Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovei 32-ajai butų savininkų bendrijai dėl nepagrįstai skaičiuojamų mokesčių už bendro turto išlaikymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno miesto tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3.1 punkte numatyta atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio fizinius asmenis, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I ir II grupės invalidai), senatvės pensininkus ir nepilnamečius asmenis, kai minėtų asmenų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus ir moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai.

Ieškovė nuo 1989 m. vasario mėn. turi II grupės invalidumą, yra pensininkė, o jos šeimoje nebuvo ir nėra darbingų asmenų, todėl jai neturėjo ir neturi būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Taip atsakovė jai nepagrįstai paskaičiavo žemės nuomos mokestį už: 2014 m. – 0,97 Lt (0,28 Eur); 2015 m. – 1,07 Eur; 2016 m. – 1,18 Eur; 2017 m. – 1,24 Eur; iš viso – 3,77 Eur. Kadangi žemės nuomos mokestį yra sumokėjusi, atsakovė turėtų jai grąžinti nepagrįstai paskaičiuotą 3,77 Eur sumą.

Atsakovė ieškovei nepagrįstai paskaičiavo ūkio išlaidas už: 2014 m. vasario – spalio mėn. – 16,31 Lt (4,72 Eur); 2015 m. – 3,55 Eur; 2016 m. – 9,35 Eur; 2017 m. – 10,04 Eur; 2018 m. sausio – gegužės mėn. – 1,17 Eur; iš viso – 28,83 Eur, nes ieškovei nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šią sumą. Kadangi nurodytas ūkio išlaidas yra sumokėjusi, atsakovė turėtų jai grąžinti nepagrįstai paskaičiuotą 28,83 Eur sumą.

Ieškovės bute kanalizacija niekada nebuvo užsikimšusi, todėl atsakovė jai nepagrįstai paskaičiavo už kanalizacijos priežiūrą už: 2014 m. vasario – gruodžio mėn. – 14,00 Lt (4,05 Eur); 2015 m. – 5,40 Eur; 2016 m. – 4,06 Eur; iš viso – 13,51 Eur. Šios sumos atsakovei ieškovė nėra sumokėjusi.

Ieškovė yra 84 m. pensininkė ir turi II grupės invalidumą, todėl atsakovė nepagrįstai jai paskaičiavo kaupiamas lėšas būsimiems namo remontams už: 2014 m. liepos – gruodžio mėn. – 43,35 Lt (12,56 Eur); 2015 m. – 34,68 Eur; 2016 m. – 34,68 Eur; 2017 m. – 34,68 Eur; 2018 m. sausio – gegužės mėn. – 14,45 Eur; iš viso – 131,05 Eur. Šios sumos atsakovei taip pat nėra sumokėjusi.

Už suvartotą bendrą elektrą ieškovei turėtų būti skaičiuojama kas mėnesį po 1 kwh (kaip ji ir moka), nes apšvietimą virš savo buto durų yra prijungusi prie savo buto elektros apskaitos prietaiso, o bendros elektros ji nenaudoja. Todėl atsakovė jai nepagrįstai paskaičiavo už apšvietimą už: 2014 m. vasario – gruodžio mėn. – 7,32 Eur = [8,69 Eur - (0,1373 Eur / kwh x 10 mėn.)]; 2015 m. – 8,53 Eur = [10,08 Eur - (0,1290 Eur / kwh x 12 mėn.)]; 2016 m. – 7,93 Eur = [9,41 Eur - (0,1270 Eur / kwh x 6 mėn. + 0,12 Eur / kwh x 6 mėn.)]; 2017 m. – 7,39 Eur = [8,76 Eur - (0,1140 Eur / kwh x 12 mėn.)]; 2018 m. sausio – gegužės mėn. – 3,67 Eur = [4,23 Eur - (0,1125 Eur / kwh x 5 mėn.)]; iš viso – 34,84 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė (1 t., el. b. l. 5). Namą, kuriame yra ieškovės butas, administruoja ir mokesčius už bendro turto išlaikymą skaičiuoja 32-oji butų savininkų bendrija, šioje byloje atsakovė. Ieškovė mano, kad atsakovė nepagrįstai skaičiuoja dalį mokesčių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

Name, kuriame gyvena ieškovė, yra įsteigta bendrija. Iki 2016 m. rugpjūčio mėn. avarijų likvidavimo ir lokalizavimo paslaugas bendrijai teikė UAB „Kauno butų ūkis“ (buvęs pavadinimas – Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės būtų ūkis“). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Santermita“ teikia bendrijai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje priežiūrą ir eksploataciją ir avarijų likvidavimo paslaugas (bendro naudojimo kanalizacijos nuotekų valymas, jei gedimui pašalinti nereikalingas kapitalinis remontas) teikia visos sutarties apimtyje nemokamai. Mokesčiai ūkio išlaidoms, už bendro naudojimo elektrą ir kitos išlaidos apskaičiuojamos proporcingai ieškovės daliai bendrojoje nuosavybėje. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad ieškovei nepagrįstai priskaičiuoti mokesčiai 13,51 Eur už kanalizacijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., 34,84 Eur už apšvietimą (bendro naudojimo elektros energiją) už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2018 m. gegužės mėn.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas būsimiems darbams atlikti – namo cokolių tinkavimo ir nuogrindų restauravimo darbams po 15 lito centų už 1 kv. m. buto ploto (kas atitinka 0,05 euro centų). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaupiamojo fondo įmokos ieškovei skaičiuojamos nepagrįstai. Taip pat atitinkamai, bendrijos narių balsų dauguma buvo priimtas bendraturčių sprendimas skirti tam pinigų sumą, apmokėti mėnesinį bilietą pravažiavimui visuomeniniu transportu bei apmokant telefoninius pokalbius, ūkio išlaidoms.

Ieškovė nurodė, kad be pagrindo jai yra skaičiuojamas mokestis už žemę. Kauno miesto tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3.1 punkte numatyta atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio fizinius asmenis, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I ir II grupės invalidai), senatvės pensininkus ir nepilnamečius asmenis, kai minėtų asmenų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus ir moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai. Kadangi ieškovė nuo 1989 m. vasario mėn. turi II grupės invalidumą, yra pensininkė, nėra darbingų asmenų, todėl neturėtų būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. T-313 reguliuoja santykius tarp žemės nuomininko ir nuomotojo. Mokestis skaičiuojamas bendrijai, nes valstybinės žemės nuomininku laikoma daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (DNSBĮ 3 straipsnio 2 dalis), pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį ji yra žemės nuomininkas. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas nustato, jog bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Tai reiškia, kad DNSBĮ nuostatos netaikomos valstybinės žemės sklypų, kurie yra priskirti daugiabučių namų savininkų bendrijoms, nuomos teisiniams santykiams. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo šioje dalyje.

Ieškovė taip pat nurodė, jog nepagrįstai priskaičiuota už suvartotą bendrą elektros naudojimą. Ieškovė posėdyje paaiškino, kad bendros elektros apšvietimui nenaudoja, o buvusi bendrijos pirmininkė leido jai mokėti už 1 kwh, nes lauko apšvietimas yra prijungtas iš jos buto. Byloje nėra duomenų, kad bendrasavininkai balsų dauguma yra priėmę kokį nors sprendimą, jog ieškovei galima kokia nors kita tvarka skaičiuoti už bendrą elektros sunaudojimą. Laikytina, kad ieškovei pagrįstai ir tinkamai skaičiuojami mokesčiai už bendrą elektros sunaudojimą. Todėl šis reikalavimas ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 t., el. b. l. 133–134).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei 32-ajai butų savininkų bendrijai, į. k. 135414784, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.