Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. (5.1.48E)A5-5555 „Dėl jungiamojo kelio projektavimo ir įrengimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Argumentuoja, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,1062 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kuris suformuotas padalijus 1,5071 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pagal detaliojo plano sprendinius patekimas į žemės sklypą numatytas iš valstybinės reikšmės kelio Klaipėda-Liepoja, t. y. per nuovažą, o ne per jungiamąjį kelią. 2010 metais išduotas projektavimo sąlygų sąvadas nuovažai į žemės sklypą įrengti. UAB „Kelprojektas“ parengė nuovažos įrengimo techninį projektą, kuris suderintas su VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įgaliotais atstovais 2011 metais. 2011 m. spalio 21 d. S. P. išduotas statybos leidimas nuovažai statyti. 2016 m. birželio 13 d. žemės sklypas padovanotas jam ir jis perregistravo statybos leidimą nuovažai statyti savo vardu. 2018 m. rugpjūčio 6 d. su UAB „Šilutės automobilių keliai“ sudarė rangos sutartį dėl nuovažos įrengimo. Rangovas nusiuntė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ prašymą dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutarties sudarymo, tačiau 2018 m. lapkričio 2 d. raštu pranešta, kad negali pasirašyti sutarties dėl ankstesnėse stadijose nustatytų neatitikimų teisės aktams. Pažymi, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtintame Specialiajame plane ties žemės sklypu nėra numatyta nuovaža į magistrinį kelią A13, jame numatyta, kad atsiradus jungiamiesiems keliams, (gatvėms) naikinti esamas nuovažas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021 konstatuota, kad suprojektuota kelio nuovaža neatitinka Kelių techninio reglamento reikalavimų, detaliajame plane nurodyti duomenys dėl patekimo į žemės sklypą būdo nereiškia įpareigojimo įrengti nuovažą už pareiškėjo žemės sklypo ribų, esant numatytam nuovažų naikinimui Specialiajame plane leidimas įrengti nuovažą neatitiktų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto „Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai“ 162 ir 169 punktais bei atsižvelgdamas į tai, kad pagal žemės sklypo suprojektavimą ir padalinimą, patekimas į jį per gyvenamosios paskirties sklypus iš Vieversių g. yra neįmanomas, mano, kad patekimui į žemės sklypą keliui Klaipėda-Liepoja turi būti įrengtas lygiagretus kelias, kuris numatytas Specialiajame plane, t. y. jungiamasis kelias. Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20.3 papunkčiu ir nurodo, kad visi žemės sklypai turi turėti privažiavimo kelią. Pažymi, kad jo žemės sklypas neturi jokio privažiavimo, nėra nustatyta kelio servituto.

Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu nurodo, kad savivaldybės yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas) atlikimą. Pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, išduodama 2011 m. spalio 21 d. leidimą nuovažai į žemės sklypą įrengti, neinformavo apie priimtą Specialųjį planą ir nereikalavo jo laikytis. Jeigu būtų žinomas reikalavimas atsiradus jungiamiesiems keliams naikinti esamas nuovažas, nebūtų rengiamas nuovažos techninis projektas. Teigia, kad jis nuo 2010 metų bando įrengti privažiavimą prie žemės sklypo, investavo savo lėšas nuovažos techniniam projektui parengti, tačiau jo įgyvendinimas yra neįmanomas. Sutinka iš dalies finansuoti jungiamojo kelio įrengimą, su tuo sutiktų ir kiti asmenys, per kurių žemės sklypus eitų šis kelias, tačiau tam atsakovė turi parengti techninį projektą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50 patvirtino žemės sklypo detalųjį planą ir Specialiajame plane numatė patekimą į jo žemės sklypą, mano, kad atsakovė ilgą laiką jo neįgyvendina. Tai sukelia jam neigiamus padarinius, nes tampa neįmanoma naudotis žemės sklypu. Akcentuoja, kad ginčijamu raštu atsakovė iš esmės ir toliau neapibrėžtam laikui atsisako atlikti bet kokius veiksmus dėl jungiamojo kelio įrengimo, vilkina savo priimtus sprendimus ir neįgyvendina jai priskirtinų funkcijų, taip pažeisdama jo teises. Mano, kad atsakovė negali neribotą laiką piktnaudžiauti valdžia ir pasinaudojant diskrecijos teise neįrengti patvirtintame Specialiajame plane numatyto kelio. Toks vilkinimas tęsiasi 14 metų, atsakovė nepateikia jokių objektyvių motyvų dėl kokių priežasčių neinicijuojamas jungiamojo kelio įrengimas ir lėšos skiriamos kitiems keliams. Pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu iki 2025 metų nėra numatytas minėto jungiamojo kelio įrengimas.

Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Argumentuoja, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. raštu į atsakovę kreipėsi neformuluodamas konkretaus ir aiškaus prašymo suprojektuoti ar įrengti jungiamąjį kelią. Mano, kad ginčijamas raštas, nepaisant jame nurodytos apskundimo tvarkos, negali būti traktuojamas kaip individualus administracinis aktas, nes joks sprendimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra priimtas, rašte nėra išreikšta įgalioto priimti sprendimą subjekto valia, o tik pateikiama informacija dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Ginčijamu raštu nėra pakeičiamos, nustatomos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos. Vertina, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinio ginčo dalyku. Ginčijamą raštą laikant individualiu administraciniu aktu, mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Sutinka su Ginčų komisijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo motyvais ir argumentais.

Pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gindulių kaime, Sendvario seniūnijoje, detalųjį planą patvirtino 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50. Specialusis planas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260. Pagal detaliojo plano sprendinius, įvažiavimas į komercinės paskirties sklypą numatytas nuo magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) nuostatomis nurodo, kad sąlygas detaliojo plano rengimui tarp kitų institucijų išdavė ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir LAKD). Sąlygose nustatyta, kad nuovažos į žemės sklypą projektavimą ir įrengimą kelyje Klaipėda-Liepoja bei lėtėjimo-greitėjimo juostų ženklinimą žemės sklypo savininkas atlieka savo lėšomis. Detalųjį planą suderino LAKD ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.

Nurodo, kad 2011 m. spalio 21 d. leidimu Nr. LNS-34-111021-00674 pagal projektuotojo UAB „Kelprojektas“ parengtą statinio projektą Nr. A13-00-TP atsakovė išdavė statytojai S. P. leidimą statyti naują statinį – nuovažą (toliau ­– ir Statybos leidimas). Vėliau Statybos leidimas buvo perregistruotas pareiškėjo vardu. Nuovažos projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SV-212 patvirtintas 2010 m. kovo 29 d.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) tuo metu galiojančiomis nuostatomis nurodo, kad kelio A13 Klaipėda-Liepoja valdytoja yra LAKD, kuri išdavė nuovažos projektavimo sąlygas ir suderino projektą. Projektavimo sąlygų sąvade nurodomi privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose. Specialusis planas kaip teritorijų planavimo dokumentas yra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo sprendinius turėjo įvertinti nuovažos projekto rengėjas be atskiro atsakovės informavimo. Pažymi, kad Specialiojo plano nuostatos nedraudžia įrengti nuovažas, plane nurodyta „atsiradus jungiamiesiems keliams, esamos nuovažos naikinamos“. Nuovažų nuo magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja naikinimo klausimą sprendžia ir spręs ne atsakovė, o kelio valdytoja – LAKD, kuriai priskirta kompetencija rekonstruoti minėtą kelią.

Akcentuoja, kad pareiškėjui įsirengti įvažiavimą į žemės sklypą nuo kelio A13 Klaipėda-Liepoja neleido ne atsakovė, o LAKD, kuri išdavė sąlygas tiek žemės sklypo detaliajam, tiek nuovažos techninio projekto rengimui, vėliau teisės aktų nustatyta tvarka minėtus projektus suderino, tačiau atsisakė su pareiškėju sudaryti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartį. Remiantis 2021 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021 teigia, kad pareiškėjas ir sudarius sutartį su LAKD dėl nuovažos įrengimo, nebūtų garantuotas, kad ateityje LAKD nuovažos nenaikins.

Nesutinka, kad atsakovė vilkina savo priimtus sprendimus ir neįgyvendina jai priskirtinų funkcijų. Akcentuoja, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtino pareiškėjo žemės sklypo detalųjį planą ir išdavė Statybos leidimą. Pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas, pagal kurio sprendinius įvažiavimas į žemės sklypą numatytas nuo valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda-Liepoja, bei Statybos leidimas nuovažai yra galiojantys. Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas remiasi argumentuojant negalimumą įgyvendinti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius dėl nuovažos priimtas 2021 m. spalio 7 d.. Pareiškėjas į atsakovę dėl jungiamojo kelio kreipėsi 2021 m. lapkričio 21 d. raštu, kuriuo nepateikė prašymo, o išreiškė savo galimą ketinimą iš dalies finansuoti jungiamojo kelio įrengimą. Pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų bei įrodymų kaip pasireiškė tariamas atsakovės vilkinimas.

Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikį susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planą iki 2025 metų. Plane numatyta, kad pirmiausia bus įgyvendinami objektai, kurie buvo numatyti Klaipėdos rajono ilgalaikiame susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plane iki 2020 metų, tačiau liko neįvykdyti. Pareiškėjo rašte įvardinta jungiamojo kelio atkarpa ilgalaikiame susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plane nėra numatyta. Savivaldybė savarankiškai sprendžia, kokia tvarka ir kurie susisiekimo infrastruktūros objektai turi prioritetą. Pabrėžia, kad kelių įrengimas, jų remontas tiesiogiai sietinas su savivaldybės biudžeto lėtomis, skirtomis ne tik naujų kelių projektavimo, tiesimo darbams, bet ir esamų gatvių remontui, rekonstrukcijai, saugaus eismo organizavimui ir kt. Be to, teisės aktai nenumato jokio termino, iki kada vietinės reikšmės kelių, gatvių įrengimas, remontas turi būti atliekami, iki kada turi būti įgyvendinti Specialiojo plano sprendiniai. Pabrėžia, kad jungiamasis kelias numatytas per privačius žemės sklypus, todėl tokio kelio projektavimui bei įrengimui būtų reikalinga dar ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas inicijuotu ginču siekia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, patekimui į jo žemės sklypą, suprojektuotų bei įrengtų, pagal Specialiojo plano sprendinius, kelią, kuris Specialiajame plane pažymėtas tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3 (toliau- ginčo kelias).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. šiuo klausimu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kuri ginčijamu 2021 m. gruodžio 8 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, tai motyvuodama tuo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ ginčo kelias nėra įtrauktas į šį sąrašą, dėl ko iki 2025 m. nenumatoma įrengti ginčo kelio.

Pareiškėjas reikalavimą atsakovui įrengti ginčo kelią iš esmės grindžia tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - patvirtinto 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50 detaliojo plano ir 2011 m. spalio 21 d. išduoto leidimo nuovažai į žemės sklypą įrengti, kurie neatitiko Specialiojo plano reikalavimų, jis iki šiol negali patekti į savo žemės sklypą bei juo visa apimtimi naudotis. Teigia, kad ginčijamu raštu atsakovas iš esmės ir toliau neapibrėžtam laikui atsisako atlikti bet kokius veiksmus dėl ginčo kelio įrengimo, vilkina anksčiau priimtus savo sprendimus ir neįgyvendina jam priskirtų funkcijų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, taip pažeisdamas pareiškėjo teises.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas savivaldybė, kaip valstybės teritorijos administracinis vienetas, susideda iš atstovaujamosios (savivaldybės tarybos) ir vykdomosios (savivaldybės administracijos) institucijų.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ginčas dėl kelio įrengimo yra kilęs tarp pareiškėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, nes pareiškėjas būtent 2021 m. lapkričio 26 d. raštu dėl ginčo kelio įrengimo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją.

Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas).

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Valstybinės reikšmės kelių, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, valdymo teisiniuose santykiuose viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punktas). Tinkamas valstybinės reikšmės kelių valdymo teisės organizavimo, kaip savarankiškos valstybės funkcijos, įgyvendinimas yra viešasis interesas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021).

Kadangi savivaldybės taryba atstovauja jos teritorijoje gyvenančią bendruomenę (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1-3 d.), todėl yra preziumuojama, kad jos sprendimai, kurie susiję su savivaldybei priklausančio turto disponavimu, įskaitant ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių priežiūrą, taisymą ir tiesimą, yra priimami jos teritorijoje gyvenančios bendruomenės interesais. Tai savo ruožtu lemia, kad tokie savivaldybės tarybos sprendimai, kaip taisyklė, yra pripažįstami atitinkančiais viešojo intereso kriterijus, t. y., kad šie sprendimai yra priimami atsižvelgiant į visos savivaldybės bendruomenės interesus, kurie gali ir nesutapti su atskiro asmens individualiais interesais.

Nagrinėjamu atveju būtent ir yra kilęs tokio pobūdžio ginčas, kai pareiškėjo individualus interesas, įrengti už savivaldybės lėšas ginčo kelią į jo privatų žemės sklypą, nesutampa su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“, kuris, remiantis minėta prezumpcija, turi būti vertinamas, kaip atitinkantis visos savivaldybės bendruomenės, o tuo pačiu ir viešąjį, interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš esmės analogiškoje byloje, yra konstatavęs, kad savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Tai reiškia, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, o gatvių ir kelių priežiūra yra vykdoma atsižvelgiant į tuo metu turimas lėšas, poreikį ir naudingumą visuomenei; turi būti siekiama efektyvaus turimų lėšų naudojimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-491-602/2021).

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 ir 40 punktuose nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra: savivaldybės biudžeto ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas; savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas.

To paties straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad „Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.“

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T11-355 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano iki 2025 metų tvirtinimo“ matyti, kad jis buvo priimtas tikslu – parengti ilgalaikį susisiekimo infrastruktūros objektų planą, kuriuo laikantis bus vykdomi Klaipėdos rajono vietinės reikšmės kelių statybos darbai bei jiems vykdyti bus skiriamos atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšos.

Toks šio sprendimo pobūdis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punkto nuostatas, todėl šis sprendimas pripažįstamas savivaldybės strateginiu plėtros ir veiklos planu.

Šis sprendimas yra galiojantis, o pareiškėjas jo teisėtumo ir neginčija, dėl ko jis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, buvo privalomas. Tai savo ruožtu lemia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos byloje ginčijamas 2021 m. gruodžio 8 d. raštas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ginčo kelio įrengimo, yra pagrįstas bei teisėtas, nes ginčo kelias šiuo metu nėra įtrauktas į savivaldybės strateginį plėtros ir veiklos planą ir jo įrengimui nėra numatyta iš savivaldybės biudžeto skirti lėšų.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyrius iš esmės taip pat priėmė pagrįstą bei teisingą 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022), todėl jis paliktinas galioti.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo pasirinktas jo subjektinių teisių gynybos būdas, negali būti tenkinamas. Pareiškėjas savo privatų interesą dėl ginčo kelio įrengimo gali įgyvendinti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, privatinės teisės pagalba (nustatant teisminiu keliu atlygintinį servitutą, kitų privačių žemės sklypų atžvilgiu), ar kreipiantis į teismą dėl galimai jam Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos, dėl galimai neteisėtai 2011 m. spalio 21 d. išduoto leidimo nuovažai į žemės sklypą įrengti, kuris neatitiko Specialiojo plano reikalavimų ir pan..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-6/16-2022) palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.