Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-92/2014

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00170-2013-2

2014 m. liepos 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios (nukentėjusiosios) J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nubausta pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

G. L. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. L. iš J. M. priteista 500 Lt neturtinės žalos ir 1065 Lt procesinių išlaidų atlyginimo.

J. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad 2013 m. liepos 2 d., apie 10:30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia rankų nagais apdraskė nukentėjusiajam G. L. veidą ir kaklą, įkando į kairę ranką, padarydama jam odos įbrėžimus veide ir kakle, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiajame dilbyje, t.y. padarė nukentėjusiajam G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. liepos 2 d., apie 10:00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje įžeidinėjo J. M. ir jos vaikus, bandė sukelti konfliktą, grasino, kad jei ji rašys pareiškimus dėl dokumentų klastojimo, ji turės nemalonumų, grasino atvesti į butą gyventi čigonus, teismais ir aukšto rango pažįstamais, po ko įsiutęs prispaudė J. M. prie sienos, sudavė jai į krūtinę, po ko pradėjo kumščiais mušti jai į galvą, spardė kojomis, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, kaklo raiščių patempimą, kairės akies sumušimą, dešinės akies vokų hematomą ir nubrozdinimą, dešinės akies obuolio junginės hematomą, dėl ko ji buvo nedarbinga.

G. L. buvo leista pateikti vaizdo įrašą, nors buvo filmuota jos kambaryje, ne tik bendroje virtuvėje, vaizdo įraše matyti, kad ji turi rankoje šaukštą, bet su šaukštu nubrozdinimų nepadarysi. Iš vaizdo įrašo matosi, kad pats G. L. provokuoja konfliktą, filmuoja prie pat veido, girdėti pasityčiojantis balsas. Ant G. L. nuotraukos (Foto Nr. 4) parašyta data 2013-07-02 07:12 val., pagal vaizdo įrašą konflikto pradžia 07:08 val., bet byloje nustatyta, kad konfliktas vyko apie 10 val., taigi, neaišku kada buvo padarytas vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matosi, kad ji stovi prie kriauklės, G. L. – prie virtuvės durų, todėl konfliktas turėjo kilti ne virtuvėje, o koridoriuje. Kadangi G. L. teigia, kad konfliktas įvyko virtuvėje, vadinasi jis pats pirmas puolė, nes iš koridoriaus įėjo į virtuvę. Pažymi, kad kelias minutes vyko konflikto provokavimas, o kai nutrūksta vaizdo įrašas, per minutę turėjo būti padaryti visi G. L. užfiksuoti sužalojimai, kas fiziškai yra neįmanoma. G. L. nuotraukoje nėra visų sužalojimų, kurie buvo aprašyti specialistės, matyti porą taškiukų, pateptų raudonu skysčiu ir kurie neatitinka specialisto išvadoje aprašytų nubrozdinimų. Neįtikėtina, kad iš karto po konflikto G. L. spėtų ir nusifotografuoti, o jau po 2 minučių (07.14 val.) pradėtų filmuoti jos kambaryje. Antrajame vaizdo įraše ant jos veido matyti stiprus raudonas nubrozdinimas, dėl ko kyla įtarimų, jog buvo filmuota ne įvykio dieną, o po poros dienų.

Teismas atmetė ir nenagrinėjo jos priešpriešinio skundo, nors buvo pristatyti visi medicinos dokumentai, neaišku, kodėl teismas jais nesivadovavo, pagal dokumentus eksperto išvadą galima gauti bet kada. Teismas neteisingai nurodė, kad ji tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo tvirtinti, jog buvo smaugiama, privataus kaltinimo skunde aiškiai nurodyta, jog jai nustatytas kaklo raiščių patempimas, traumatologui ji atsisakė pasirodyti, nes turėjo dirbti naktinėje pamainoje, todėl nebegalėjo ilgiau laukti ir turėjo grįžti namo pailsėti. Jos parodymai atitinka GMP kortelėje užfiksuotas aplinkybes „sumušta, trenkė su kietu daiktu“, kas atitinka mušimą kumščiais į galvą ir krūtinę, spardymą kojomis ji galėjo pamiršti dėl patirto streso. Be to, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas moka mušti taip, kad liktų kuo mažiau pėdsakų.

Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymą perklausyti 2013-07-02 įrašus, kai buvo kviesta policija ir greitoji pagalba, taip pat buvo atmestas prašymas iškviesti buto bendrasavininką M. T. tam, kad būtų išsiaiškinta keliems žmonėms duotas įgaliojimas dėl 1/3 buto dalies naudojimosi, nes šiuo metu bute apgyvendinti žmonės priklausomi nuo narkotikų, dėl kurių netinkamo elgesio neįmanoma su jais gyventi. Teisme jai nebuvo duota kalbėti, ji pastoviai būdavo pertraukinėjama. Nepagrįstai atmestas prašymas pakeisti bylą nagrinėjusią teisėją. Be to, teismas iš jos G. L. priteisė 1000 litų advokato išlaidoms, nors advokatas padarė klaidų, kurių negalima nepastebėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. M. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, G. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

J. M. apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas apylinkės teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir to pasėkoje bylos faktinių aplinkybių neatitinkančių išvadų padarymu tiek nuosprendžio dalyje dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 140 str. 1 d., tiek nuosprendžio dalyje dėl G. L. išteisinimo.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

Dėl J. M. nuteisimo

BPK 20 straipsnio tvarka įvertinus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas J. M. pagrįstai pripažino kalta padarius veiksmus, kurie teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.

Teismas laiko įrodyta, jog J. M. nagais apdraskė G. L. kaklą ir veidą, įkando į kairę ranką, padarydama jam nežymų sveikatos sutrukdymą, pasireiškusį odos įbrėžimais veide ir kakle, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Minėti sužalojimai yra konstatuoti specialisto išvadoje, kuria teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat specialisto išvadoje nurodyta, jog užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis. Tai, kad specialisto išvados išvadų dalyje nurodyta, kad buvo įkąsta į dešinę ranką, laikytina rašymo apsirikimu, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas specialistas bei pats G. L.. Specialisto išvadoje G. L. padaryti sužalojimai aprašyti aiškiai ir suprantamai, todėl apylinkės teisme pagrįstai nebuvo tenkintas J. M. prašymas visus sužalojimus nupiešti ant veido. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto apklausa pirmosios instancijos teisme buvo nutraukta būtent dėl proceso tvarkos neatitinkančio J. M. elgesio. Kiti bylos duomenys taip pat patvirtina, jog būtent tokie sužalojimai ir buvo padaryti G. L. įvykio metu, todėl J. M. apeliacinio skundo argumentai dėl neva specialisto išvadoje užfiksuotų kitokių sužalojimų yra nepagrįsti. Specialisto išvadoje buvo vadovaujamasi G. L. surašyto Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolu, kuriame užfiksuoti tokie sužalojimai: dešinės veido pusės ir kaklo dešinės pusės nubrozdinimai, galvos sumušimas. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu J. M. teigia, kad šiame protokole frazė „su nubrozdinimais“ yra prirašyta vėliau, todėl toks jos apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat nėra pagrindo protokolą laikyti nepatikimu įrodymu vien dėl to, kad J. M. teigimu jame yra neįskaitomų žodžių. Nėra pagrindo tikėti apeliacinio skundo teiginiu, jog G. L. galėjo pats save susižaloti vėliau važiuodamas automobiliu į ligoninę, nes pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti į įvykio vietą atvykusios greitosios medicinos pagalbos gydytoja D. G., policijos pareigūnė D. K. bei su G. L. bute buvę L. T. ir V. J. parodė, kad jau iš karto po įvykio aiškiai matėsi G. L. veido subraižymai. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, tuo labiau, kad jie atitinka ir kitus bylos duomenis. Visų pirma, G. L. veido ir kaklo subraižymai aiškiai matyti pateiktoje nuotraukoje, darytoje iš karto po įvykio. Gydytoja D. G. ir policijos pareigūnė D. K. yra akivaizdžiai bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos, o vien tai, kad L. T. ir V. J. yra G. L. pažįstami, atsižvelgiant į jų parodymų atitikimą kitiems bylos duomenims, nesudaro pagrindo laikyti šių asmenų parodymų nepatikimais. Be to, Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje Nr. 148819 taip pat nurodyta, jog G. L. diagnozuota paviršinės veido ir kaklo žaizdos. Gydytoja D. G. apylinkės teismo posėdyje diagnozę „žaizdos“ paaiškino kaip buvusius nubraižymus. Visiškai nepagrįstas J. M. apeliacinio skundo argumentas, jog ne D. G. buvo atvykusi pas ją į namus, nes būtent ši gydytoja yra nurodyta tiek G. L., tiek pačios J. M. Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėse. Taip pat atmetamas J. M. teiginys, jog ši G. L. Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė yra suklastota. Vien tai, kad jos forma kiek skiriasi nuo J. M. bei kad joje nurodytas kitas laikas ar J. M. telefono numeris, nėra pakankamas pagrindas manyti, jog teismui pateikta kortelė yra suklastota, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad kortelę pateikė ne G. L., o pati įstaiga – VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis. Logiškai paaiškinamas ir G. L. bei J. M. kortelių rašysenos neatitikimas, nes šias korteles pasirašė, t.y. ir pildė, skirtingi asmenys. J. M. teiginiai neva G. L. buvo sukurtos dvi kortelės yra niekuo nepagrįsti, be to, tokie duomenys pašaliniams asmenims net negalėjo būti suteikti.

Tiek G. L., tiek J. M., bei bute taip pat buvę L. T. ir V. J. neneigia, kad iš pradžių buvo kilęs žodinis konfliktas, kurį virtuvėje tęsė G. L. su J. M.. Būtent šis žodinis konfliktas vėliau peraugo į fizinių veiksmų panaudojimą, kas yra užfiksuota G. L. pateiktame vaizdo įraše, kuris nutrūksta J. M. pirmai puolus G. L., tai paneigia ir J. M. versiją, jog pirmas puolė G. L.. Nors L. T. ir V. J. nematė pačios konflikto pradžios, tik vėliau išgirdo grumtynių garsus ir matė jau susikibusius G. L. ir J. M., tačiau apylinkės teismui buvo pateikta G. L. filmuota medžiaga, iš kurios matyti kaip žodinis konfliktas perauga į grumtynes. Priešingai nei teigia J. M. buvo filmuota virtuvėje, kuri bute yra bendrai naudojama. Kadangi nė vienas iš bute buvusių asmenų neneigia filmavimo fakto, todėl nėra pagrindo abejoti vaizdo įrašo autentiškumu, nors iš mobiliojo telefono dėl jo nustatymų ir nėra aiškus tikslus vaizdo įrašo sukūrimo laikas. G. L. sužalojimų pobūdis leidžia teismui manyti, kad tokio pobūdžio sužalojimų padarymas yra galimas per santykinai trumpą konflikto laiką.

Vertinant pačios J. M. parodymus kaip nepatikimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos parodymai dėl įvykio aplinkybių, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, viso proceso metu buvo nenuoseklūs, J. M. įvykių eigą vis stengdavosi pateikti iš sau naudingos pusės, vis papildydavo ar atsisakydavo savo anksčiau nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į įrodymų tyrimo eigą, todėl J. M. paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių pilna apimtimi nesivadovautina, parodymais remtinasi tik tiek, kiek juos patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Akivaizdu, jog pirmoji pradėdama konfliktą J. M. veikė tyčia, suvokdama, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą, todėl, kaip jau nurodyta aukščiau, J. M. pagrįstai nuteista pagal BK 140 str. 1 d., bausmė jai paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir yra teisinga bei proporcinga, dėl ko J. M. apeliacinio skundo šioje dalyje tenkinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad J. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo perteklinius argumentus, kurie nėra susiję su G. L. skundu privataus kaltinimo tvarka apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis, o būtent J. M. teigia, kad neaiškios G. L. pakaušio susitrenkimo aplinkybės, tačiau kaltinimai dėl tokio pobūdžio sužalojimo J. M. nebuvo pateikti, todėl teismas dėl šios aplinkybės detaliau nepasisako. Jokių įvykio aplinkybių nepatvirtina ir nepaneigia J. M. minima tariamai suklastota panaudos sutartis su V. J., taip pat jokios reikšmingos informacijos apie konfliktą negalėtų paliudyti ir buto dalies savininkas M. T., kuris konflikto metu nei bute, nei arti jo nebuvo. Iš pastarųjų J. M. apeliacinio skundo teiginių matyti, jog jai nepatinka, kad dalyje buto gyvena nuomininkai, kurie dažnai keičiasi, ji nėra patenkinta jų elgesiu, dėl ko kyla nesutarimai tiek su nuomininkais, tiek su buto bendrasavininkiu ir jam atstovaujančiais asmenimis, tačiau tokio pobūdžio klausimai šioje baudžiamojoje byloje nenagrinėtini.

Tačiau skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta apie 10.30 val. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimas apie konfliktą policijos sistemoje registruotas 10.14 val., greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse taip pat nurodyta, jog greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą buvo išsiųsta dar iki 10.30 val., todėl akivaizdu, jog konfliktas turėjo įvykti dar iki to ir tikslinga nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti nusikalstamos veikos laiką apie 10 val., be to, ir pati J. M. skunde privataus kaltinimo tvarka nurodyta, jog konfliktas įvyko apie 10 val. Todėl skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis dėl J. M. nuteisimo keistina dėl apylinkės teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.).

Dėl G. L. išteisinimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisino G. L. dėl jam J. M. privataus kaltinimo skundu pareikštų kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas G. L. kaltės klausimą, nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir be pagrindo priėmė G. L. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės pripažino, jog J. M. buvo padaryti tam tikri sužalojimai, tačiau nepagrįstai juos vertino kaip padarytus ne tyčia, o G. L. ginantis nuo J. M. neteisėtų veiksmų. Be kita ko, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai kelia abejones, ar iš viso J. M. konflikto metu galėjo būti padaryti kokie nors sužalojimai, nes neva jų iš karto po įvykio nesimatė. Nors liudytojai L. T., V. J. teigė nematę jokių J. M. sužalojimų, atvykusi greitosios medicinos pagalbos gydytoja D. G. taip pat teigė, jog jai užsifiksavę tik G. L. sužalojimai, bet tuo pačiu gydytoja pastebėjo, jog G. L. sužalojimai buvo žymiai ryškesni ir kažkas panašaus, kas nurodyta palydimajame lape, buvo, taip visgi pripažindama vizualiai matomus J. M. sužalojimus. Į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė D. K., kaip jau buvo nurodyta aukščiau, parodė, jog tiek G. L., tiek J. M. veidai buvo apdraskyti. Šios aplinkybės rodo, kad vis dėlto tam tikri sužalojimai J. M. buvo padaryti, tik ne tokie žymūs kaip G. L.. J. M. padaryti sužalojimai yra užfiksuoti įvykio dieną surašytuose medicininiuose dokumentuose (Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 53269, Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė, Palydimasis lapas Nr. 148807), išrašuose iš medicininių dokumentų, kurie atitinka G. L. inkriminuotos veikos aprašyme nurodytus sužalojimus: galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas, kairės akies sumušimas, dešinės akies vokų hematoma ir nubrozdinimas, dešinės akies obuolio junginio hematoma. Taigi, J. M. iš esmės konstatuoti nežymūs sumušimai, kurie pagal savo pobūdį išryškėja tik per tam tikrą laiką, todėl logiškai paaiškinama, kodėl jokių sumušimų nematyti po konflikto G. L. darytame vaizdo įraše, be to, taip pat jokių sumušimų nematyti ir žodinio konflikto metu darytame vaizdo įraše. Dėl to darytina išvada, kad prieš konfliktą J. M. nebuvo sužalota ir vėliau užfiksuoti sužalojimai buvo neabejotinai padaryti konflikto su G. L. metu. Nors J. M. dėl savo sužalojimų nenuvyko pas specialistą dėl sužalojimų sunkumo nustatymo, tačiau tai neužkerta kelio medicininiuose dokumentuose užfiksuotų sužalojimų kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. kaip sukėlusių fizinį skausmą. Įvertinus J. M. sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad jie neatitinka G. L. išdėstytos versijos, jog jis tik gindamasis rankomis bandė atstumti J. M.. Kolegijos nuomone, buvo ne tik bandoma atstumti J. M. ar kitaip atremti J. M. puolimą, bet buvo ir jai ranka suduoti smūgiai, ko pasėkoje ir buvo padaryti sumušimai. Aktyvūs tiek G. L., tiek J. M. puolamieji veiksmai leidžia tarpusavio konfliktą vertinti kaip muštynes, todėl pripažintina, jog G. L. sužalojimus J. M. padarė tyčia.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nesant kitų J. M. parodymus patvirtinančių duomenų, tokios G. L. pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės kaip smaugimas, sudavimas į krūtinę ir spardymas kojomis, laikytinos neįrodytomis.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl G. L. išteisinimo naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 328 str. 3 p., 329 str. 2 p.), pripažįstant G. L. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., tačiau iš J. M. skundo privataus kaltinimo tvarka nurodytų veikos aplinkybių šalinant tokias perteklines aplinkybes kaip įžeidinėjimus, grasinimus, bandymą sukelti konfliktą, kurios be kita ko ir neįrodytos, taip pat neįrodytą prispaudimą prie sienos, smaugimą, sudavimą į krūtinę, spardymą kojomis.

Kolegija laiko nustatyta, kad G. L. 2013 m. liepos 2 d., apie 10 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, žodiniam konfliktui su J. M. peraugus į muštynes, tyčia sudavė rankomis J. M. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, kaklo raiščių patempimą, kairės akies sumušimą, dešinės akies vokų hematomą ir nubrozdinimą, dešinės akies obuolio junginės hematomą, kas sukėlė J. M. fizinį skausmą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Skiriant G. L. bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, G. L. dirba, anksčiau neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. L. laisvės apribojimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų

Apeliaciniu skundu J. M. taip pat prašė peržiūrėti G. L. skundžiamu nuosprendžiu priteistas sumas dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo.

Apylinkės teismas priteisė G. L. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti G. L. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į padaryto sužalojimo pobūdį ir sunkumą, jo sukeltas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, G. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas ir proporcingas padarytiems sužalojimams, jų sukeltiems išgyvenimams, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, formuojamai teismų praktikai, todėl mažinti ar iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Pripažinus G. L. kaltu pagal J. M. paduotą privataus kaltinimo skundą, svarstytinas ir J. M. reikalavimas priteisti iš G. L. jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo nusikalstamos veikos J. M. nukentėjo analogiškomis aplinkybėmis, jos patirti sužalojimai yra panašaus pobūdžio, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais J. M. iš G. L. taip pat priteistinas 500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Apskųstame nuosprendyje proceso išlaidų atlyginimo G. L. klausimas buvo išspręstas tinkamai. Apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d. nuostatų, pagrįstai priteisė iš J. M. G. L. pastarojo patirtas išlaidas dėl specialisto tyrimo bei advokato pagalbai apmokėti. Nors J. M. teigia, kad G. L. atstovavęs advokatas neva padarė teisinių klaidų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog advokatas G. L. surašė privataus kaltinimo skundą, atstovavo jį daugiau nei pusmetį trukusiame bylos nagrinėjime, aktyviai dalyvavo tiriant bylos įrodymus, todėl kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sumažinti iš J. M. priteistų proceso išlaidų dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. L. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: pripažinti G. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį dėl J. M. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d., nurodant, kad įvykio laikas – 2013 m. liepos 2 d., apie 10 val.

J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. L. J. M. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.