Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-07 · Civilinė byla Nr. e2-293-618/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
e2-293-618/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10664-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
Ž. J.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-293-618/2017Proceso Nr. 2-06-3-10664-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 123,09 Eur (425,00 Lt) nuo 2012-12-13 iki dukros pilnametystės. Po 2012-12-13 teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jos turtinė padėtis – ji neturi galimybės dirbti, kadangi augina mažametį vaiką, viena vykdo įsipareigojimus kreditoriams AB „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank“, AB, bei išaugo vaiko poreikiai. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad dukra šiuo metu yra 12 metų amžiaus, lanko šeštą klasę, todėl išaugo jos poreikiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos turtinė padėtis yra pablogėjusi, kadangi šiuo metu ji neturi darbo, o ją kartu su vaikais, t.y. dukra G. J. ir sūnumi A. S., išlaiko jos sugyventinis E. S..

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po 2012-12-13 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro apie 750,00 Eur per mėnesį, po teismo sprendimo priėmimo jis neteko turėto gyvenamojo būsto, todėl patiria papildomas išlaidas nuomai, be to, turi įsipareigojimų kreditoriams. Jis yra sudaręs santuoką su G. J.. Sutuoktinės pajamos sudaro apie 716,00 Eur per mėnesi, tačiau ji turi nepilnamečius vaikus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms teikia išlaikymą. G. J. buvęs sutuoktinis vaikų išlaikymui skiria tik po 57,92 Eur per mėnesį, todėl didesnė išlaikymo dalis tenka G. J.. Pažymėjo, kad teismo 2012-12-13 sprendimu jam iš ieškovės priteista 34654,00 Lt kompensacija už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį, tačiau ieškovė teismo sprendimo nevykdo. Dėl nurodytų aplinkybių jis neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu, atsakovui neatvykus į bylos nagrinėjimą, ieškovės atstovė advokatė Marina Saveljeva prašė teismo bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dalyvavo 2016-12-08 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu 2016-01-18 buvo paskirtas teismo posėdis, todėl laikytina, jog atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Be to, nors atsakovas neatvyko į 2016-01-18 teismo posėdį, tačiau 2016-01-18 pateikė teismui papildomus dokumentus, kurie prijungti prie bylos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, manytina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant bylą teisme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka raštu pateikti teismui paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. J. ir Ž. J.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 nutraukta ieškovės S. J. ir atsakovo Ž. J. santuoka bei iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 123,09 Eur (425,00 Lt) nuo 2012-12-13 iki dukros pilnametystės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas – sodo namelis, pastatas – ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 iš ieškovės priteista 10036,49 Eur (34654,00 Lt) kompensacija už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį atsakovui, likusi neišieškota suma 7882,32 Eur. 2016-06-04 tarp ieškovės ir UAB „Mogo LT“ sudaryta atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, pagal kurią ieškovei suteiktas 1850,00 Eur kreditas transporto priemonei įsigyti, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2022-06-04 mokant 70,69 Eur įmokas kas mėnesį. 2016-06-13 tarp ieškovės ir UAB „Mokilizingas sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovei suteiktas 699,00 Eur kreditas, laikotarpiu nuo 2016-07-27 iki 2018-06-27 mokant 33,25 Eur įmokas kas mėnesį. 2016-09-25 tarp ieškovės ir „Swedbank“, AB, sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovei suteiktas 2896,20 Eur (10000,00 Lt) kreditas. Atsakovo Ž. J. vardu registruotos transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo darbo užmokestis UAB saugos tarnyba „Argus“ laikotarpiu nuo 2016 metų birželio mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio sudarė vidutiniškai 177,29 Eur, darbo užmokestis Klaipėdos AVPK laikotarpiu nuo 2016 metų birželio mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio sudarė vidutiniškai 593,13 Eur. 2016-03-14 tarp atsakovo ir BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per BIGBANK AS filialą, sudaryta vartojimo kredito sutartis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003).

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad 2012-12-13 teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 123,09 Eur (425,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad atsižvelgus į jo materialinę padėtį, jis negali teikti didesnio išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu nepilnametei G. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 123,09 Eur (425,00 Lt) dydžio išlaikymas. Išlaikymo priteisimo metu G. J. buvo septyni metai, dabar - sukako dvylika metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo daugiau nei ketveri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukters G. J. išlaikymui mėnesiui reikia apie 451,00 Eur, pateikė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų lentelę, t.y. vidutiniškai kas mėnesį po 97,00 Eur maistui, 25,00 Eur rūbams, 9,00 Eur avalynei, 33,00 Eur sveikatos priežiūrai, 96,00 Eur mokyklai, 12,00 Eur mokyklinėms prekėms, 49,00 Eur kelionei į mokyklą, 15,00 Eur šventėms, 20,00 Eur pramogoms, 3,00 Eur buitinėms prekėms, 40,00 Eur išlaidoms, susijusioms su gyvenamuoju būstu, 52,00 Eur kitiems mokesčiams. Pažymėtina, kad teikiamas išlaikymas turi būti pakankamas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012-12-13 teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei ketveri metai, nepilnametė G. J. paaugo, todėl jos poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 380,00 Eur, teismas pripažįsta, jog nepilnametės G. J. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 380,00 Eur.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertinant ieškovės turtinę padėtį pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu neturi darbo, jai mokama 150,00 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka. Ieškovė taip pat nurodė, kad pastaruosius dvejus metus buvo vaiko priežiūros atostogose, kadangi augino sūnų A. S., gim. 2014-06-11. 2016 metų rugpjūčio mėnesį grįžo į buvusį darbą, tačiau iš jo nusprendė išeiti. Taigi nustatyta, kad ieškovės pajamos sumažėjo pačios ieškovės sprendimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 iš ieškovės priteista 10036,49 Eur (34654,00 Lt) kompensacija už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį atsakovui, likusi neišieškota suma 7882,32 Eur. 2016-06-04 tarp ieškovės ir UAB „Mogo LT“ sudaryta atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, pagal kurią ieškovei suteiktas 1850,00 Eur kreditas transporto priemonei įsigyti, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2022-06-04 mokant 70,69 Eur įmokas kas mėnesį. 2016-06-13 tarp ieškovės ir UAB „Mokilizingas sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovei suteiktas 699,00 Eur kreditas, laikotarpiu nuo 2016-07-27 iki 2018-06-27 mokant 33,25 Eur įmokas kas mėnesį. 2016-09-25 tarp ieškovės ir „Swedbank“, AB, sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovei suteiktas 2896,20 Eur (10000,00 Lt) kreditas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis UAB saugos tarnyba „Argus“ laikotarpiu nuo 2016 metų birželio mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio sudarė vidutiniškai 177,29 Eur atskaičius mokesčius, darbo užmokestis Klaipėdos AVPK laikotarpiu nuo 2016 metų birželio mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio sudarė vidutiniškai 593,13 Eur atskaičius mokesčius. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo pajamos sudaro 750,00 Eur per mėnesį. 2016-03-14 tarp atsakovo ir BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per BIGBANK AS filialą, sudaryta vartojimo kredito sutartis.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo svarbu pažymėti, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad jo turtinė padėtis nesudaro jam galimybės teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 750,00 per mėnesį. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis yra sudaręs santuoką su G. J., kuri turi nepilnamečius vaikus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini). G. J. buvęs sutuoktinis vaikų išlaikymui skiria tik po 57,92 Eur per mėnesį, todėl didesnė išlaikymo dalis tenka G. J.. Taigi, jo šeimos pajamos skiriamos nepilnamečių vaikų K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Vis dėlto, teismas pažymi, jog prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini), turi būtent šių nepilnamečių vaikų tėvai. Todėl atsakovo sutuoktinė G. J. siekdama, jog nepilnamečių vaikų K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas prie vaikų išlaikymo prisidėtų didesne dalimi turi kreiptis į jį dėl didesnio išlaikymo teikimo, o jam nesutinkant pareikšti ieškinį teisme dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Tuo tarpu atsakovas turi prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką G. J., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybė, jog atsakovas kartu su sutuoktine augina nepilnamečius vaikus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini), nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai G. J. gim. (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas prie išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, kadangi jos gaunamų pajamų nepakanka vaiko išlaikymui, be to, ji turi įsipareigojimų kreditoriams. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimu atsakovas savo nesutikimą taip pat grindžia įsipareigojimais kreditoriams, t.y. nurodo, kad dalį pajamų turi skirtį prievolėms kreditoriams vykdyti. Vis dėlto, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Be to, ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo, jog jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametė G. J. gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnametei G. J., taigi atsakovas turi teikti dukrai 180,00 Eur dydžio išlaikymą (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsniai).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, ieškinys tenkintinas iš dalies, keistinas teismo 2012-12-13 sprendimu priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. J. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Kita ieškinio dalis atmestina.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-07-07 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-1345-10821 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-01-16 pažymą Nr. NTP-7-637 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 196,86 Eur advokato užmokestis. Patenkinus 72 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 141,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo priteistina 15,00 Eur ((180,00 Eur - 123,09 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 72 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo Ž. J. ir nuo 2016-08-11 iš atsakovo Ž. J. priteisti nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2016-08-10.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2016-08-11.

Paskirti ieškovę S. J. lėšų, skirtų dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo Ž. J. 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo Ž. J. 141,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė