Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-990-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-27
Bylos Nr.: e2A-990-254/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04285-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Ieškovas: V. S.

Civilinė byla Nr. e2A-990-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04285-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei 32-ojo butų savininkų bendrijai dėl nepagrįstai skaičiuojamų mokesčių už bendro turto išlaikymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 32-osios butų savininkų bendrijos nepagrįstai paskaičiuotas sumas: 3,77 Eur žemės nuomos mokesčio už 2014–2017 metų laikotarpį ir 28,83 Eur ūkio išlaidų už 2014 m. vasario mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį; pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovei: 13,51 Eur už kanalizacijos priežiūrą už 2014 m. vasario mėn. – 2016 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, 131,05 Eur kaupiamų lėšų būsimiems namo remontams už 2014 m. liepos mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį ir 34,84 Eur už apšvietimą už 2014 m. vasario mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį. Priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Namą, kuriame yra jos butas, administruoja ir mokesčius už bendro turto išlaikymą skaičiuoja atsakovė 32-oji butų savininkų bendrija. Ieškovės vertinimu, dalį mokesčių už 2014 m. vasario 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d. laikotarpį atsakovė ieškovei paskaičiavo nepagrįstai ir neteisingai. Kauno miesto tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3.1 punkte numatyta atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio fizinius asmenis, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I ir II grupės invalidai), senatvės pensininkus ir nepilnamečius asmenis, kai minėtų asmenų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus ir moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai. Ieškovė nuo 1989 m. vasario mėn. turi II grupės invalidumą, yra pensininkė, o jos šeimoje nebuvo ir nėra darbingų asmenų, todėl jai neturėjo ir neturi būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Atsakovė ieškovei nepagrįstai paskaičiavo ir ūkio išlaidas, nes ieškovei nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių paskaičiuotus mokesčius 28,83 Eur sumai. Ieškovės bute kanalizacija niekada nebuvo užsikimšusi, todėl atsakovė jai nepagrįstai paskaičiavo ir už kanalizacijos priežiūrą 13,51 Eur. Šios sumos atsakovei ieškovė nėra sumokėjusi. Kadangi ieškovė yra 84 m. pensininkė ir turi II grupės invalidumą, atsakovė nepagrįstai jai paskaičiavo 131,05 Eur kaupiamas lėšas būsimiems namo remontams. Šios sumos atsakovei taip pat nėra sumokėjusi. Už suvartotą bendrą elektrą ieškovei turėtų būti skaičiuojama kas mėnesį po 1 kwh (kaip ji ir moka), nes apšvietimą virš savo buto durų yra prijungusi prie savo buto elektros apskaitos prietaiso, o bendros elektros ji nenaudoja. Todėl atsakovė jai nepagrįstai paskaičiavo 34,84 Eur už apšvietimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 32-ojo butų savininkų bendrija prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. T-313 reguliuoja santykius tarp žemės nuomininko ir nuomotojo. Šiuo konkrečiu atveju mokestis skaičiuojamas bendrijai, valstybinės žemės nuomininku laikoma daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ji yra žemės nuomininkas. Be to, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nustato, jog bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Tai reiškia, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos netaikomos valstybinės žemės sklypų, kurie yra priskirti daugiabučių namų savininkų bendrijoms, nuomos teisiniams santykiams. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 3,77 Eur žemės nuomos mokesčio už 2014–2017 metų laikotarpį. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Iki 2016 m. rugpjūčio mėn. avarijų likvidavimo ir lokalizavimo paslaugas bendrijai teikė UAB „Kauno butų ūkis“ (buvęs pavadinimas – Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės būtų ūkis“). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Santermita“ teikia bendrijai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje priežiūrą ir eksploataciją ir avarijų likvidavimo paslaugas (bendro naudojimo kanalizacijos nuotekų valymas, jei gedimui pašalinti nereikalingas kapitalinis remontas) teikia visos sutarties apimtyje nemokamai. Mokesčiai ūkio išlaidoms, už bendro naudojimo elektrą ir kitos išlaidos apskaičiuojamos proporcingai ieškovės daliai bendrojoje nuosavybėje. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad ieškovei nepagrįstai priskaičiuoti mokesčiai 13,51 Eur už kanalizacijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2016 m. rusėjo mėn., 34,84 Eur už apšvietimą (bendro naudojimo elektros energiją) už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., priteisti ieškovei iš atsakovės 28,83 Eur ūkio išlaidų už 2014 m. vasario mėn. – 2018 m. gegužės mėn. 2014 m. birželio 20 d. Bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas būsimiems darbams atlikti – namo cokolių tinkavimo ir nuogrindų restauravimo darbams po 15 lito centų už 1 kv. m. buto ploto (kas atitinka 0,05 euro centų). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaupiamojo fondo įmokos ieškovei skaičiuojamos nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1.1. Name, kuriame gyvena ieškovė, yra įsteigta bendrija. Iki 2016 m. rugpjūčio mėn. avarijų likvidavimo ir lokalizavimo paslaugas bendrijai teikė UAB „Kauno butų ūkis“ (buvęs pavadinimas – Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės būtų ūkis“). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Santermita“ teikia bendrijai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje priežiūrą ir eksploataciją ir avarijų likvidavimo paslaugas (bendro naudojimo kanalizacijos nuotekų valymas, jei gedimui pašalinti nereikalingas kapitalinis remontas) visos sutarties apimtyje nemokamai. Mokesčiai ūkio išlaidoms, už bendro naudojimo elektrą ir kitos išlaidos apskaičiuojamos proporcingai ieškovės daliai bendrojoje nuosavybėje. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad ieškovei nepagrįstai priskaičiuoti mokesčiai 13,51 Eur už kanalizacijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., 34,84 Eur už apšvietimą (bendro naudojimo elektros energiją) už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2018 m. gegužės mėn.

1.2. Bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas būsimiems darbams atlikti – namo cokolių tinkavimo ir nuogrindų restauravimo darbams po 15 lito centų už 1 kv. m. buto ploto (kas atitinka 0,05 euro centų). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaupiamojo fondo įmokos ieškovei skaičiuojamos nepagrįstai. Taip pat atitinkamai, bendrijos narių balsų dauguma buvo priimtas bendraturčių sprendimas skirti tam tikrą pinigų sumą apmokėti mėnesinį bilietą pravažiavimui visuomeniniu transportu bei apmokant telefoninius pokalbius, ūkio išlaidoms.

1.3. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. T-313 reguliuoja santykius tarp žemės nuomininko ir nuomotojo. Mokestis skaičiuojamas bendrijai, nes valstybinės žemės nuomininku laikoma daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (DNSBĮ 3 straipsnio 2 dalis), pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį ji yra žemės nuomininkas. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas nustato, jog bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Tai reiškia, kad DNSBĮ nuostatos netaikomos valstybinės žemės sklypų, kurie yra priskirti daugiabučių namų savininkų bendrijoms, nuomos teisiniams santykiams.

Šalies argumentai

1.4. Ieškovė posėdyje paaiškino, kad bendros elektros apšvietimui nenaudoja, o buvusi bendrijos pirmininkė leido jai mokėti už 1 kwh, nes lauko apšvietimas yra prijungtas iš jos buto. Byloje nėra duomenų, kad bendrasavininkai balsų dauguma yra priėmę kokį nors sprendimą, jog ieškovei galima kokia nors kita tvarka skaičiuoti už bendrą elektros sunaudojimą. Todėl laikytina, kad ieškovei pagrįstai ir tinkamai skaičiuojami mokesčiai už bendrą elektros sunaudojimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė V. S. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tik atsakovės argumentais ir visiškai neatsižvelgė į ieškovės nurodytus argumentus. Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus, netinkamai išanalizavo įrodymų visetą ir padarė nepagrįstas išvadas byloje:

1.1. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės nepagrįstai paskaičiuotą ir ieškovės sumokėtą 3,77 Eur žemės nuomos mokesčio sumą, teismas motyvavo tuo, kad šis mokestis skaičiuojamas bendrijai, nes valstybinės žemės nuomininku laikoma daugiabučių namų savininkų bendrija. Tačiau šis teismo argumentas nepagrįstas jokiais įrodymais — byloje nėra pateikta valstybės ir atsakovės sudaryta žemės nuomos sutartis, atitinkanti CK 6.545 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šį teismo argumentą paneigia ir CK 6.551 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Šiuo atveju atsakovė neturi jokių statinių valstybinės žemės sklype, taigi, ir šio žemės sklypo nuomos sutartis su ja negali būti sudaryta. Todėl teismo išvada, kad valstybinės žemės sklypų, kurie yra priskirti daugiabučių namų savininkų bendrijoms, nuomos teisiniams santykiams netaikomos DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 5 punkto nuostatos, numatančios, jog bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas, yra nepagrįsta. O kadangi ieškovė atitiko visas Kauno miesto tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3.1 punkte nurodytas sąlygas, žemės nuomos mokestis jai buvo skaičiuojamas nepagrįstai.

1.2. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl nepagrįstai paskaičiuotų 28,83 Eur ūkio išlaidų priteisimo, motyvavo tuo, kad bendrijos narių balsų dauguma buvo priimtas bendraturčių sprendimas skirti pinigų sumą važiavimo visuomeniniu transportu mėnesiniam bilietui, telefoniniams pokalbiams bei ūkio išlaidoms apmokėti. Pagal 32-osios butų savininkų bendrijos 2007 m. gruodžio 5 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 02 5.6. punktą buvo svarstytas klausimas dėl pirmininko telefono, nutarta metams skirti 600 Lt. Pats nutarimas yra netikslus ir neaiškus, bet, atsižvelgiant į kontekstą, galima teigti, kad 600 Lt suma skirta pokalbiams pirmininko telefonu apmokėti. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad bendrija sumoka už pokalbius pirmininko E. N. asmeniniu laidiniu telefonu Nr. 8 37 742 051. Toks bendrijos nutarimas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytai butų ir kitų patalpų savininkų pareigai proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigai vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad bendrija sumoka ir už pirmininko E. N. nuolatinį visuomeninio transporto bilietą, nors šiuo klausimu nėra jokio bendrijos nutarimo. Taigi, nesant ieškovės sutikimo, iš jos negali būti reikalaujama apmokėti buto savininko E. N. išlaidų jo asmeniniam telefonui ir nuolatiniam transporto bilietui. Dėl visų kitų ūkio išlaidų taip pat nėra jokio bendrijos sprendimo, todėl ieškovė neturėjo jokios pareigos jas apmokėti. Teismas nepagrįstai atmetė ir ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo jai 13,51 Eur už kanalizacijos priežiūrą, nes dėl šių paslaugų pirkimo taip pat nėra jokio bendrijos sprendimo.

1.3. Atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo jai 131,05 Eur kaupiamų lėšų būsimiems namo remontams, teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes neatsižvelgė nei į ieškovės amžių, nei į jos invalidumą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji nesinaudoja bendra elektra, nes apšvietimą virš savo buto durų yra prijungusi prie savo buto elektros apskaitos prietaiso, nebuvo paneigtos nei atsakovės atstovės paaiškinimais, nei kitais įrodymais. Todėl nepagrįstai buvo atmestas jos reikalavimas pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo jai 34,84 Eur už apšvietimą.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė V. S. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Namą, kuriame yra ieškovės butas, administruoja ir mokesčius už bendro turto išlaikymą skaičiuoja atsakovė 32-oji butų savininkų bendrija. Ieškovė, manydama, kad atsakovė nepagrįstai skaičiuoja dalį mokesčių, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės nepagrįstai paskaičiuotą ir sumokėtą 3,77 Eur žemės nuomos mokestį už 2014–2017 metų laikotarpį ir 28,83 Eur ūkio išlaidas už 2014 m. vasario mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovei: 13,51 Eur už kanalizacijos priežiūrą už 2014 m. vasario mėn. – 2016 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, 131,05 Eur kaupiamų lėšų būsimiems namo remontams už 2014 m. liepos mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį ir 34,84 Eur už apšvietimą už 2014 m. vasario mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės, buto Nr. 54, esančio daugiabutyje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkės pareigos mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir administravimą.

9. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) Bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad Bendrijos narys privalo apmokėti Bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo Bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai Bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu; teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/09).

10. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

11. Iš prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12826-451/2014 matyti, kad 32-oji butų savininkų bendrija buvo pareiškusi V. S. turtinius reikalavimus dėl laiku nesumokėtų mokesčių priteisimo už 2006-01-01 – 2014-02-01 laikotarpį, t. y. už bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir administravimą, banko mokesčius, bendrojo naudojimo elektrą, šiukšlių išvežimą, šildymo sistemų priežiūrą, kanalizacijos priežiūrą, ūkio išlaidas, kaupiamąsias lėšas ir žemės mokestį. Visos šios išlaidos įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu, kuris 2015 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-868-413/2015 šių mokesčių pagrįstumo dalyje buvo paliktas nepakeistas, pripažintos pagrįstai skaičiuotomis ir priteistos iš V. S..

12. Taigi, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12826-451/2014 (apeliacine tvarka nagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-868-413/2015) buvo tirtas ieškovei skaičiuojamų mokesčių už žemę, ūkio išlaidas, kanalizacijos priežiūrą, apšvietimą ir kaupiamųjų lėšų būsimiems namo remonto darbams, teisėtumo klausimas ir nuspręsta, kad šios išlaidos V. S. yra apskaičiuotos pagrįstai, pagal bendrijos narių visuotiniame susirinkime patvirtintą metodiką, todėl nepaisant to, kad V. S. nėra bendrijos narė, ji privalo paskaičiuotus mokesčius mokėti pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį. Teismo procesiniai sprendimai šioje byloje yra įsiteisėję, tačiau V. S. naujai pareikštu ieškiniu toliau ginčija tų pačių mokesčių teisėtumo nustatymo klausimą, kvestionuodama mokesčių paskaičiavimo pagrįstumą tik už jų paskaičiavimo laikotarpį.

Dėl skaičiuojamo žemės mokesčio pagrįstumo

13. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jai skaičiuojamo mokesčio už valstybinės žemės nuomą, kadangi byloje nėra pateikta žemės nuomos sutartis. Ieškovė mano, kad ji yra atleista nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo Kauno miesto tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3.1 punkte numatytu pagrindu, pagal kurį atleidžiami nuo žemės nuomos mokesčio I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai, nepilnamečiai asmenys, kai jų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus ir moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai.

14. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai yra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendriją, sutartis dėl valstybinės žemės be aukciono nuomos sudaroma su bendrija, kuri yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 7 dalis). Tokiais atvejais pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį, būtent Bendrija yra žemės nuomininkė. Be to, Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punktas nustato, jog bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą bendrijos pirmininkas organizuoja pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Bendrijos įstatų 8.1 punktas numato, kad bendrija privalo organizuoti namui priskirto žemės sklypo valdymą. Šiuo atveju ieškovė, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, prašydama atleisti ją nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, šį prašymą sieja su savo asmens tam tikra teisine padėtimi, nors ji nėra žemės nuomos teisinių santykių subjektas. Ieškovė siekia, kad ji, atitinkanti Kauno miesto tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3.1 punkte numatytus kriterijus, būtų atleidžiama nuo įmokų daugiabučio namo savininkų bendrijai, susijusių su priskirto daugiabučiam namui žemės sklypo nuoma.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovės, nesančios žemės nuomos teisinių santykių dalyve, atleidimas nuo žemės mokesčio yra nepagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu (CK 6.552 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalis, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1081 redakcija) 1.4. punktas bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 1 punktas), todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės sumokėtą 3,77 Eur žemės mokestį.

Dėl ūkio išlaidų skaičiavimo pagrįstumo

16. Ieškovė nesutinka su 28,83 Eur ūkio išlaidomis už 2014 m. vasario mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį, kadangi jai nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys patirtas išlaidas.

17. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) numato, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus. Bendrijos įstatų 74 punkte numatyta, kad visos įmokos, susijusios su bendrijos veikla, nustatomos vadovaujantis bendrijos metine pajamų ir išlaidų sąmata ir ilgalaikiu bendrojo naudojimo projektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo planu, kurį tvirtina įgaliotinių susirinkimas.

18. Iš 2007 m. gruodžio 5 d. visuotinio butų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad butų savininkai 5.2, 5.4, 5.5, 5.6 nutarimais apsprendė ūkio išlaidų skaičiavimo klausimus: šiukšlių išvežimo kainą skaičiuoti nuo gyventojų skaičiaus bute, išlaidas samdomiems darbuotojams apmokėti skaičiuoti kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus tame bute ir buto kvadratūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir remonto mokestį skaičiuoti viso namo tuos pačius mokesčius padauginus iš santykio, buto naudingo ploto su viso namo naudingu plotu, pritarta bendrijos pirmininko telefoninių pokalbių apmokėjimui nustatant konkrečią sumą metams. Byloje be to yra pateikti 2014 m. birželio 20 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. visuotinių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad juose buvo pristatyta ir svarstoma metinė pirmininko ataskaita, finansinės veiklos ataskaita ir revizijos komisijos metinė ataskaita ir šios ataskaitos balsų dauguma buvo patvirtintos. Metinėje veiklos ataskaitoje yra įvardyti atlikti darbai, patirtos išlaidos, ir šią ataskaitą patvirtinus visuotiniame bendrijos narių susirinkime, laikytina, kad yra gautas daugumos sutikimas ir šių išlaidų dalį ieškovė privalo mokėti.

19. Laikytina, kad toks sprendimų priėmimo būdas yra grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Pastebėtina, kad aptarti visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimai nėra nuginčyti. Todėl toks daugumos sprendimas saisto ir ieškovę ir ji privalo sumokėti jai tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo administravimo pasekmėje kilusiomis ūkio išlaidomis.

20. Apeliantė nurodo nesutinkanti su ūkio išlaidomis, kadangi nebuvo pateikti jas pagrindžiantys duomenys. Tačiau, kaip matyti iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-12826-451/2014 medžiagos, V. S. buvo įteiktas kvietimas 2014 m. lapkričio 5 d. atvykti susipažinti su mokesčių už bendrą elektrą ir ūkio išlaidas dokumentais. Kvietimą ieškovė gavo, tačiau susipažinti neatvyko (b. l. 108-109). Be to, atsakovė nagrinėjamoje byloje pateikė visas 2014-2018 metų ūkio išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-104598). Ieškovės nurodoma 28,83 Eur suma buvo apskaičiuota ir pateikta mėnesio sąskaitose už suteiktas paslaugas, todėl ieškovė privalėjo šias išlaidas atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei išsamiai pagrindus visų ūkio išlaidų už 2014-2018 metus pobūdį, ieškovės pretenzijos supažindinti ją su šiais duomenimis laikytinos patenkintomis.

21. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės sumokėtas 28,83 Eur ūkio išlaidas.

Dėl kaupiamųjų įmokų skaičiavimo pagrįstumo

22. Ieškovė nesutinka su kaupiamųjų lėšų rinkimu, kadangi ji yra pensininkė, neįgali, o tai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

23. Pažymėtina, kad kaupiamųjų lėšų kaupimo tvarką bendrijoje reglamentuoja Bendrijų įstatymo nuostatos bei bendrijos įstatai. Atsakovės įstatuose numatyta, jog kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas (80 punktas, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-12826-451/2014 b. l. 120-130).).

24. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) numato, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Be to, pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą, iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas viršija 3000 m2, taikomas minimalus kaupiamųjų įmokų tarifas – 0,03 Eur/ m2/mėn. (Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. birželio 20 d. Bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas būsimiems darbams atlikti – namo cokolių tinkavimo ir nuogrindų restauravimo darbams po 15 lito centų už 1 kv. m. buto ploto (kas atitinka 0,05 euro centų). Bendrijos susirinkimo sprendimas yra galiojantis, nebuvo ginčijamas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti apie tai, kad kaupiamojo fondo įmokos ieškovei skaičiuojamos nepagrįstai.

25. Tuo tarpu apeliantės argumentai, kad ji yra pensininkė, turinti neįgalumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl nurodytų priežasčių ieškovė galėtų būti atleista nuo kaupiamųjų įmokų mokėjimo. Teisės aktai nesuteikia teisės bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar bendrijai atleisti patalpų bendraturčius nuo pareigos mokėti kaupiamąsias ar kitas įmokas ar bendraturčių lėšas, panaudotas bendro naudojimo objektų remontui apmokėti, įskaityti kaip kaupiamąsias lėšas, priešingai, teisinis reguliavimas įpareigoja bendraturčius mokėti privalomąsias kaupiamąsias įmokas.

Dėl mokesčių už suvartotą bendrojo naudojimo elektrą pagrįstumo

26. Ieškovė nesutinka su atsakovės skaičiuojamais mokesčiais už bendrojo naudojimo patalpų apšvietimą. Ieškovė teigia, kad jai nereikalinga bendra elektra ir ji ja nesinaudoja, nes apšvietimą virš savo buto durų yra prijungusi prie savo buto elektros apskaitos prietaiso.

27. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12826-451/2014 atsakovė taip pat prieštaravo skaičiuojamų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų apšvietimą pagrįstumui nurodydama, kad už elektros energijos naudojimą laiptinės apšvietimui moka už 1 kilovatvalandę, kadangi atsakovei nepatinka, kad laiptinėje šviesa dega visą naktį, taip pat dėl tokios kainos susitarė su buvusia namo pirmininke. Teismas įsiteisėjusiu sprendimu pripažino, kad šios išlaidos yra skaičiuojamos pagrįstai.

28. Pažymėtina, kad mokesčių už elektrą, reikalingą bendro naudojimo patalpoms apšviesti skaičiavimo pagrindai ir tvarka buvo numatyti 2007 m. gruodžio 5 d. visuotiniame butų savininkų susirinkime, kuriame balsų dauguma buvo nutarta bendro naudojimo elektros kainą skaičiuoti kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus tame bute ir buto kvadratūros. Ši mokėjimo tvarka numatyta ir Bendrijos įstatų 75 punkte. Tuo tarpu sprendimo atleisti ieškovę nuo tokio mokėjimo, nėra.

29. Taigi, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji nesinaudoja bendra elektra, nes apšvietimą virš savo buto durų yra prijungusi prie savo buto elektros apskaitos prietaiso, nesudaro pagrindo ją atleisti nuo tokių išlaidų mokėjimo. Atitinkamai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovė 34,84 Eur už apšvietimą paskaičiavo pagrįstai.

Dėl kanalizacijos priežiūros

30. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

31. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12826-451/2014 V. S., nesutikdama su kanalizacijos priežiūros išlaidomis teigė, kad nemoka šių išlaidų, nes nėra sudaryta jokių sutarčių dėl tokių paslaugų teikimo. Iš nurodytos civilinės bylos medžiagos matyti, kad Bendrija 2009 m. birželio 16 yra sudariusi avarijų lokalizavimo ir likvidavimo pastato inžineriniuose tinkluose ir įrangoje darbų sutartį su Kauno savivaldybės įmone „Panemunės butų ūkis“, kuria numatyta paslaugų teikimo kaina – 0,023 Lt/kv. m. be PVM (b. l. 42). Bendrijos įstatų 75 punkte yra numatyta, kad įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje.

32. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu ir pateiktais įrodymais dėl paslaugų teikimo, darytina išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams ir už šių vamzdynų nuolatinę priežiūrą jie privalo mokėti proporcingai jų turimos nuosavybės daliai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei išlaidos už kanalizacijos vamzdynų priežiūrą yra skaičiuojamos pagrįstai.

33. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl bendrijai mokėtinų mokesčių teisėtumo buvo netenkintas, laikytinas pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė