- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-868-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06295-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12826-451/2014 pagal ieškovės 32-oisos butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 32-oji butų savininkų bendrija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. 2 443,77 Lt (707,76 Eur) skolos, 345 83 Lt (100,16 Eur) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įsteigta daugiabučio namo 32-oji butų savininkų bendrija, 54-to buto, savininkė. Nors atsakovė nėra bendrijos narė, tačiau pagal įstatymus jai tenka pareiga mokėti Bendrijos nustatytas įmokas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, valdymu, priežiūra, remontu ir tvarkymu proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje pagal Bendrijos 2007 m. gruodžio 5 d. susirinkimo sprendimus. Kadangi atsakovė šią pareigą vykdo tik iš dalies, ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl atsiradusios skolos Bendrijai išieškojimo, kuri su 932,72 Lt skolos likučiu iki 2006 m. sausio 1 d., nuo minėtos datos iki 2014 m. vasario 1 d. siekia 2 443,77 Lt bei 345,83 Lt priskaičiuotų delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, kadangi už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. jai priskaičiuota mokesčių už 5 258,71 Lt, sumokėta 3 747,66 Lt, taigi skirtumas yra 1511,05 Lt (5258,71 Lt - 3747,66 Lt), o ne 2 443,77 Lt, kaip tai nurodo ieškovė. Be to, atsakovės nuomone, prašomi Bendrijos mokėti mokesčiai skaičiuojami nepagrįstai. Pažymi, kad administracijos išlaikymui kas mėnesį atsakovė moka po 9,25 Lt, banko, žemės mokesčius, mokesčius už švarą, šildymo sistemos priežiūrą moka kas mėnesį pagal sąskaitą, todėl skolos už juos nėra. Už elektrą atsakovė apmoka kas mėnesį 1 kilovatvalandę, kadangi bendros elektros nenaudoja. Už kanalizacijos priežiūrą atsakovė nesutinka mokėti, nes nėra jokių sutarčių. Su ūkio išlaidomis atsakovė nesutinka, nes bendrija jos neinformuoja už ką tos išlaidos paskaičiuotos. 345,83 Lt delspinigių sumai atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ši suma paskaičiuota už 2007 m. liepos – 2009 m. spalio mėnesių laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 511,05 Lt (437,63 Eur) skolos ir 135,99 Lt (39,39 Eur) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (477,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 128,64 Lt (37,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 99 Lt (28,67 Eur), iš atsakovės – 100,50 Lt (29,11 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei V. S.. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra įsteigę juridinį asmenį – 32 - ąją butų savininkų bendriją. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsniu, nustatė, kad atsakovei priklauso ne tik jos konkreti patalpa – butas Nr. 54, kurio bendras plotas 57,82 kv. m, bet ir proporcingai buto plotui priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šios patalpos, konstrukcijos, mechanizmai ir įranga priklauso namo butų savininkams bendrosios nuosavybės teise, todėl atsakovė, būdama šių daiktų bendraturtė, turi pareigą juos išlaikyti ir jais rūpintis. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji nemoka bendrijos nustatytų įmokų. Atsakovei apskaičiuojamos įmokos dydis yra grindžiamas ieškovės visuotinio susirinkimo, įvykusio 2007 m. gruodžio 5 d., sprendimais, pagal 5.2 punktu patvirtintą metodiką: šiukšlių išvežimas yra skaičiuojamas nuo gyventojų skaičiaus bute; elektros energijos dalis bendram naudojimui skaičiuojama pagal buto plotą, nepriklausomai nuo jame gyvenančių asmenų skaičiaus; šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros ir remonto mokestis skaičiuojamas pagal buto naudingo ploto santykį su viso namo naudingu plotu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė nei šios metodikos teisėtumo, nei skaičiavimo pagal ją teisingumo. Be to, teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokios pagrįstos alternatyvios mokesčių skaičiavimo tvarkos, kuri bendrijos narių mokamas įmokas paskirstytų ir leistų jas panaudoti efektyviau nei dabartinė ieškovo taikoma metodika.
Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ginčijo 932,72 Lt skolos atsiradimo likutį iki 2006 m. sausio 1 d., o ieškovė negalėjo tinkamai pagrįsti šios skolos susidarymo aplinkybių, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė skolos susidarymo iki 2006 m. sausio 1 d., todėl minėtoje reikalavimo dalyje ieškinį atmetė. Nors atsakovė ginčijo skolos susidarymą ir nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d. (visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos), teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą detalų skolos paskaičiavimą ir paaiškinimus iš ko susidarė skola laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d., šią ieškovės reikalavimų dalį pripažino pagrįsta, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1511,05 Lt dydžio skolą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 2 d.
Įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė delspinigių skaičiuotės, bei remdamasis į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, numatančia, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 135,99 Lt delspinigių (1511,05 Lt x 0,05% x 180 d.) bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1647,04 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas ieškovei skolos dalį už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d., pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skolos skaičiavimą minėtu laikotarpiu, kadangi nutarimai dėl mokamų mokesčių bei jų paskaičiavimo principų priimti tik 2007 m. gruodžio 5 d. butų savininkų susirinkime. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė minėtu laikotarpiu mokėjo dalį mokesčių, negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas priteisti ieškovės prašomas sumas. Atsakovė pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino jos pateiktos mokesčių skaičiuotės, kurioje nurodytos visos atsakovės sumokėtos sumos, ir kuri patvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei.
2. Teismas nepagrįstai priteisė 135,99 Lt delspinigių, tuo pažeisdamas CK 1.126 straipsnio nuostatas, kad ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, bei CK 1.131 straipsnio nuostatas, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės su ieškiniu pateiktos 2014 m. kovo 10 d. pažymos matyti, jog delspinigiai paskaičiuoti už 2007 m. liepos mėn. – 2008 m. vasario mėn. ir 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. spalio mėn. laikotarpius, kurių bendra suma yra 345,83 Lt. Pažymi, kad atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu šį ieškovės reikalavimą atmesti, tačiau teismas, išeidamas už ieškinio ribų, pats paskaičiavo (neaišku, už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu ir principu) delspinigius ir juos priteisė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d., kadangi ieškovė pateikė teismui tinkamus įrodymus, iš kurių matyti, kad skola atsakovei apskaičiuota pagal bendrijos narių 2007 m. gruodžio 5 d. visuotiniame susirinkime patvirtintą metodiką. Teismas teisingai įvertino atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad ji nemoka bendrijos nustatytų įmokų, kad moka ieškovei ne tai, ką paskaičiuoja Bendrija, o taip, kaip supranta ir vertina ji pati. Pažymi, kad ieškovės reikalavimas atsakovei, kuris yra detalizuotas 2014 m. kovo 10 d. sudarytoje pažymoje, yra grindžiamas ir apskaičiuotas pagal bendrijos narių 2007 m. gruodžio 5 d. visuotiniame susirinkime 5.2 punktu patvirtintą metodiką, kuri nėra nuginčyta. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nepaneigė nei šios metodikos teisėtumo, nei skaičiavimo pagal ją teisingumo.
Šalies argumentai
Ieškovė pažymi, kad ji pateikė detalų skolos paskaičiavimą, paaiškino iš ko susidarė skola laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d., be to, šiuo laikotarpiu atsakovė mokesčius mokėjo iš dalies, kas rodo, kad atsakovė suprato savo pareigą mokėti mokesčius, todėl teismas pagrįstai šią skolos dalį pripažino pagrįsta. Teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai paskaičiavo delspinigius, juo sumažindamas iki 135,99 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovės bendrijos įstatų 31 punkte nustatyta, kad patalpų savininkai (bendraturčiai) – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.) (b. l. 124). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Nr. XI-A967, 2012 m. balandžio 12 d. redakcija), įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Taigi įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios. Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtu teisiniu patalpų savininko pareigų reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei tenka pareiga vykdyti Bendrijos narių susirinkimo nutarimus ir proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendro daikto (turto) išlaikymui ir išsaugojimui.
Bylos duomenimis, visuotinis 32-osios bendrijos narių susirinkimas vienbalsiai 2007 m. gruodžio 5 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. 02, kurio 5.2 punktu nutarė šiukšlių išvežimo kainą skaičiuoti nuo gyventojų skaičiaus bute; bendrojo naudojimo elektros kainą ir išlaidas samdomiems darbuotojams apmokėti skaičiuoti kiekvienam butui nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus bute ir buto kvadratūros; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir remonto mokesčius skaičiuoti proporcingai turimam buto ir gyvenamojo namo naudingam plotui (b. l. 32-33). Į bylą ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius sutarčių sudarymą su komunalinių ir kitų paslaugų tiekėjais, jų suteiktas paslaugas ir paslaugų kainą (b. l. 36-52, 89-96); atskaitas apie lėšų panaudojimą (b. l. 83-84, 85-88); visuotinio gyventojų susirinkimo protokolus, liečiančius bendrojo naudojimo objektų išlaikymą (b. l. 110-112, 113-115, 116). Atsakovei buvo asmeniškai sudaryta galimybė susipažinti su mokesčių už bendrą elektrą ir ūkines išlaidas dokumentais, tačiau to daryti ji nepanoro (b. l. 108-109).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus skolos atsiradimo pagrindų ir įstatymo nustatyta tvarka nekvestionavus namo bendraturčių balsų dauguma priimtų sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, mokesčių tvarkos ir jos dydžių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokesčiai yra teisingi, o atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino jos pateiktos skaičiuotės prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamajai daliai (b. l. 144), su apeliaciniu skundu atsakovė naujų skaičiavimų nepateikė ir teismo išvadų nepaneigė, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir neturintys įrodomosios reikšmės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl delspinigių
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Į bylą nepateiktą duomenų buvus šalių rašytiniam susitarimui dėl delspinigių, tokia prievolės užtikrinimo priemonė nenurodyta mokėjimo kvituose (b. l. 76), įstatyminio netesybų išieškojimo ir jų priteisimo pagrindo nenurodė nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtai iš atsakovės priteistų netesybų iš esmės laikytini pagrįstais, nes jų priteisimui nebuvo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 135,99 Lt (39,39 Eur) delspinigių priteisimo panaikinama ir šioje dalyje ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, kur patenkintų reikalavimų dalis procentine išraiška sudaro 54 proc. (1511,05 x 100 : 2789,60 ) (atitinkamai atmestų reikalavimų dalis – 46 proc.), jai priklausytų teisė į 47,52 Lt (13,46 Eur) žyminio mokesčio ( 88Lt x 54 proc.) ir 324 Lt (173,77 Eur) atstovavimo išlaidų (600 Lt x 54 proc.) atlyginimą. Iš viso: 371,52 Lt (107,59 Eur) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi teismo sprendimu iš atsakovės yra priteista mažesnė suma (128,64 Lt/37,26 Eur), ieškovė šios teismo sprendimo dalies neginčijo, o apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 313 straipsnis). Valstybei iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinė pagalbą, atsižvelgiant į pasikeitusią ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei atitinkamai padidintinos nuo 99 Lt iki 138 Lt (39,96 Eur), o atsakovei sumažintinos nuo 100,50 Lt iki 81 Lt (23,45 Eur).
Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 10 Eur, o ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 150 Eur išlaidų (b. l. 149, 155-156). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (8 proc. apimtyje) (1647,04x100:1511,05), ieškovė turi teisę į 0,80 Eur, o atsakovė į 138 Eur išlaidų atlyginimą. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 137,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei 32-ajai butų savininkų bendrijai priteista iš atsakovės V. S. 135,99 Lt (36,39 Eur) delspinigių.
Sumažinti iš atsakovės V. S. priteistas valstybei išlaidas už antrinę teisinę pagalbą nuo 100,50 Lt iki 81 Lt (23,45 Eur).
Padidinti iš ieškovės 32-osios butų savininkų bendrijos priteistas valstybei išlaidas už antrinę teisinę pagalbą nuo 99 Lt iki 138 Lt (39,96 Eur).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. S. ieškovei 32-ajai butų savininkų bendrijai 138 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.