo 4 d. taip pat kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nurodydamas kad ieškovė neteisėtai rinko duomenis apie atsakovą, nes ieškovė, neinformavusi atsakovo, įrašinėjo jų pokalbius telefonu (1 t., b. l. 163–166). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą pripažino iš dalies pagrįstu, nurodė ieškovei pašalinti nustatytus pažeidimus, susijusius su netinkamu asmens duomenų tvarkymu (1 t., b. l. 167–172).
Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties pagrindu susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716, 6.717 straipsniai). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. 2016 m. gruodžio 6 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovo sodybą su žemės sklypu, vykdyti pirkėjų paiešką, konsultuoti klieną pardavimo klausimais, ne rečiau kaip kas mėnesį informuoti telefonu, siųsti ataskaitas apie pardavimo eigą, savo nuožiūra vykdyti pardavimo kampaniją, informuoti klientą apie kiekvieną surastą potencialų klieną, klientui pageidaujant dalyvauti derybose (2–4 punktai), o atsakovas įsipareigojo sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovės surastu turto pirkėju, sumokėti ieškovei atlyginimą už tarpininkavimo paslaugą (8 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėja įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, t. y. kai pasirašoma preliminarioji / pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis (7.2 punktas). Šalys papildomu susitarimu sutarė, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 2 proc. nuo pardavimo sumos plius PVM (pastaba Nr.1).
Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo ir mokesčio už šias paslaugas sumokėjimo.
Ieškovė teigia, kad ji, vadovaudamasi tarp šalių sudaryta 2016 m. gruodžio 6 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė atsakovui tarpininkavimo parduodant sodybą su žemės sklypu paslaugą (apžiūrėjo sodybą ir žemės sklypą, patalpino skelbimus viešuose portaluose, tikslino skelbimus pagal atsakovo pateiktus patikslintus objekto duomenis, vyko su potencialiais pirkėjais aprodyti parduodamą objektą, pagal ieškovės patalpintus reklaminius skelbimus buvo surastas pirkėjas sodybai su žemės sklypu, atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį būtent su ieškovės surastu pirkėju), todėl atsakovas privalėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti tarpininkavimo mokestį ieškovei už suteiktas paslaugas, t. y. 1 179,27 Eur. Pagal Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ieškovė ir tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sutarę, jog 70 proc. komisinio atlyginimo tenka pardavimo atstovui, 30 proc. – komisinio atlyginimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas ginčo objektą pardavė už 74 000 Eur, todėl komisinio atlyginimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suma, kurią atsakovas sumokėjo, sudaro 611,53 Eur, tuo tarpu ieškovei atsakovas yra nesumokėjęs sutarto 70 proc. komisinio atlyginimo.
Faktinę aplinkybę, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su ieškovės surastu pirkėjais Š. M. ir S. M., ieškovė grindžia 2017 m. rugpjūčio 2 d. paslaugų atlikimo aktu, ieškovės vykdyta veikla paskelbiant ir koreguojant skelbimą apie parduodamą objektą (1 t., b. l. 125), bendravimu su pardavėju ir potencialiais klientais telefonu ir elektroniniais laiškais (1 t., b. l. 1–28, 128–159). Ieškovė savo poziciją grindė ir tuo, jog tris kartus buvo atvykusi į sodybą, ją nufotografavo, du kartus į parduodamą objektą buvo atvykusi su potencialiais pirkėjais.
Be to, pats atsakovas buvo pavedęs objekto pardavimo klausimą spręsti savo motinai, kuri tuo metu gyveno ginčo sodyboje, taip pat atsakovas neturėjo visų tinkamai įformintų sodybos dokumentų, t. y. nebuvo įteisinta sodybos rekonstrukcija. Ieškovė bendravo ne tik su atsakovu, bet ir jo mama dalyvavo potencialiems pirkėjams apžiūrint sodybą. Atsakovas šios aplinkybės byloje neneigė. Be to, ieškovė nurodė, jog keletą kartų vyko į parduodamą objektą su potencialiais pirkėjais, atsakovas objekto apžiūroje nedalyvaudavo. Objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną ieškovė informavo atsakovą, jog negalės dalyvauti susitikime, o atsakovas nurodė pats bendrausiąs su pirkėjais. Be to, ieškovė ne kartą telefonu bendravo tiek su atsakovu, tiek su jo mama, tiek su pirkėjais. Ieškovė laiko nepagrįstu atsakovo argumentą, jog ieškovė pagal Sutartį turėjo suteikti atsakovui teisinio pobūdžio konsultacijas dėl dokumentų, reikalingų notariniams veiksmams atlikti. Ieškovė nurodė, jog jos funkcijas apibrėžia Sutarties sąlygos, kuriose nėra nurodyta, kad ieškovė turėtų teiktų teisines konsultacijas, rekomendacijas kokius konkrečiai dokumentus atsakovas turėtų teikti notarui. Be to, ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, todėl tokių paslaugų net neturėtų galimybių teikti. Atsakovas pretenzijas pareiškė tik po sandorio surašymo, pasiūlydamas ieškovei už paslaugą sumokėti 1 000 Eur, tačiau ieškovei nesutikus, šalys nepasirašė 2017 m. rugpjūčio 2 d. paslaugų atlikimo akto.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, išreiškė abejonę, jog dėl ieškovės nedalyvavimo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovui neturint patirties nekilnojamojo turto prekybos srityje, jis sumažino parduodamo objekto kainą iki 74 000 Eur, dėl to galimai patyrė 1 000 Eur žalą. Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovė neteikė jam informacijos ar ataskaitų, vėlavo pataisyti neteisingus parduodamo objekto duomenis, neinformavo kokių dokumentų reikės registruojant sandorį pas notarą.
Kaip matyti iš Sutarties 4.1.8 punkto ieškovė privalėjo dalyvauti sudarant sandorį tik tokiu atveju, jeigu atsakovas to būtų pageidavęs ar reikalavęs. Atsakovas byloje patvirtino, jog ieškovė informavo jį, jog negalės dalyvauti susitikime, tačiau atsakovas nepagrindė teismui, jog reikalavo, kad ieškovė dalyvautų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, taip pat atsakovas neneigė ir faktų, jog iš esmės dėl viso sandorio sudarymo, objekto apžiūros su ieškove daugiausia bendravo jo mama, kuri gyveno ginčo sodyboje. Atsakovas netinkamą paslaugų suteikimą byloje įrodinėjo ir tuo, jog ieškovė pirminiame skelbime apie parduodamą objektą nurodė neteisingus sodybos duomenis. Ieškovė teismui patvirtino, o atsakovas ir neginčijo, jog pirminius duomenis apie sodybą ir žemės sklypą ieškovė paskalbė tokius, kokius juos pateikė atsakovas ir jo mama, o paaiškėjus netikslumams, ieškovė juos pataisė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo argumentai dėl galimai patirtos žalos ar neteisingų duomenų pateikimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad atsakovas ginčo objektą pardavė ieškovės surastiems pirkėjams, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant tarpininkavimo sutarčiai, atsakovas sutarties nebuvo nutraukęs ar kaip nors kitaip informavęs ieškovę, kad tarpininkavimo sutarties sąlygos šalims būtų laikomos negaliojančiomis, todėl tarpininkavimo sutartis yra įvykdyta ir reikalauja atsakovo už jas sumokėti. Ieškovė pateikė atsakovui 2017 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Serija OS Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 1 179,27 Eur sumai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu sumokėti už tarpininkavimo paslaugas, ieškovei pateikė 2017 m. rugpjūčio 11 d. pretenziją, kurioje išdėstė savo poziciją dėl ginčo situacijos.
Teismas, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad pats surado ginčo objekto pirkėjus, kad pats ėmėsi veiksmų ir viešai skelbė apie parduodamą objektą ar kitokiais veiksmais prisidėjo prie ginčo objekto pirkėjo suradimo ir objekto pardavimo, sprendžia, jog ieškovė tinkamai įvykdė šalių pasirašytos Sutarties sąlygas ir įgyvendino pagrindinį Sutarties tikslą – surado pirkėjus atsakovo parduodamam ginčo objektui.
Sprendžiant klausimą dėl 1 179,27 Eur atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieškovei priteisimo, būtina nustatyti, ar šalių sudaryta 2016 m. gruodžio 6 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui ir pirkėjams sudarant ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo galiojanti. Šalys Sutarties 9.1 punkte buvo susitarusios, kad ši sutartis galioja 3 mėnesius ir galioja tol, ko, šalys nepraneša viena kitai apie Sutarties nutraukimą. Byloje nustatyta, jog nei ieškovė, nei atsakovas vienas kitam nepranešė apie tai, jog dėl tariamai nesilaikomų Sutarties sąlygų ji būtų nutraukta. Atsakovas ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėjais Š. M. ir S. M. sudarė 2017 m. liepos 28 d., tuo tarpu pretenziją dėl tariamai netinkamai suteiktų tarpininkavimo paslaugų atsakovas ieškovei pateikė tik po šios sutarties pasirašymo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog sutiktų sumokėti ieškovei 400 Eur kompensaciją už suteiktas paslaugas, tačiau kaip matyti iš atsakovo procesinio elgesio, atsakovas byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl kainos sumažinimo dėl tariamai netinkamai suteiktos paslaugos.
CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo. CK 6.721 straipsnyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Atsakovas byloje neįrodinėjo, jog iki ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl netinkamai teikiamų paslaugų ar būtų nutraukęs Sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (2017 m. liepos 28 d. ) Sutarties sąlygos šalims būtų negaliojančios, nepateikė, todėl laikytina, kad sudarant ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, šalių tarpininkavimo sutartis buvo galiojanti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
CK 6.720 straipsnyje, apibrėžiančiame paslaugų kainą ir apmokėjimą, numatyta, kad šalių susitarimu nustatytą paslaugų kainą klientas privalo sumokėti, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos, paslaugų teikėjui įvykdžius sutartį (1 ir 3 dalys). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalių sudarytos Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją Sutarties galiojimo metu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovo parduodamo ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant minėtam Sutarties punktui.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai įvykdė visas Sutartyje nurodytas sąlygas, būtent dėl ieškovės veikimo buvo surasti ginčo objekto pirkėjai, ko pasėkoje atsakovas pasirašė ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo objekto pirkėjai apie parduodamą sodybą ir žemės sklypą sužinojo kitaip negu pagal ieškovės paviešintus reklaminius skelbimus, kad pats atsakovas kokiais nors kitais veiksmais skelbė apie parduodamą ginčo objekto, ar kad būtent atsakovas savo iniciatyva surado ginčo objekto pirkėjus. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, šalys privalo bendradarbiauti bei kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis byloje esančiais įrodymai, šalių išdėstytomis pozicijomis, konstatuotina, kad atsakovui ieškovė suteikė sodybos ir žemės sklypo pardavimo tarpininkavimo paslaugas – ieškovė skelbimus apie sodybos ir žemės sklypo pardavimą patalpino internetiniuose portaluose, sodybos ir žemės sklypo pardavimas buvo išreklamuotas ieškovės partnerei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant savo pareigas pagal 2016 m. gegužės 17 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 0024, t. y. ieškovės pagalba buvo surastas žemės sklypo pirkėjas, su kuriuo atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį.
Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Atsakovas teigdamas, kad ieškovė netinkamai suteikė nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas šių aplinkybių neįrodė, teismo vertinimu, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti aiškiai informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą. Byloje esantys įrodymai bei šalių parodymai patvirtina, kad ieškovė paslaugas pagal 2016 m. gruodžio 6 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė visa apimtimi – po ieškovės suteiktų paslaugų atsakovas 2017 m. liepos 28 d., t. y. sutarties galiojimo laikotarpiu, pardavė sodybą ir žemės sklypą ieškovės surastiems pirkėjams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad ieškovė savo prievolę vykdė tinkamai – suteikė atsakovui sodybos ir žemės sklypo pardavimo tarpininkavimo paslaugas (CPK 189 straipsnis, 197 straipsnis), todėl atsakovas privalėjo įvykdyti savo prievolę, tai yra laiku sumokėti Sutarties 1 pastaboje nustatyto dydžio komisinį atlygį, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė. Tokio paties aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-157-390/2018).
Ieškovė reikalauja priteisti skolą vadovaudamasi Sutarties 1 pastaba, numatančia 2 proc. nuo pardavimo sumos su PVM komisinį atlyginimą už Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, t. y. už turto pardavimą ieškovės surastam klientui. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, todėl laikoma, kad atsakovas pažeidė prievolę, kadangi praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 179,27 Eur skola už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus visiškai, iš dalies tenkinamas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantis 2017 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo dokumentas Nr. 20247 patvirtina, kad, pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 35,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo priteisiamas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
Ieškovė pateikė teismui sąskaitas už teisines paslaugas: 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur sumai, 2017 m. liepos 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini)150,00 Eur sumai ir minėtų sumų detalizacijos pažymą (2 t., b. l. 40, 43). Taip pat byloje pateikti du analogiški 2018 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41, 42) bei 2017 m. rugsėjo 7 d. pinigų priėmimo kvitas 300,00 Eur sumai (1 t., b. l. 82).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai.Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Sumokėjimą už teisines paslaugas gali įrodyti advokato išrašytas apskaitos dokumentas, pvz., grynųjų pinigų priėmimo kvitas, taip pat kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).
Nors nagrinėjamojoje byloje ieškovė pateikė teisinės pagalbos išlaidų detalizaciją 450,00 Eur sumai, tačiau 2018 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė tik 150,00 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas 300,00 Eur atsiskaitymo su advokate (tiesiogiai ar per tarpininką) faktas, todėl šios nurodytos išlaidos nepripažįstamos atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir jų atlyginimas nepriteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (atsakovo).
Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė realiai pagrindė tik 450,00 Eur (2017 m. rugsėjo 7 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies. Minėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos ir 23,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; 1 t., b. l. 2, 2 t., b. l. 2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei O. S. (buvusi S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 1 179,27 Eur (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt devynių eurų 27 ct) skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 23,51 Eur (dvidešimt trijų eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.