- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- eA-56-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00321-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybei
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. (5.1.48E)A5-5555 „Dėl jungiamojo kelio projektavimo ir įrengimo“ (toliau – ir ginčijamas raštas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą jungiamojo kelio atkarpai tarp nuovažos į (duomenys neskelbtini) kelią ir antžeminės sankryžos į Klaipėdos centrą (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini) kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) pažymėtą tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas apsvarstyti galimybę nuspręsti įrengti ir suprojektuoti jungiamojo kelio atkarpą tarp nuovažos į (duomenys neskelbtini) kelią ir antžeminės sankryžos į Klaipėdos centrą (duomenys neskelbtini) pagal Specialųjį planą pažymėtą tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3. 2021 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu gavo ginčijamą raštą (raštas be datos), kuriame nurodoma, kad jungiamojo kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) kaime, ties sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ nėra įtraukta į sąrašą ir atlikti šios jungiamosios gatvės įrengimo iki 2025 m. nenumatoma. 2021 m. sausio 7 d. su skundu kreipėsi į Ginčų komisijos Klaipėdos skyrių, prašydamas panaikinti ginčijamą raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus. Ginčų komisija 2022 m. vasario 22 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
3. Pareiškėjas teigė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,1062 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. (toliau – ir žemės sklypas), kuris suformuotas padalinus 1,5071 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pagal detaliojo plano sprendinius patekimas į žemės sklypą numatytas iš valstybinės reikšmės kelio Klaipėda–Liepoja, t. y. per nuovažą, o ne per jungiamąjį kelią. 2010 metais išduotas projektavimo sąlygų sąvadas nuovažai į žemės sklypą įrengti. UAB „Kelprojektas“ parengė nuovažos įrengimo techninį projektą, kuris suderintas su VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įgaliotais atstovais 2011 metais. 2011 m. spalio 21 d. S. P. išduotas statybos leidimas nuovažai statyti. 2016 m. birželio 13 d. žemės sklypas padovanotas jam ir jis perregistravo statybos leidimą nuovažai statyti savo vardu. 2018 m. rugpjūčio 6 d. su UAB „Šilutės automobilių keliai“ sudarė rangos sutartį dėl nuovažos įrengimo. Rangovas nusiuntė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ prašymą dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutarties sudarymo, tačiau 2018 m. lapkričio 2 d. raštu pranešta, kad negali pasirašyti sutarties dėl ankstesnėse stadijose nustatytų neatitikimų teisės aktams. Pažymėjo, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtintame Specialiajame plane ties žemės sklypu nėra numatyta nuovaža į magistrinį kelią A13, jame numatyta, kad atsiradus jungiamiesiems keliams (gatvėms), naikinti esamas nuovažas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021 konstatuota, kad suprojektuota kelio nuovaža neatitinka Kelių techninio reglamento reikalavimų, detaliajame plane nurodyti duomenys dėl patekimo į žemės sklypą būdo nereiškia įpareigojimo įrengti nuovažą už pareiškėjo žemės sklypo ribų, esant numatytam nuovažų naikinimui Specialiajame plane leidimas įrengti nuovažą neatitiktų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto „Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai“ 162 ir 169 punktais bei atsižvelgdamas į tai, kad pagal žemės sklypo suprojektavimą ir padalinimą, patekimas į jį per gyvenamosios paskirties sklypus iš (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas, pareiškėjas manė, kad patekimui į žemės sklypą keliui Klaipėda-Liepoja turi būti įrengtas lygiagretus kelias, kuris numatytas Specialiajame plane, t. y. jungiamasis kelias. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20.3 papunkčiu ir nurodė, kad visi žemės sklypai turi turėti privažiavimo kelią. Pažymėjo, kad jo žemės sklypas neturi jokio privažiavimo, nėra nustatyta kelio servituto.
5. Remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu pareiškėjas nurodė, kad savivaldybės yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas) atlikimą. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, išduodama 2011 m. spalio 21 d. leidimą nuovažai į žemės sklypą įrengti, neinformavo apie priimtą Specialųjį planą ir nereikalavo jo laikytis. Jeigu būtų žinomas reikalavimas atsiradus jungiamiesiems keliams naikinti esamas nuovažas, nebūtų rengiamas nuovažos techninis projektas. Teigė, kad pareiškėjas nuo 2010 metų bando įrengti privažiavimą prie žemės sklypo, investavo savo lėšas nuovažos techniniam projektui parengti, tačiau jo įgyvendinimas yra neįmanomas. Sutiko iš dalies finansuoti jungiamojo kelio įrengimą, su tuo sutiktų ir kiti asmenys, per kurių žemės sklypus eitų šis kelias, tačiau tam atsakovas turėtų parengti techninį projektą.
6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50 patvirtino žemės sklypo detalųjį planą ir Specialiajame plane numatė patekimą į jo žemės sklypą, pareiškėjas manė, kad atsakovas ilgą laiką jo neįgyvendindamas sukėlė pareiškėjui neigiamus padarinius, nes buvo neįmanoma naudotis žemės sklypu. Akcentavo, kad ginčijamu raštu atsakovas iš esmės ir toliau neapibrėžtam laikui atsisako atlikti bet kokius veiksmus dėl jungiamojo kelio įrengimo, vilkina savo priimtus sprendimus ir neįgyvendina jam priskirtinų funkcijų, taip pažeisdamas pareiškėjo teises. Manė, kad atsakovas negali neribotą laiką piktnaudžiauti valdžia ir pasinaudojant diskrecijos teise neįrengti patvirtintame Specialiajame plane numatyto kelio. Toks vilkinimas tęsiasi 14 metų, atsakovas nepateikia jokių objektyvių motyvų dėl kokių priežasčių neinicijuojamas jungiamojo kelio įrengimas ir lėšos skiriamos kitiems keliams. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu iki 2025 metų nėra numatytas minėto jungiamojo kelio įrengimas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Klaipėdos rajono savivaldybė nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog „jeigu Klaipėdos raj. sav. administracija ir / arba taryba nuspręstų jau dabar tokią jungiamojo kelio atkarpą įrengti ir ją suprojektuotų iš savo lėšų, pareiškėjas ketina iš dalies finansuoti tokio jungiamojo kelio įrengimą.“ Atsakovas ginčijamu raštu informavo, kad „rašte įvardinta jungiamojo kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) kaime, ties sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ nėra įtraukta į sąrašą ir atlikti šios jungiamosios gatvės įrengimo iki 2025 m. nenumatoma.“
9. Atsakovas argumentavo, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. raštu į jį kreipėsi neformuluodamas konkretaus ir aiškaus prašymo suprojektuoti ar įrengti jungiamąjį kelią. Manė, kad ginčijamas raštas, nepaisant jame nurodytos apskundimo tvarkos, negalėjo būti traktuojamas kaip individualus administracinis aktas, nes joks sprendimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nebuvo priimtas, rašte nėra išreikšta įgalioto priimti sprendimą subjekto valia, o tik pateikiama informacija dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Ginčijamu raštu nėra pakeičiamos, nustatomos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos. Vertino, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negalėjo būti administracinio ginčo dalyku. Ginčijamą raštą laikant individualiu administraciniu aktu, manė, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Sutiko su Ginčų komisijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo motyvais ir argumentais.
10. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą patvirtino 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50. Specialusis planas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260. Pagal detaliojo plano sprendinius, įvažiavimas į komercinės paskirties sklypą numatytas nuo magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis nurodė, kad sąlygas detaliojo plano rengimui tarp kitų institucijų išdavė ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir LAKD). Sąlygose nustatyta, kad nuovažos į žemės sklypą projektavimą ir įrengimą kelyje Klaipėda–Liepoja bei lėtėjimo–greitėjimo juostų ženklinimą žemės sklypo savininkas atlieka savo lėšomis. Detalųjį planą suderino LAKD ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. spalio 21 d. leidimu Nr. LNS-34-111021-00674 pagal projektuotojo UAB „Kelprojektas“ parengtą statinio projektą Nr. A13-00-TP atsakovas išdavė statytojai S. P. leidimą statyti naują statinį – nuovažą (toliau – ir Statybos leidimas). Vėliau Statybos leidimas buvo perregistruotas pareiškėjo vardu. Nuovažos projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SV-212 patvirtintas 2010 m. kovo 29 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo tuo metu galiojančiomis nuostatomis nurodė, kad kelio A13 Klaipėda–Liepoja valdytojas yra LAKD, kuris išdavė nuovažos projektavimo sąlygas ir suderino projektą. Projektavimo sąlygų sąvade nurodomi privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose. Specialusis planas kaip teritorijų planavimo dokumentas yra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo sprendinius turėjo įvertinti nuovažos projekto rengėjas be atskiro atsakovo informavimo. Pažymėjo, kad Specialiojo plano nuostatos nedraudžia įrengti nuovažas, plane nurodyta „atsiradus jungiamiesiems keliams, esamos nuovažos naikinamos“. Nuovažų nuo magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja naikinimo klausimą sprendžia ir spręs ne atsakovas, o kelio valdytojas – LAKD, kuriam priskirta kompetencija rekonstruoti minėtą kelią.
12. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjui įsirengti įvažiavimą į žemės sklypą nuo kelio A13 Klaipėda–Liepoja neleido ne atsakovas, o LAKD, kuris išdavė sąlygas tiek žemės sklypo detaliajam, tiek nuovažos techninio projekto rengimui, vėliau teisės aktų nustatyta tvarka minėtus projektus suderino, tačiau atsisakė su pareiškėju sudaryti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartį. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021 teigė, kad pareiškėjas ir sudarius sutartį su LAKD dėl nuovažos įrengimo, nebūtų garantuotas, kad ateityje LAKD nuovažos nenaikins.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nesutiko, kad vilkina savo priimtus sprendimus ir neįgyvendina jam priskirtinų funkcijų. Akcentavo, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtino pareiškėjo žemės sklypo detalųjį planą ir išdavė Statybos leidimą. Pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas, pagal kurio sprendinius įvažiavimas į žemės sklypą numatytas nuo valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja, bei Statybos leidimas nuovažai yra galiojantys. Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas remiasi argumentuojant negalimumą įgyvendinti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius dėl nuovažos priimtas 2021 m. spalio 7 d. Pareiškėjas į atsakovą dėl jungiamojo kelio kreipėsi 2021 m. lapkričio 21 d. raštu, kuriuo nepateikė prašymo, o išreiškė savo galimą ketinimą iš dalies finansuoti jungiamojo kelio įrengimą. Pareiškėjas nepateikė, jokių teisinių argumentų bei įrodymų, kaip pasireiškė tariamas atsakovo vilkinimas.
14. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikį susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planą iki 2025 metų. Plane numatyta, kad pirmiausia bus įgyvendinami objektai, kurie buvo numatyti Klaipėdos rajono ilgalaikiame susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plane iki 2020 metų, tačiau liko neįvykdyti. Pareiškėjo rašte įvardinta jungiamojo kelio atkarpa ilgalaikiame susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plane nebuvo numatyta. Savivaldybė savarankiškai sprendžia, kokia tvarka ir kurie susisiekimo infrastruktūros objektai turi prioritetą. Pabrėžė, kad kelių įrengimas, jų remontas tiesiogiai sietinas su savivaldybės biudžeto lėšomis, skirtomis ne tik naujų kelių projektavimo, tiesimo darbams, bet ir esamų gatvių remontui, rekonstrukcijai, saugaus eismo organizavimui ir kt. Be to, teisės aktai nenumato jokio termino, iki kada vietinės reikšmės kelių, gatvių įrengimas, remontas turi būti atliekami, iki kada turi būti įgyvendinti Specialiojo plano sprendiniai. Pabrėžė, kad jungiamasis kelias numatytas per privačius žemės sklypus, todėl tokio kelio projektavimui bei įrengimui būtų reikalinga dar ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022) paliko nepakeistą.
16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias aplinkybes:
16.1. Pareiškėjas inicijuotu ginču siekia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, patekimui į jo žemės sklypą, suprojektuotų bei įrengtų, pagal Specialiojo plano sprendinius, kelią, kuris Specialiajame plane pažymėtas tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3 (toliau – ir ginčo kelias).
16.2. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. šiuo klausimu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kuri ginčijamu 2021 m. gruodžio 8 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, tai motyvuodama tuo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ ginčo kelias nėra įtrauktas į šį sąrašą, dėl ko iki 2025 m. nenumatoma įrengti ginčo kelio.
16.3. Pareiškėjas reikalavimą atsakovui įrengti ginčo kelią iš esmės grindė tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – patvirtinto 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50 detaliojo plano ir 2011 m. spalio 21 d. išduoto leidimo nuovažai į žemės sklypą įrengti, kurie neatitiko Specialiojo plano reikalavimų, jis iki šiol negali patekti į savo žemės sklypą bei juo visa apimtimi naudotis. Teigė, kad ginčijamu raštu atsakovas iš esmės ir toliau neapibrėžtam laikui atsisako atlikti bet kokius veiksmus dėl ginčo kelio įrengimo, vilkina anksčiau priimtus savo sprendimus ir neįgyvendina jam priskirtų funkcijų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, taip pažeisdamas pareiškėjo teises.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ginčas dėl kelio įrengimo yra kilęs tarp pareiškėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, nes pareiškėjas būtent 2021 m. lapkričio 26 d. raštu dėl ginčo kelio įrengimo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją.
18. Teismas sutiko, kad pareiškėjas teisingai nurodė, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.).
19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra kilęs tokio pobūdžio ginčas, kai pareiškėjo individualus interesas, įrengti už savivaldybės lėšas ginčo kelią į jo privatų žemės sklypą, nesutampa su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“, kuris turi būti vertinamas, kaip atitinkantis visos savivaldybės bendruomenės, o tuo pačiu ir viešąjį, interesus.
20. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš esmės analogiškoje byloje, yra konstatavęs, kad savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Tai reiškia, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, o gatvių ir kelių priežiūra yra vykdoma atsižvelgiant į tuo metu turimas lėšas, poreikį ir naudingumą visuomenei; turi būti siekiama efektyvaus turimų lėšų naudojimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-491-602/2021). Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 ir 40 punktuose nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra: savivaldybės biudžeto ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas; savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas. To paties straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad „Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.“
21. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ teismas nustatė, kad jis buvo priimtas tikslu – parengti ilgalaikį susisiekimo infrastruktūros objektų planą, kurio laikantis bus vykdomi Klaipėdos rajono vietinės reikšmės kelių statybos darbai bei jiems vykdyti bus skiriamos atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšos. Toks šio sprendimo pobūdis, teismo vertinimu, atitiko Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punkto nuostatas, todėl šis sprendimas pripažįstamas savivaldybės strateginiu plėtros ir veiklos planu. Šis sprendimas yra galiojantis, o pareiškėjas jo teisėtumo ir neginčija, dėl ko jis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, buvo privalomas. Tai savo ruožtu lėmė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos byloje ginčijamas 2021 m. gruodžio 8 d. raštas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ginčo kelio įrengimo, yra pagrįstas bei teisėtas, nes ginčo kelias šiuo metu nėra įtrauktas į savivaldybės strateginį plėtros ir veiklos planą ir jo įrengimui nėra numatyta iš savivaldybės biudžeto skirti lėšų.
22. Teismo vertinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyrius iš esmės taip pat priėmė pagrįstą bei teisingą 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022), todėl jis paliktas teismo galioti.
23. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasirinktas jo subjektinių teisių gynybos būdas, negali būti tenkinamas. Pareiškėjas savo privatų interesą dėl ginčo kelio įrengimo gali įgyvendinti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, privatinės teisės pagalba (nustatant teisminiu keliu atlygintinį servitutą, kitų privačių žemės sklypų atžvilgiu), ar kreipiantis į teismą dėl galimai jam Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos, dėl galimai neteisėtai 2011 m. spalio 21 d. išduoto leidimo nuovažai į žemės sklypą įrengti, kuris neatitiko Specialiojo plano reikalavimų ir pan.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Pareiškėjas neginčijo savivaldybės diskrecijos teisės. Tačiau diskrecijos teisė negali būti absoliuti ir pažeisti kitų asmenų teises. Taisyklė yra tokia: viešojoje valdžioje negali būti absoliučios diskrecijos laisvės.
25.2. Pareiškėjas sutinka, kad teisės aktuose nėra savivaldybėms numatyti konkretūs gatvių tiesimo funkcijos įvykdymo terminai, tačiau skundą grindė tuo, kad šios funkcijos įgyvendinimas net ir nesant nustatytų terminų, negali trukti neribotą laiką. Todėl savivaldybių priimti, bet nepateisinamai ilgai neįgyvendinami sprendimai, trukdantys pateikti į pareiškėjo žemės sklypą, turi būti pripažinti vilkinimu. Be to, pareiškėjas neginčija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-7-2203-06 suformuotos teismų praktikos, tačiau nurodo, kad savivaldybė negali piktnaudžiauti ir nepateisinamai labai ilgą laiką neįgyvendinti savo pačios sprendimų, kurie pažeidžia pareiškėjo teisę turėti privažiavimą prie savo žemės sklypo.
Šalies argumentai
25.3. Pareiškėjas nurodo, kad nors yra išduotas 2011 m. spalio 21 d. statybą leidžiantis dokumentas nuovažai į žemės sklypą įrengti iš kelio Klaipėda–Liepoja, tačiau pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalį, nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nesutikus sudaryti sutarties, pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į teismą, tačiau Vilniaus apygardos teismui 2021 m. spalio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2A-1781-577/2021) atmetus N. P. ieškinį dėl įpareigojimo VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkciją“ sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja ir nuovažos įrengimo pagal UAB „Kelprojektas“ parengtą 2011 m. techninį projektą, šio projekto įgyvendinimas (nuovažos įrengimas) tapo neįmanomas.
25.4. Pagal tai, kaip pareiškėjo žemės sklypas suprojektuotas ir padalintas, patekimas į jį per gyvenamosios paskirties sklypus iš (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas. Todėl patekimui į sklypą keliui Klaipėda–Liepoja turi būti įrengtas lygiagretus kelias, kuris numatytas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini) kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiajame plane t. y. jungiamasis kelias. Teisėje galioja bendras principas, kad kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą. Pareiškėjo žemės sklypas neturi jokio privažiavimo, nėra nustatyta kaip viešpataujančiam daiktui jokio kelio servituto, todėl turi būti nutiestas jungiamais kelias.
25.5. Pareiškėjas pats jungiamojo kelio projektuoti negali, nes jis yra viešos infrastruktūros objektas, be to šis kelias eitų per keliolika privačių, kitiems asmenims priklausančių sklypų, todėl pareiškėjas jo projektuoti neturi galimybių. Pareiškėjas jau investavo savo lėšas nuovažos techniniam projektui parengti, kurio įgyvendinimas yra neįmanomas. Pareiškėjas sutiktų iš dalies finansuoti jungiamojo kelio įrengimą, su tuo sutiktų ir kiti asmenys per kurių sklypus eitų šis kelias, tačiau tam Klaipėdos rajono savivaldybė turi visų pirma parengti techninį projektą. Pareiškėjas jau nuo 2010 metų, t. y. daugiau nei 11 metų bando įrengti privažiavimą prie žemės sklypo. Klaipėdos rajono savivaldybė 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinusi specialųjį planą, kuriame numatytas jungiamasis kelias, jau 15 metų šio savo sprendimo neįgyvendina, ir kaip pati nurodo iki 2025 metų neketina jo įgyvendinti. Neaišku ar specialaus plano sprendiniai bus įgyvendinti ir po 2025 metų, kad tai planuotų daryti savivaldybė nenurodo, vadinasi šis sprendinys iš vis nebus įgyvendinamas. Todėl šioje byloje pareiškėjas prašo teismo išaiškinti, ar savivaldybės naudojimasis diskrecijos teise, kurios neriboja terminai, gali trukti neribotą laiką. Pareiškėjo įsitikinimu ilgalaikis (nepateisinamai ilgas) savivaldybės neveikimas neįgyvendinant savo pačios priimtų sprendimų, kurie pažeidžia privačių asmenų teises, turi būti pripažintas vilkinimu. Todėl savivaldybė neketindama įgyvendinti savo pačios sprendinių, turėtų juos panaikinti, o jei nenaikina, kas yra šiuo atveju, tai turėtų būti įpareigota teismo juos pradėti vykdyti.
Atsiliepimas
26. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
27. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais, kurių pagrindu teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022) paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais bei faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos nurodė 2022 m. kovo 15 d. skunde teismui, atitinkamai motyvai ir argumentai, dėl kurių nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, taip pat išdėstyti atsakovo šioje administracinėje byloje teiktame teismui atsiliepime, todėl jų nebekartoja. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, teismų praktiką, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, pagrįstumas ir teisėtumas.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas inicijuotu ginču siekia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, patekimui į jo žemės sklypą, suprojektuotų bei įrengtų, pagal Specialiojo plano sprendinius, kelią, kuris Specialiajame plane pažymėtas tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3. Teismo vertinimu, kadangi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ yra galiojantis, o pareiškėjas jo teisėtumo ir neginčija, dėl ko jis Administracijai, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, buvo privalomas. Taigi Administracijos byloje ginčijamas raštas yra pagrįstas bei teisėtas, nes ginčo kelias šiuo metu nėra įtrauktas į savivaldybės strateginį plėtros ir veiklos planą ir jo įrengimui nėra numatyta iš savivaldybės biudžeto skirti lėšų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasirinktas jo subjektinių teisių gynybos būdas, negali būti tenkinamas, bei pareiškėjas savo privatų interesą dėl ginčo kelio įrengimo gali įgyvendinti ir kitomis priemonėmis.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo išaiškinti, ar savivaldybės naudojimasis diskrecijos teise, kurios neriboja terminai, gali trukti neribotą laiką. Pareiškėjo įsitikinimu ilgalaikis (nepateisinamai ilgas) savivaldybės neveikimas neįgyvendinant savo pačios priimtų sprendimų, kurie pažeidžia privačių asmenų teises, turi būti pripažintas vilkinimu. Todėl savivaldybė neketindama įgyvendinti savo pačios sprendinių, turėtų juos panaikinti, o jei nenaikina, kas yra šiuo atveju, tai turėtų būti įpareigota teismo juos pradėti vykdyti.
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas apsvarstyti galimybę nuspręsti įrengti ir suprojektuoti jungiamojo kelio atkarpą tarp nuovažos į (duomenys neskelbtini) kelią ir antžeminės sankryžos į Klaipėdos centrą (duomenys neskelbtini) pagal Specialųjį planą pažymėtą tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3. Administracija ginčijamu 2021 m. gruodžio 8 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad jungiamojo kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) kaime, ties sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ nėra įtraukta į sąrašą ir atlikti šios jungiamosios gatvės įrengimo iki 2025 m. nenumatoma. Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. su skundu kreipėsi į Ginčų komisijos Klaipėdos skyrių, prašydamas panaikinti ginčijamą raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus. Ginčų komisija 2022 m. vasario 22 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. (5.1.48E)A5-5555 „Dėl jungiamojo kelio projektavimo ir įrengimo“, teisėtumas ir pagrįstumas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas šioje byloje inicijuotu ginču siekia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, patekimui į pareiškėjo žemės sklypą, suprojektuotų bei įrengtų, pagal Specialiojo plano sprendinius, kelią, kuris Specialiajame plane pažymėtas tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3. Tačiau, teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo rašto turinį nustatė, kad Administracija ginčijamu raštu nenagrinėjo pareiškėjo prašymo argumentų dėl galimybės įrengti ir suprojektuoti jungiamojo kelio atkarpą tarp nuovažos į (duomenys neskelbtini) kelią ir antžeminės sankryžos į Klaipėdos centrą (duomenys neskelbtini) pagal Specialųjį planą pažymėtą tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3, nemotyvuotai nurodydama, kad minėta jungiamojo kelio atkarpa Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 nėra įtraukta į sąrašą ir atlikti šios jungiamosios gatvės įrengimo iki 2025 m. nenumatoma.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pastebėtina, kad šiomis nuostatomis įgyvendinamas konstitucinis savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principas, kuriuo grindžiama visa vietos savivalda. Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Tai reiškia, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, o gatvių ir kelių priežiūra yra vykdoma atsižvelgiant į tuo metu turimas lėšas, poreikį ir naudingumą visuomenei; turi būti siekiama efektyvaus turimų lėšų naudojimo.
35. Teisėjų kolegija sutinka, to neginčija nei atsakovas, nei pareiškėjas, kad viena iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos funkcijų yra suprojektuoti ir nutiesti kelią iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tačiau Administracija ginčijamame rašte neįvardino konkrečių objektyvių ir teisėtų bei kliudančių suprojektuoti bei įrengti, pagal Specialiojo plano sprendinius, kelio, kuris Specialiajame plane pažymėtas tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3, priežasčių. Pažymėtina, kad tai, jog ginčijamame rašte nurodyta, kad jungiamojo kelio atkarpa Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 nėra įtraukta į sąrašą ir atlikti šios jungiamosios gatvės įrengimo iki 2025 m. nenumatoma, nepagrindžia atsakovo teiginių, kad šiuo metu nėra numatyta lėšų ginčo kelio projektavimui įrengimui, ginčijamame rašte atsakovas neanalizuoja ir nepasisako dėl poreikio įrengti (neįrengti) ginčo kelią buvimo (nebuvo) ar naudingumo visuomenei.
36. Pažymėtina, kad, surašydama skundžiamą raštą, Administracija veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, o taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).
37. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ginčijamame rašte pateikta nuoroda į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T11-355, nesiejant jo su Administracijos valia suprojektuoti ir įrengti ginčo kelią, nelaikytina tinkamais motyvais, pagrindžiančiais viešojo administravimo administracinį sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė papildomas aplinkybes, kurių nėra ginčijamame rašte (pvz., dėl finansavimo, dėl Statybos leidimo galiojimo, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kt.). Pagal nuosekliai suformuotą administracinių teismų praktiką, ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022). Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Teisės aktai nenumato nei teisės, nei pareigos skundžiamo akto motyvacijos trūkumus šalinti ar motyvus sukurti administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams, šiuo atveju – Ginčų komisijai priimant ginčijamą Sprendimą.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Administracijos ginčijamas raštas, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą, naikintinas, nes jis nemotyvuotas. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – ginčijamas raštas ir Ginčų komisijos Sprendimas panaikinami, bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įpareigojama pareiškėjo 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
41. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingai bylai išspręsti, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022) pakeisti.
Pareiškėjo N. P. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. (5.1.48E)A5-5555 „Dėl jungiamojo kelio projektavimo ir įrengimo“.
Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo N. P. 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl jungiamojo kelio projektavimo ir įrengimo išnagrinėti iš naujo.
Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.