Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios (nukentėjusiosios) J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

G. L. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. L. iš J. M. priteista 500 Lt neturtinės žalos ir 1065 Lt procesinių išlaidų atlyginimo.

J. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad ji 2013 m. liepos 2 d., apie 10.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia rankų nagais apdraskė nukentėjusiajam G. L. veidą ir kaklą, įkando į kairę ranką, padarydama jam odos įbrėžimus veide ir kakle, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiajame dilbyje, t.y. padarė nukentėjusiajam G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. liepos 2 d., apie 10.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje įžeidinėjo J. M. ir jos vaikus, bandė sukelti konfliktą, grasino, kad jei ji rašys pareiškimus dėl dokumentų klastojimo, ji turės nemalonumų, grasino atvesti į butą gyventi čigonus, teismais ir aukšto rango pažįstamais, po ko prispaudė J. M. prie sienos, sudavė jai į krūtinę, po ko pradėjo kumščiais mušti jai į galvą, spardė kojomis, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, kaklo raiščių patempimą, kairės akies sumušimą, dešinės akies vokų hematomą ir nubrozdinimą, dešinės akies obuolio junginės hematomą, dėl ko ji buvo kurį laiką buvo nedarbinga.

G. L. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. L. iš J. M. priteista 500 Lt neturtinės žalos ir 1065 Lt procesinių išlaidų atlyginimo. J. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuteistosios teigimu, suklastota ir panaudos sutartis, nes joje nurodytas CK 3.88 str. (Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), bet ji nėra M. T. sutuoktinė, nėra jos kaip buto bendrasavininkės parašo (sutikimo), nenurodyta, kad bute gyvena mažametis vaikas, bute gyvena pašaliniai asmenys, kurie nemoka už paslaugas, dėl to ir ji negali susimokėti. V. J. deklaravimo vieta parašyta taip, kad neįmanoma perskaityti. G. L. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė N-148819 taip pat suklastota: dešinėje kortelės pusėje, kurią pildo dispečerė, nurodyta „Sumušimas galvos, žaizdos“, kairėje, kurią pildo greitosios medicinos pagalbos daktarė – „sąmoningas, kontaktiškas, galvoje žaizdų nestebiu, hematomų nečiuopiu. Krūtinė ir pilvas – be sumušimų“, diagnozė, šifras – „galvos trauma, paviršinės veido ir kaklo žaizdos“. Apeliantės manymu, greitosios pagalbos gydytoja pati sau prieštarauja. Neaišku, ir kas kvietė G. L. greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP), nes kortelėje nurodyta, kad kvietėjas – GMP brigada“, nors G. L. teisme teigė, kad jis pats kvietė GPM, o policijos pareigūnai – kad jie iškvietė. Be kita ko, G. L. buvo sukurtos dvi kvietimo kortelės: tuščia 10.31 val., kita sukurta 10.57 val., teismui buvo pristatyta suklastota kvietimo kortelė N-148819, sukurta iš dviejų kortelių, jos ir G. L. kortelėse skiriasi gydytojos raštas, nors jas turėjo pildyti ta pati gydytoja, be to, skiriasi kortelės forma, tokia forma buvo pradėta naudoti nuo rugsėjo mėnesio, kas reiškia, kad kortelė G. L. buvo užpildyta ne įvykio dieną, o prieš teismo posėdį. Atkreipia teismo dėmesį, kad ji kartu su G. L. vienu metu (10.14 val.) sugebėjo paskambinti į policiją.

Dėl jos traumos abejoti nėra pagrindo, nes į ligoninę ji buvo pristatyta su greitąja, jai buvo pasiūlyta paimti nedarbingumo lapelį. Ekspertas J. Paliulis neatsakė į surašytus klausimus, iš viso abejotina, ar šis asmuo dirba ekspertu.

Apeliantė pažymi, kad L. T. ir V. J. yra nepatikimi liudytojai, suinteresuoti bylos baigtimi. V. J. yra niekur nedirbantis narkomanas, kaip ir jo sugyventinė, ją V. J. su sugyventine L. S. buvo sumušę 4 kartus (2013-02-04, 2013-05-07, 2013-05-28, 2013-07-18), buvo kviesta policija ir GMP. L. T. turi nuo buto bendrasavininkio M. T. įgaliojimą valdyti 1/3 buto dalį, tokį patį įgaliojimą turi ir G. L., L. T. visada ateidavo kartu su G. L., vesdavo nuomininkus, pasirašinėdavo suklastotas panaudos sutartis.

G. L. buvo leista pateikti vaizdo įrašą, nors buvo filmuota jos kambaryje, ne tik bendroje virtuvėje, vaizdo įraše matyti, kad ji turi rankoje šaukštą, bet su šaukštu nubrozdinimų nepadarysi. Iš vaizdo įrašo matosi, kad pats G. L. provokuoja konfliktą, filmuoja prie pat veido, girdėti pasityčiojantis balsas. Ant G. L. nuotraukos (Foto Nr. 4) parašyta data 2013-07-02 07:12 val., pagal vaizdo įrašą konflikto pradžia 7.08 val., bet byloje nustatyta, kad konfliktas vyko apie 10 val., taigi, neaišku kada buvo padarytas vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matosi, kad ji stovi prie kriauklės, G. L. – prie virtuvės durų, todėl konfliktas turėjo kilti ne virtuvėje, o koridoriuje. Kadangi G. L. teigia, kad konfliktas įvyko virtuvėje, vadinasi jis pats pirmas puolė, nes iš koridoriaus įėjo į virtuvę. Pažymi, kad kelias minutes vyko konflikto provokavimas, o kai nutrūksta vaizdo įrašas, per minutę turėjo būti padaryti visi G. L. užfiksuoti sužalojimai, kas fiziškai yra neįmanoma. Pažymi, jog neįtikėtina, kad iš karto po konflikto G. L. spėtų ir nusifotografuoti, o jau po 2 minučių (7.14 val.) pradėtų filmuoti jos kambaryje. Antrajame vaizdo įraše ant jos veido matyti stiprus raudonas nubrozdinimas, dėl ko kyla įtarimų, jog buvo filmuota ne įvykio dieną, o po poros dienų.

Teismas atmetė ir nenagrinėjo jos priešpriešinio skundo, nors buvo pristatyti visi medicinos dokumentai, neaišku, kodėl teismas jais nesivadovavo.

Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymą perklausyti 2013 m. liepos 2 d. įrašus, kai buvo kviesta policija ir greitoji pagalba, taip pat buvo atmestas prašymas iškviesti buto bendrasavininką M. T. tam, kad būtų išsiaiškinta keliems žmonėms duotas įgaliojimas dėl 1/3 buto dalies naudojimosi, nes šiuo metu bute apgyvendinti žmonės priklausomi nuo narkotikų, dėl kurių netinkamo elgesio neįmanoma su jais gyventi. Teisme jai nebuvo leista kalbėti, ji pastoviai būdavo pertraukinėjama. Nepagrįstai atmestas prašymas pakeisti bylą nagrinėjusią teisėją. Be to, teismas iš jos G. L. priteisė 1000 litų advokato išlaidoms, nors advokatas padarė klaidų, kurių negalima nepastebėti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl G. L. išteisinimo

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino nepagrįstai, todėl 2014 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžio dalis dėl G. L. išteisinimo naikinama ir jo atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas G. L. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisino, nurodydamas, kad G. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Apylinkės teismas savo nuosprendį dėl G. L. išteisinimo grindė šiais motyvais:

1. Byloje nėra įrodymų, jog G. L. tyčia J. M. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus;

2. J. M. parodymai apie jos pačios atžvilgiu panaudotą smurto pobūdį itin prieštaringi ir nenuoseklūs;

3. liudytojai L. T., V. J., gydytoja D.Gaivenienė patvirtino, kad J. M. sužalojimų vizualiai įvykio metu nesimatė, jog G. L. sužalojimai buvo ryškesni. Vizualiai žymių J. M. sužalojimų nesimato ir G. L. pateiktame vaizdo įraše;

4. G. L. nurodė, kad jam teko gintis nuo J. M. rankomis, dėl ko ji galėjo patirti ankščiau paminėtus sužalojimus;

5. J. M. nesikreipė į teismo medicinos specialistą, nebuvo vertinamas jos sužalojimų mastas, pobūdis jų atsiradimo laikas;

Patikrinus byloje esančius duomenis, papildomai išanalizavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 26 d. specialisto V. K. išvadą bei pastarąjį specialistą apklausus bylą nagrinėjant apygardos teisme, laikytina, jog apylinkės teismo motyvai, kurių pagrindu priimtas išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįsti.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės pripažino, kad J. M. medikų buvo nustatyti kūno sužalojimai, t.y. galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas, kairės akies sumušimas, dešinės akies vokų hematoma ir nubrozdinimai (paciento patyrusio traumą apžiūros lapas Nr. 53269, greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė (t.1.,b.l.42-44;127)), tačiau šiuos sužalojimus apylinkės teismas nepagrįstai vertino pačios J. M. parodymų kontekste, nurodydamas, kad pastarosios parodymai apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą itin prieštaringi ir nenuoseklūs. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgta į visų faktinių aplinkybių visumą, o keletas nesutapimų J. M. parodymuose įvertinti kaip esminiai prieštaravimai ir padaryta klaidinga išvada, jog neįrodyta, kad G. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. M. apklausiama kaip kaltinamoji bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad įvykio dieną tarp jos ir G. L. įvyko žodinis konfliktas, todėl jis puolė ir pradėjo ją mušti. Nurodė, jog virtuvėje yra labai siaura vieta, tarp stalo ir šaldytuvo, kurioje G. L. ją prispaudė prie sienos ir kumščiais pradėjo mušti. Kaltinamoji nurodė, kad ji jautė fizinį skausmą, gynėsi. Jai buvo suduoti gal 5-6 smūgiai į veidą, buvo mėlynės ir kitose vietose (t.1,b.l.133-135). Savo priešpriešiniame skunde J. M. nurodė, kad įvykio dieną konfliktavo su G. L., todėl jis prispaudė ją prie sienos, sudavė jai į krutinę, po to pradėjo mušti kumščiais į galvą, spardė kojomis (t.1, b.l.37-38). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje medikai užfiksavo, jog J. M. iš karto po įvykio nurodė, kad jai vyriškis trenkė su kietu daiktu ir ji buvo praradusi sąmonę (t.1, b.l.127). Nors šie nuteistosios parodymai kiek skiriasi, ir iš tiesų nėra visiškai nuoseklūs, tačiau jais apylinkės teismas turėjo vadovautis tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Pažymėtina, kad J. M. parodymai nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad 2013 m. liepos 2 d. J. M. konflikto su G. L. metu buvo sumušta. Fakto, kad įvykio dieną fizinis kontaktas su J. M. buvo iš dalies neneigia ir pats G. L. savo skunde dėl privataus kaltinimo pradėjimo bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodydamas, kad įvykio dieną tarp jo ir J. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji puolė jį su šaukštu, pradėjo smaugti, draskyti, įkando jam į kairę ranką, apdraskė visą kaklą ir veidą, jis atstūmė ją nuo savęs ir gindamasis galėjo jai ką nors padaryti (t.1, b.l.135-136).

Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog G. L. tyčia J. M. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tačiau iš byloje nustatytų J. M. padarytų sužalojimų pobūdžio bei įvertinus kaltinamųjų amžiaus bei lyčių skirtumą akivaizdu, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti ne ginantis nuo moters užpuolimo, o aktyviais veiksmais tyčia juos atliekant, kitaip tariant mušant M. Šį faktą patvirtina VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2013 m. liepos 2 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad J. M. diagnozuota kairės akies ir kairės galvos pusės sumušimas, dešinės akies vokų hematoma (kraujosruva), dešinės akies obuolio junginės hematoma, galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas (t.1, b.l.43-44). Šiuos duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas bylą turėjo.

Apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad liudytojai L. T., V. J., gydytoja D.Gaivenienė patvirtino, kad J. M. sužalojimų vizualiai įvykio metu nesimatė, kad G. L. sužalojimai buvo ryškesni, nepatvirtina fakto, kad įvykio metu J. M. nebuvo sumušta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad J. M. nustatyti nežymūs sumušimai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 26 d. specialisto V. K. išvadoje Nr. G 3574/15(01) nurodyta, kad J. M. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.3, b.l.82)), kurie pagal savo pobūdį išryškėja tik po tam tikro laiko, todėl logiškai paaiškinama, kodėl sumušimo pasekmių įvykio metu nepamatė ankščiau paminėti liudytojai, ir kodėl jų nesimato G. L. teismui pateiktame vaizdo įraše. Kita vertus, atvykusi į įvykio vietą policijos pareigūnė D.Kovševičienė nurodė, kad tiek G. L., tiek J. M. veidai buvo apdraskyti. Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. prieš konfliktą su G. L. sužalota nebuvo, akivaizdu, kad vėliau medikų užfiksuoti sužalojimai buvo padaryti ankščiau paminėto konflikto metu.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta negalima sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais teiginiais, kad G. L. įvykio metu tik gynėsi rankomis, kaip jau paminėta šiame nuosprendyje, iš J. M. padarytų sužalojimų pobūdžio akivaizdu, kad jie negalėjo būti padaryti tik ginantis, įvertinus J. M. padarytą kairės akies sumušimą, dešinės akies vokų hematoma (kraujosruva) akivaizdu, kad jai buvo suduota tiesiai į veidą, todėl apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nepakanka įrodymų, kad G. L. tyčia J. M. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus yra neteisinga. Įvertinus J. M. sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad jie prieštarauja G. L. iškeltai versijai, jog jis tik gindamasis rankomis bandė atstumti J. M.. Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad buvo bandoma ne tik atstumti J. M., bet buvo ranka jai suduoti smūgiai dėl ko ir atsirado sumušimai. Šį faktą patvirtina ir apygardos teisme bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas V. K., kuris nurodė, kad sužalojimas J. M. dešinės akies srityje padarytas kietu buku, ribotą bei mažą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (konkrečiu atveju jo galimas padarymo būdas – tai yra trauminis poveikis pvz. pirštų galų, grumtynių metu), kraujosruva dešiniajame žaste (delno dydžio) padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (ji galėjo atsirasti tiek nuo smūgio ranka, koja, tiek atsitrenkus ar atsirėmus į atsikišusį daiktą), nurodė, kad J. M. padaryti sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad J. M. padaryti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t.3, b.l.98-100).

Nors apylinkės teismas savo nuosprendyje nurodė, kad J. M. nesikreipė į teismo medicinos specialistą, nebuvo vertinamas jos sužalojimų mastas, pobūdis jų atsiradimo laikas, tačiau pažymėtina, kad tai neužkerta kelio teismui savo iniciatyva, esant neaiškumams, atlikti išsamų įrodymų tyrimą, kreiptis į specialistą ar apklausti jį teismo posėdyje, išsiaiškinant padarytų sužalojimų mastą, pobūdį ir pan. ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotus sužalojimus kvalifikuoti ir vertinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip jau specialistų įvertintą sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą J. M. padarytų sužalojimų mastas buvo nustatytas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 26 d. specialisto V. K. išvadoje Nr. G 3574/15(01) nurodyta, kad J. M. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.3, b.l.82).

Įvertinus byloje esančias aplinkybes, pažymėtina, kad tiek G. L., tiek J. M. veiksmai buvo pakankamai aktyvūs, todėl jie turi būti vertintini kaip dviejų asmenų tarpusavio konfliktas panaudojant fizinius veiksmus, o G. L. padaryti sužalojimai J. M. buvo padaryti tyčia.

Nustatyta, kad G. L. 2013 m. liepos 2 d., apie 10 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, virtuvėje, žodiniam konfliktui su J. M. peraugus į muštynes, tyčia sudavė rankomis J. M. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, kaklo raiščių patempimą, kairės akies sumušimą, dešinės akies vokų hematomą ir nubrozdinimą, dešinės akies obuolio junginės hematomą, t.y. nežymiai sužalojo J. M., tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl G. L. išteisinimo naikintinas ir dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant G. L. bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, G. L. dirba, anksčiau nebuvo teistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. L. laisvės apribojimo bausmę.

Dėl J. M. nuteisimo.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad J. M. kaltės klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl J. M. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti jos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant J. M. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jog byloje pakanka objektyvių faktinių duomenų, jog J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

J. M. nuteista už tai, kad ji 2013 m. liepos 2 d., apie 10.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia rankų nagais apdraskė nukentėjusiajam G. L. veidą ir kaklą, įkando į kairę ranką, padarydama jam odos įbrėžimus veide ir kakle, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiajame dilbyje, t.y. padarė nukentėjusiajam G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. M. ir G. L. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl jų parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Nors apeliantė savo skunde nurodo, kad konfliktą pradėjo ir smurtą jos atžvilgiu panaudojo G. L., kad jo veidą ji galėjo apdraskyti tik gindamasi, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konflikto metu J. M. apdraskė nukentėjusiajam veidą ir kaklą bei įkando į ranką, o būtent:

1. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos ir konsultacijų skyriaus paciento apžiūros 2013 m. liepos 2 d. protokole nurodyta, kad G. L. buvo diagnozuota dešinės veido pusės ir kaklo nubrozdinimai, galvos sumušimas (b.l.4);

2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 2170/13 (01) nurodyta, kad G. L. 2013 m. liepos 5 d. apžiūros metu nustatyti odos įbrėžimai veide ir kakle, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai 2013 m. lipos 2 d. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti G. L. vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.5-6);

3. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos tarnybos gydytoja liudytoja D.Gaivenienė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad nuvykus pagal iškvietimą į butą adresu (duomenys neskelbtini), pamatė pas G. L. ant kaklo ir veido nubrozdinimus ir subraižymus, kurie nėra žaizdos, bet paprastai rašoma, kad „žaizdos“ todėl, kad nėra kitokios diagnozės (t.1, b.l.137);

4. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulė liudytoja D.Kovševičienė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad nuvykusi pagal iškvietimą į įvykio vietą ant J. M. ir G. L. veidų nebuvo mėlynių ir kraujo, tačiau vizualiai matėsi, kad abiejų konflikto dalyvių veidai buvo apdraskyti, t.y. ant jų buvo keli nubrozdinimai - nieko reikšmingo, kurio veidas buvo mažiau apdraskytas, o kurio daugiau, negali pasakyti, nes neprisimena (t.1, b.l.164-165);

5. Liudytojas V. J. parodė, kad nuomoja kambarį ir gyvena kartu viename bute su J. M. (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad 2013 m. liepos 2 d. J. M. jį bei G. L. įleido į butą, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Liudytojas parodė, kad matė, kai G. L. būnant virtuvėje, J. M. įsikabino į jo megztinį. Nurodė, kad Linas, kuris buvo atvažiavęs kartu su G. L., J. M. atitraukinėjo nuo G. L.. Vėliau pamatė, kad buvo apdraskytas G. L. veidas, ar buvo padaryti sužalojimai J. M., jis nematė. Liudytojas taip pat nurodė, kad policiją iškvietė G. L., buvo atvažiavusi ir greitoji medicinos pagalba (t.1, b.l.165-167);

6. Liudytojas L. T. parodė, kad įvykio dieną kartu su G. L. atėjo į butą esantį (duomenys neskelbtini). Parodė, kad įvykio dieną tarp J. M. ir G. L. kilo konfliktas, o vėliau jis matė, kaip J. M. puolė G. L., pastarasis pradėjo dangstytis rankomis – gintis ir trauktis. Liudytojas nurodė, jog išgirdęs G. L. riksmą ir atėjo į virtuvę ir matė, kaip J. M. pastūmė G. L., ir pastarasis trenkėsi galva į sieną ir į šaldytuvą, tuomet jis įsikišo ir atstūmė vieną nuo kito, buvo iškviesta policija (t.1, b.l.137-138);

7. Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu ekspertas V. K. parodė, kad G. L. po 2013 m. liepos 2 d. įvykio buvo nustatyti sužalojimai – odos įbrėžimai dešiniame žande prie nosies ir prie ausies, kaklo dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, kurie galėjo būti padaryti trauminio poveikio daiktais, turinčiais bukabriaunį kontaktinį paviršių. Ekspertas pažymėjo, kad tokie odos įbrėžimai veide ir kakle, taip pat kraujosruva kairiajame dilbyje galėjo atsirasti nuo įdrėskimų nagais. Ekspertas konstatavo, jog tokie sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat pažymėjo, kad įbrėžimai kakle ir veide negalėjo būti padaryti iki 2013 m. liepos 2 d., kad nėra medicininių duomenų, jog kraujosruva su nubrozdinimu kairiajame dilbyje galėjo būti padaryta iki 2013 m. liepos 2 d. (t.3, b.l.99).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistosios skunde, jog pirmos instancijos teismas, pripažindamas J. M. kalta dėl 2013 m. liepos 2 d. d. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo, pažeidė BPK 301 str. reikalavimą nuosprendį pagrįsti įrodymais, pažymėtina, kad apylinkės teismas vadovavosi ne vien nukentėjusiojo (G. L.) ir liudytojų (D.Gaivenienės, D.Kovševičienės, V. J., L. T.) parodymais, bet ir byloje esančia VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos ir konsultacijų skyriaus paciento apžiūros 2013 m. liepos 2 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad G. L. buvo diagnozuota dešinės veido pusės ir kaklo nubrozdinimai, galvos sumušimas (b.l.4), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. liepos 5 d. specialisto išvada Nr. G 2170/13 (01), kurioje nurodyta, kad G. L. 2013 m. liepos 5 d. apžiūros metu nustatyti odos įbrėžimai veide ir kakle, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai 2013 m. lipos 2 d. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (b.l.5-6).

Patikrinus byloje esančią medžiagą akivaizdu, kad pirmoji pradėdama konfliktą J. M. veikė tyčia, pilnai suvokdama kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą ir tų padarinių norėjo, todėl konstatuotina, kad J. M. pagrįstai apylinkės teismo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nusikaltimas įrodytas.

Nors apeliantė savo skunde nurodo, kad visi teismui G. L. pateikti dokumentai yra suklastoti, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymoje „Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolas (be numerio)“ prirašytas žodis „su nubrozdinimais“, sužalojimo pobūdis – neišskaitomas žodis yra taisytas, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kurie nors iš teismui G. L. pateiktų dokumentų yra suklastoti. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra ankščiau paminėti medicininiai dokumentai, kuriuos apygardos teismas išsireikalavo tiesiogiai iš gydymo įstaigų, atlikus originalių dokumentų ir byloje esančių kopijų sulyginimą, jokių skirtumų nenustatyta, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistoji J. M. savo apeliaciniame skunde nurodo perteklinius argumentus, kurie nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu ir privataus kaltinimo tvarka apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis. J. M. teigia, kad neaiškios G. L. pakaušio susitrenkimo aplinkybės, tačiau kaltinimai dėl tokio pobūdžio sužalojimo J. M. nebuvo pateikti, todėl dėl šios aplinkybės detaliau nebus pasisakoma. Pažymėtina ir tai, kad jokių įvykio aplinkybių nepatvirtina ir nepaneigia J. M. apeliaciniame skunde minima tariamai suklastota panaudos sutartis su V. J.. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad J. M. nepatinka, kad dalyje buto gyvena nuomininkai, kurie dažnai keičiasi, ji nepatenkinta jų elgesiu, dėl ko kyla nesutarimai tiek su nuomininkais, tiek su buto bendrasavininku ir jam atstovaujančiais asmenimis, tačiau laikyti, kad tokios aplinkybės gali turėti esminės reikšmės nustatant reikšmingas šiai bylai aplinkybes, kai bylos duomenys vertinami visumoje, atsižvelgiant į visą byloje surinktą medžiagą, pagrindo nėra.

Savo skunde nuteistoji nesutinka su apylinkės teismo vaizdo medžiagos vertinimu, kurią pateikė G. L.. Patikrinus byloje surinktus ir įvertintus duomenis pažymėtina, kad J. M. kaltės įrodymų byloje iš esmės pakanka ir be G. L. pateikto vaizdo įrašo, kurio vertinimui iš esmės prieštaraujama, tuo labiau, kad jog įrodymais gali būti ne tik techninėmis priemonėmis surinkti duomenys, bet kaltė gali būti nustatoma ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų – liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir pan.

Apeliantės teigimu, jog L. T. ir V. J. yra nepatikimi liudytojai, suinteresuoti bylos baigtimi, nurodo, kad V. J. yra niekur nedirbantis narkomanas kaip ir jo sugyventinė. Pažymėtina, kad pastarųjų liudytojų parodymai teismo buvo vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, todėl jų parodymų sureikšminti ar kažkaip išskirti teismas neturėjo pagrindo, jų parodymais teismas rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, dėl apeliantės prašymo perklausyti 2013 m. liepos 2 d. įrašus, kai buvo kviesta policija ir greitoji pagalba, prašymas iškviesti buto bendrasavininką M. T. tam, kad būtų išsiaiškinta keliems žmonėms duotas įgaliojimas dėl 1/3 buto dalies naudojimosi, nes šiuo metu bute apgyvendinti žmonės priklausomi nuo narkotikų, dėl kurių netinkamo elgesio neįmanoma su jais gyventi. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai nekvietė į teismo posėdį M. T., kadangi jis įvykio dėl kurio iškelta baudžiamoji privataus kaltinimo byla nematė, o kaip jau paminėta šiame nuosprendyje, klausimai susiję su buto, kuriame gyvena apeliantė nuomininkais yra su nagrinėjamu įvykiu nesusiję, todėl nagrinėtini. Vilniaus apylinkės teismas netenkino J. M. prašymo iškviesti ir apklausti M. T. bei išreikalauti naujus įrodymus, nes šie įrodymai būtų pertekliniai ir jų rinkimas bei ištyrimas nepadėtų atskleisti naujų esminių bylos aplinkybių ir nesudarytų pagrindo kitaip vertinti jau nustatytas aplinkybes, nepagrįstai užtęstų bylos nagrinėjimą ir pailgintų procesą byloje. Dėl apeliantės prašymo perklausyti 2013 m. liepos 2 d. įrašus, kai buvo kviesta policija ir greitoji pagalba konstatuotina, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas turi būti racionalus, jis negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti.

Patikrinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį J. M. atžvilgiu priėmė laikydamasis BPK 305 str. reikalavimų, J. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai J. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

J. M. savo apeliaciniame skunde prašo jos naudai priteisti iš G. L. 1 448 eurų (5000 litų) civilinį ieškinį už patirtą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas iš J. M. priteisė G. L. naudai 500 litų/145 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1065 litus/308 eurus turėtoms procesinėms išlaidoms atlyginti. Konstatuotina, kad G. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas ir proporcingas padarytiems sužalojimams, jų sukeltiems išgyvenimams, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, formuojamai teismų praktikai, todėl mažinti ar iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 104 straipsnio 2 dalies, 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagrįstai priteisė iš J. M. G. L. naudai jo turėtas išlaidas dėl specialisto tyrimo bei advokato pagalbai apmokėti. Nors apeliaciniame skunde J. M. teigia, kad G. L. atstovavęs advokatas padarė klaidų, tačiau šie teiginiai nepasitvirtino, iš byloje esančių duomenų matyti, jog advokatas G. L. surašė privataus kaltinimo skundą, pastarąjį atstovavo teisme, aktyviai dalyvavo tiriant bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo sumažinti iš J. M. priteistų proceso išlaidų dydžio. Skundžiamame nuosprendyje proceso išlaidų atlyginimo G. L. klausimas buvo išspręstas teisingai.

Pripažinus G. L. kaltu ir atsižvelgiant į tai, kad nuo nusikalstamos veikos J. M. nukentėjo analogiškomis aplinkybėmis, jos patirti sužalojimai yra panašaus pobūdžio, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais iš G. L. taip pat priteistinas tokio paties dydžio neturtinės žalos atlyginimas, t.y.145 eurai. J. M. prašymas priteisti jai dėl bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, kadangi ji teismui nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 12 d. iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajai J. M., prašant priteisti 358,98 eurų valstybės naudai turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios. Šis prašymas netenkintinas: Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto pakaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punktu, kuriame įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Todėl konstatuotina, kad Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios J. M. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti G. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. L. J. M. naudai 145 (šimtą keturiasdešimt penkis) eurus neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.