- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-157-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24891-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Celianas“
- Advokatai
- Mantas Mikalopas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1888-285/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Celianas“ ieškinį atsakovui A. D. dėl atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Celianas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 1210 Eur atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 188,16 Eur su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo teisme susijusias bei kitas būtinas išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuria ieškovė, veikdama kartu su partnere V. M., įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovui priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., o atsakovas prisiėmė pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė, veikdama per partnerę V. M., parengė bei 2016 m. rugsėjo 26 d. internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose patalpino skelbimus, siūlančius įsigyti parduodamą objektą, taip pat objekto pardavimo klausimais bendravo su potencialiais pirkėjais. Ieškovės bei kartu su juo veikusios partnerės pastangomis per itin trumpą laikotarpį buvo surastas atsakovo parduodamo turto pirkėjas – V. M., su kuriuo atsakovas 2016 m. spalio 7 d. sudarė objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Faktą, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su ieškovės surastu pirkėju, patvirtina 2016 m. spalio 2 d. pirkėjo pasirašytas informacijos suteikimo aktas, taip pat tarpininkavimo paslaugas kartu su ieškove teikusios partnerės V. M. telefoninių skambučių bei trumpųjų žinučių (SMS) išklotinė. Nors pirkėjas minėtame akte dėl ieškovei nežinomų priežasčių nurodė klaidingus asmens duomenis, t. y. vietoj tikrosios pavardės – M., įrašė pavardę A., tačiau kartu su ieškiniu pateikiamas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad informacijos suteikimo aktą pasirašė bei pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu sudarė vienas ir tas pats asmuo – V. M.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas po objekto pardavimo delsė atsiskaityti su ieškove pagal tarpininkavimo sutartį, 2016 m. spalio 17 d. atsakovui buvo išsiųsta ieškovės pretenzija bei PVM sąskaita faktūra 1210 Eur sumai. 2016 m. spalio 20 d. ieškovės atstovas gavo atsakovo atsakymą, kuriame atsakovas išreiškė poziciją, kad nepripažįsta savo prievolės atsiskaityti su ieškove. Ieškovės nuomone, atsakovui, kaip profesionaliam teisininkui, tarpininkavimo sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Nei partnerė, nei ieškovė iš atsakovo nėra gavę jokio žodinio ar rašytinio pranešimo apie tarpininkavimo sutarties nutraukimą. Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su tarpininke buvo pasirašyta sutartis dėl žemės sklypo pardavimo. Susipažinus su sutarties tekstu buvo sutarta, kad dėl bet kurių priežasčių, kurios netenkins pardavėjo, jis bet kada gali bet kokiais būdais, tame tarpe ir žodžiu, nutraukti sutartį. Po V. M. skambučio atsakovas kitą dieną atvyko pas ją ir pakalbėjęs nusprendė nutraukti sutartį, kadangi netenkino pernelyg didelis užmokestis, palyginus su parduodamo turto kaina. Apsisprendimui dar turėjo įtakos ir jos išreikštas noras atlyginti parduodamo turto reklamos išlaidas. Todėl atsakovas jai pareiškė, kad sutartį nutraukia. Atsakovas prieš tai buvo sudaręs sutartį su kita nekilnojamojo turto brokere V. K., kuri jau kuris laikas buvo įrengusi parduodamame sklype vaizdinę reklamą, be to informavo apie pardavimą ir kitais būdais. Pasirašytos tarpininkavimo paslaugų sutarties 3 p. nurodyta, kad komisinis atlygis mokamas tik po to, kai paslaugos teikėjas suranda turto pirkėją, kuris sumoka klientui priimtiną turto pardavimo kainą ir pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį. Informacijos suteikimo akte nurodytas telefonas asmens, kuris per kitą nekilnojamojo turto firmą nupirko iš atsakovo žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo A. D. ieškovei UAB „Celianas“ 1 210 Eur atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 210 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 188,16 Eur su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo teisme susijusias bei kitas būtinas išlaidas, 31 Eur žyminį mokestį ir 999,12 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, jog 2016 m. spalio 2 d. atsakovo žemės sklypą pirkėjui V. M. aprodė nekilnojamojo turto brokerė V. M., kuri kartu su ieškove tarpininkavimo paslaugas atsakovui teikė pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį. Dokumentus, patvirtinančius atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypą, pirkėjas gavo būtent iš brokerės V. M. ir jis šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neneigė.Teismas, spręsdamas dėl šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties nutraukimo žodžiu, konstatavo, kad atsakovas aplinkybę apie vienašalį sutarties nutraukimą ieškovei (jos atstovui) pareiškė tik atsiliepime į ieškovės pretenziją bei atsiliepime į ieškinį, t. y. jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovei pareikalavus sumokėti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Atsakovas neįrodė, kad šalių 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta tarpininkavimo sutartis buvo nutraukta atsakovo žodiniu pareiškimu 2016 m. rugsėjo 27 d., todėl laikytina, kad sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, šalių tarpininkavimo sutartis buvo galiojanti. Teismo vertinimu, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti aiškiai informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą.Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad ieškovė bus vienintelė turto pardavimo skelbėja; klientas, kiti brokeriai bei tretieji asmenys nesiims jokių turto pardavimo veiksmų. Todėl nepaisant to, kad anksčiau su brokere V. K. sudaryta 2016 m. liepos 11 d. pavedimo sutartis nedraudė atsakovui naudotis kitų brokerių paslaugomis, tačiau vėlesne šalių sudaryta 2016 m. rugsėjo 26 d. tarpininkavimo paslaugų sutartimi atsakovas įsipareigojo parduodant turtą naudotis tik ieškovės paslaugomis. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą (teisininkas), todėl sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį privalėjo įvertinti savo prisiimamus įsipareigojimus dėl tinkamo sutarties įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė paslaugas pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. sutarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį suteikė visa apimtimi – po ieškovės suteiktų paslaugų atsakovas 2017 m. spalio 7 d., t. y. sutarties galiojimo laikotarpiu, pardavė žemės sklypą ieškovės surastam pirkėjui V. M.. Todėl atsakovas privalėjo įvykdyti savo prievolę ir laiku sumokėti sutarties 4 punkte nustatyto dydžio komisinį atlygį, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagristai konstatavo, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, jog tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo tarp šalių nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. Pagal įstatymą (CK 6.721 str. 1 d.) apeliantas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, ar paslaugų teikėjas jau būtų pradėjęs ją vykdyti. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, nepriklausomai ar paslaugų teikėjas yra fizinis ar juridinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo. Teismas neįvertino tarpininkavimo sutarties sąlygų. Sutarties 2 punktas yra diskriminacinis ir varžantis paslaugos gavėjo teises; sutarties 3 punktas prieštarauja ieškovės pozicijai; sutarties 5 punkte nurodyta neaiški sutarties nutraukimo tvarka. Apeliantas teismui nurodė, kad jam pateikta pasirašyti sutartis buvo prieštaringo, nelogiško, neaiškaus teksto, joje numatytos diskriminacinės paslaugos gavėjo atžvilgiu sąlygos, todėl apeliantas ją nutraukė. Teismo sprendimas, kaip ir ieškinys yra nelogiškas. Bandant pagrįsti ieškinį, jame nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, tačiau šių sutarčių motyvai nurodo, kad komisinis atlygis gali būti mokamas tik realizavus turtą, o ne informavus kažkokį asmenį, kurio net pozicija dėl pirkimo taip ir liko neaiški.Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrįstumo, nevertino ieškovei nepalankių įrodymų. Minėtas protokolas nepatvirtina jokių ginčui reikšmingų aplinkybių. Aplinkybė, kad 2016 m. spalio 2 d. akte V. M. įrašė jai žinomą V. M. telefoną, neįrodo kad jis tokį aktą matė. V. M. teisme aiškiai pasakė, kad tokio akto nėra matęs ir pasirašęs. Teismas nesiaiškino pateikto akto klastojimo aplinkybių ir dėl jų sprendime nepasisakė. Pateiktame akte ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjo rašysena, braižas yra visiškai skirtingi. Be to, teismui yra pateikta preliminari žemės sklypo pirkimo sutartis, kurioje V. M. ranka užrašyta pavardė ir parašas visiškai nesutampa su akte užrašytu V. A. ir panašiu į šią pavardę parašu. Paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Byla tokiu atveju galėjo būti sustabdyta, kad išsiaiškinti akto atsiradimo priežastis ir aplinkybes.Ieškovė UAB „Celianas“, kurios interesams atstovauja advokatas Mantas Mikalopas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismo sprendimas yra nuoseklus, pagrįstas byloje ištirtais įrodymais bei atitinkantis kasacinio teismo praktiką, pagal kurią paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą po faktinio paslaugų suteikimo klientui. Nors atsakovas akcentuoja vienašališką žodinį sutartinių santykių su ieškove nutraukimą, neva įvykusį 2016 m. rugsėjo 27 d., tačiau į bylą nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių aptariamą atsakovo poziciją. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Tačiau atsakovui nepateikus jokių žodinį sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti sutartinių santykių tarp šalių pasibaigimą aptariamu pagrindu.Sutarties 2 punkto nuostata yra analogiška CK 6.720 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės. Sutikus su apelianto pozicija dėl sutarties 2 punkto nesąžiningumo, iš esmės būtų pripažįstama, kad ir CK 6.720 straipsnio 4 dalis klientų atžvilgiu yra nesąžininga bei neteisėta.Netgi tuo atveju, jeigu pirkėjas su atsakovu pirkimo–pardavimo sutartį būtų pasirašę tarpininkaujant brokerei V. K., kas byloje nebuvo įrodyta, tai neatleistų atsakovo nuo prievolės atsiskaityti su ieškove už tarpininkavimo paslaugas, kadangi sutartimi šalys aiškiai bei nedviprasmiškai sulygo, jog objektas bus pardavinėjamas tik per ieškovę ir kartu su ja veikusią brokerę.Nors apeliantas skundu kvestionuoja ir į bylą pateiktą 2016 m. spalio 2 d. informacijos suteikimo aktą, išreikšdamas poziciją, jog aptariamas dokumentas nepatvirtina fakto, kad pirkėją surado būtent ieškovė, tačiau pats pirkėjas teismo posėdyje patvirtino, jog 2016 m. spalio 2 d. jis objektą apžiūrėjo kartu su brokere, taip pat gavo iš jos objekto nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Todėl apelianto argumentai, susiję su informacijos suteikimo aktu, taip pat teisiškai nepagrįsti teiginiai apie galimą aptariamo dokumento suklastojimą neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.2018 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teisme gautas apelianto pranešimas prie apeliacinio skundo, kuriame nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas neišsprendė jo išsakytos pozicijos dėl pranešimo prokurorui apie byloje dalyvaujantį asmenį, kurio veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, nesustabdė bylos nagrinėjimo. Taip pat teismas neišsprendė klausimo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, vadovavosi dokumentu, kurio kilmė, surašymo vieta, laikas, surašymo aplinkybės nėra aiškios, liko neaišku, kas šį dokumentą ir kada pasirašė. Prašo išsiaiškinti šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimo fakto, paslaugų suteikimo ir mokesčio už suteiktas paslaugas sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė paslaugas pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. sutarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį atsakovui suteikė visa apimtimi – po ieškovės suteiktų paslaugų atsakovas 2017 m. spalio 7 d., t. y. sutarties galiojimo laikotarpiu, pardavė žemės sklypą ieškovės surastam pirkėjui V. M., žemės sklypo pardavimo pirkėjui V. M. metu šalių sudaryta ginčo tarpininkavimo sutartis buvo galiojanti, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. laiku nesumokėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. sutarties 4 punkte nustatyto dydžio komisinį atlygio. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl jo išvados yra nepagrįstos. Apeliantas skunde nurodo savo teiginius, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. jis vienašališkai žodine forma nutraukė ginčo sutartį su ieškove, nes klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Pagal ginčo sutarties 5 punktą, sutartis galioja 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir gali būti nutraukta kliento sprendimu. Atsižvelgiant į šią sutarties sąlygą, į CK 6.721 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendime nepaneigė atsakovo teisės žodine tvarka vienašališkai nutraukti sutarties, netgi šią teisę pažymėjo, tačiau ir pagal byloje pateiktus įrodymus sprendė, ar atsakovas neįrodė ginčo sutarties nutraukimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas jokių nurodytas aplinkybes dėl sutarties nutraukimo patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo teiginius, nepateikė nei apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti apie sutartinių santykių tarp šalių pasibaigimą atsakovo nurodytu pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apelianto skundo argumentą, kad ginčo sutartį apeliantas turėjo nutraukti, nes sutarties sąlygos yra prieštaringos, nelogiškos, neaiškaus teksto. Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, kad atsakovas ginčo sutarties nutraukimo fakto neįrodė ( CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ir apylinkės teismo sprendimo motyvacija, kad atsakovui, kaip profesionaliam teisininkui ir besiverčiančiam advokato praktika šalių sudarytos sutarties sąlygos ir įsipareigojimai turėjo būti aiškūs ir suprantami. Apeliantas kelia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Aiškinant šią įstatymo normą galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tyrė ir vertino tiek atskirai kiekvieną įrodymą, tiek jų visumą, išsamiai motyvavo, todėl teismo išvados pagrįstos įrodymais, ir apelianto samprotavimai jų nepaneigia. Apelianto pateikiamas byloje teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti bei įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad esant galiojančiai ginčo tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčiai, ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė atsakovui žemės sklypo pardavimo tarpininkavimo paslaugas, o atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino. Pagal kasacinio teismo praktiką, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apeliantas prašo pranešti prokurorui apie galimai padarytą dokumentų klastojimą. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti apie nusikalstamą veiką vien dėl to, kad taip teigia apeliantas. Pažymėtina, kad apeliantas, manydamas, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimą atliekančias institucijas neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui, juo labiau, kad pateikti įrodymus, jog kitos šalies teikiamas įrodymas yra suklastotas, yra taip teigusio asmens pareiga (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Todėl šis apelianto prašymas laikytinas nepagrįstu.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 363 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iškovei UAB „Celianas“ (kodas 304091776) iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.