Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Sabeckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. P. , institucijai teikiančiai išvadą Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų T. P. , gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; priteisti 2439 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei nustatyti su atsakovu bendravimo tvarką: tėvas su sūnumis gali bendrauti kiekvieną mėnesio sekmadienį nuo 12 val. iki 14 val. vaikų gyvenamojoje vietoje, apie tai pranešdamas vaikų motinai prieš dvi dienas SMS žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas vaikams nuo 16 val. iki 21 val. Ieškinyje nurodė, kad vaikų tėvas V. P. vaikams išlaikymo neteikia nuo 2016 metų gegužės mėnesio pabaigos. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 380 eurų. Vaikai gyvena su ja, ji jais rūpinasi, ji turi tinkamas sąlygas vaikams augti, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nustatant su atsakovu bendravimo tvarką.

Atsakovas V. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodė, kad vaikų išlaikymui galėtų skirti po 100 Eur, mano, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė, nes kai gyveno kartu jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo, o dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja, tačiau nurodė, kad gyvena Raseiniuose, nuosavo transporto neturi, todėl kiekvieną sekmadienį negalės atvykti vaikų aplankyti. 2017-02-20 atsakovas pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atsižvelgiant į tai, kad didžiųjų švenčių metu, vaikų atostogų metu, vaikai galėtų ilgiau pasisvečiuoti pas jį, pageidauja, kad būtų nustatyta tokia jo ir vaikų bendravimo tvarka: Šv. Velykas ir Velykų atostogas T. P. ir T. P. neporiniais (pradedant 2017 m.), praleidžia su tėvu V. P. , poriniais (pradedant 2018 m.) su motina I. M. (yra galimybė keisti priešingai); Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus bei Kalėdines atostogas T. ir T. P. poriniais metais (pradedant 2018 metais), praleidžia su tėvu V. P. , neporiniais (pradedant 2017 metais) su motina I. M. (yra galimybė keisti priešingai); vasaros atostogų metu T. P. ir T. P. ne mažiau kaip vieną mėnesį praleidžia su tėvu, atskiru tėvų susitarimu tai gali būti ištisas mėnuo, arba kiekvieną vasaros mėnesį po 10 dienų; bendravimo telefonu laikas neturėtų būti ribojamas, jeigu tai nekenkia vaiko interesams; ieškovės siūlomas bendravimo su vaikais telefonu laikas yra priimtinas.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. M. sumažino savo ieškinio reikalavimą ir iš atsakovo sūnų išlaikymui kiekvienam prašė priteisti po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, bei sumažino prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 1150 Eur. Nurodė, kad atsakovu santuokos nebuvo sudarę, gyvendami kartu susilaukė dviejų sūnų. Berniukai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Šiuo metu ji dirba pusę etato (duomenys neskelbtini), jos mėnesio darbo užmokestis yra 130 Eur. Ji su savo mama susitarė, kad ji dirba pusę etato, o mama jai prisidėdama pinigine suma padės išlaikyti vaikus, kad ji galėtų pusę dienos būti namie, pasitikti vaikus grįžtančius iš mokyklos, prižiūrėti gyvulius. Mama jai kas mėnesį skiria apie 200-300 eurų. Sūnų išlaikymui kas mėnesiui kiekvienam tikrai reikia po 300 Eur, reikia išlaikyti ir automobilį, ir namą, kurio išlaikymui kas mėnesį reikia 200 Eur, per mėnesį ji taip pat skiria po 10 Eur vaikams į mokyklą, į mėnesį 4-5 kartus perka maistą po 100 Eur, taip pat perka rūbus, batus. Atsakovas nuo 2016 metų gegužės mėnesio nebedirbo, vaikams išlaikymo nebeteikė nuo vasaros, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1150 Eur, kuris skaičiuojamas už birželio, spalio, lapkričio ir pusę gruodžio mėnesius, kadangi ji 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gavo socialines išmokas. Dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos bendravimo tvarkos ji kategoriškai nesutinka, kadangi atsakovas yra girtaujantis asmuo, jis taip pat smurtavo prieš ją, dėl to yra nuteistas, ir lapkričio 20 dieną jis buvo iškraustytas iš namų. Nuo 2016 metų gegužės mėnesio atsakovas prarado darbą, visą tą laiką gėrė, ji visiškai jį išlaikė, ir nors atsakovas per vasarą dirbo ūkio darbus, tačiau jai pačiai reikėjo jį išlaikyti, pirkti maistą, be to, ji padėjo jam išmokėti 4000 Eur skolą. Jų bendras gyvenimas nutrūko nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio. Atsakovas su vaikais gali atvykti bendrauti tik į jos gyvenamąją vietą, kadangi pas atsakovą nėra saugu, jis yra smurtaujantis ir geriantis asmuo ir ji kategoriškai nenori išleisti vienų vaikų pas atsakovą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Jovyta Piekienė prašė priteisti iš atsakovo ieškovės nuolaidų būdu sumažintą išlaikymo sumą po 150 Eur kiekvienam vaikui bei 1150 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu nedirba dėl savo kaltės, jis buvo išmestas iš darbo biržos, be to, yra girtaujantis asmuo, vartojo smurtą prieš ieškovę matant jų vaikams, ir šiuo metu vaikams reikalinga psichologo pagalba. Dėl šių aplinkybių ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nustatant bendravimo tvarką tokią, kad atsakovas negalėtų vaikų išsivežti pas save, o bendrautų tik ieškovės namuose.

Išvada teikiančios institucijos Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio nurodė, kad 2017-01-23 vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė lankėsi pas ieškovę I. M. namuose, gyvenimo sąlygos geros, namai tvarkingi, mama rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais. Skyrius pirmą kartą informaciją apie šią šeimą gavo 2013 metais iš krizių centro, kuomet buvo pranešta apie smurtą artimoje aplinkoje. Smurtauta buvo prieš ieškovę, skyrius svarstė ar nereikėtų šeimos įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą, bet nustatyta, kad mama tinkamai rūpinasi vaikais, todėl šeima nebuvo įrašytą į apskaitą. Skyriui žinoma, kad atsakovas turi problemų su alkoholiu. Skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina o vaikų bendravimo tvarka būtų nustatyta pagal ieškovės prašomą tvarką, kadangi atsakovas yra probacijos įskaitoje, jis yra nuteistas už nusikaltimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir vaikas nebūtų saugu pas atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. M. ir atsakovas V. P. yra nepilnamečių vaikų T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 4,5). Ieškovė I. M. dirba nevisą darbo dieną (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 150 Eur (b.l. 7), jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), 0,2100 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 0,9500 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 0,510 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 1,0800 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-21), jos vardu registruotos dvi transporto priemonės (b.l. 83), ji laiko 2 galvijus, 1 arklį (b.l. 85). Atsakovas V. P. nedirba, nuo 2017-02-20 yra registruotas darbo biržoje (b.l. 86-87), atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo kilnojamojo, turto nėra (b.l. 31, 50).

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą, prašė kiekvienam vaikui priteisti iš atsakovo po 150 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, jog vienam vaikui išlaikyti reikia 300 Eur per mėnesį. Be to, ji vaikams suteikia gyvenamąją vietą, o vien namo išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 200 Eur, taip pat ji turi automobilį, reikia kuro, per mėnesį ji taip pat skiria po 10 Eur vaikams į mokyklą, į mėnesį 4-5 kartus perka maistą po 100 Eur, taip pat perka rūbus, batus, vien batai kainuoja 20 Eur, džinsai 10-15 Eur, pašiltinti džinsai 25 Eur. Vaikai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, be to, vaikus reikia vežti pas psichologą, nes dėl atsakovo elgesio jiems yra reikalinga psichologo konsultacijos.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis T. P. yra (duomenys neskelbtini), o T. P. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, berniukai mokosi (duomenys neskelbtini), specialiųjų poreikių nepilnamečiams vaikams nenustatyta. Kaip nurodyta aukščiau abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera, ieškovė dirba nevisą darbo dieną, jos mėnesio darbo užmokestis yra 150 Eur, atsakovas yra registruotas darbo biržoje, turto neturi. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji turi nekilnojamojo turto, gyvulių, tačiau pažymėtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, jų vidutinės rinkos vertės yra nuo 164 Eur iki 1180 Eur, be to, ieškovė turėdama asmeninės nuosavybės turto užtikrina nepilnamečiams vaikams gyvenamąją vietą. Bylos duomenis taip pat nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi sveikatos problemų, ieškovei nuo 2016-10-05 nustatytas 65 darbingumo lygis (b.l. 47-48), atsakovui atlikta kojos operacija (b.l. 51-64). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad atsakovas V. P. 2016-12-07 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš darbo biržos ankščiau jis buvo pašalintas, nes neatvyko į paskirtą susitikimą, todėl šešis mėnesius jis negalėjo joje registruotis. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovas savo kaltais veiksmais prisidėjo prie savo turtinės padėties pablogėjimo.

Teismas pripažįsta, jog dauguma ieškovės nurodytų išlaidų kas mėnesį teikiamų vaikų išlaikymui iš esmės atitinka nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, tačiau pažymi ir tai, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, o nagrinėjamu atveju atsakovas nedirba, pajamų, turto neturi, todėl atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, manytina, kad šiuo metu jų poreikius pilnai atitiktų 280 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui, kurios pusę, t.y. 140 Eur tektų atsakovui. Nustatydamas atsakovo išlaikymo prievolės dydį, teismas, be to, kas nurodyta, atsižvelgia į tai, kad ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus nepilnamečių vaikų kasdieninius poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečių sūnų Tito ir T. P. išlaikymui priteistina po 140 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2016-12-15 iki vaikų pilnametystės (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, jog vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), taip pat įstatymas nedraudžia nepilnamečio vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1150 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016 metų gegužės mėnesio nedirbo, vaikams išlaikymo neteikė, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1150 Eur, kuris skaičiuojamas po 150 Eur kiekvienam vaikui už birželio, spalio, lapkričio ir pusę gruodžio mėnesius, kadangi ji 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gavo socialines išmokas. Atsakovas ir jo atstovė teigė, kad šalys kaip šeima gyveno iki 2016 metų lapkričio 20 dienos, vedė bendrą ūkį, atsakovas dirbo ūkio darbus, todėl ieškovei nereikėjo samdyti darbininkų, taip pat natūriniais mainais padėjo kaimynams. Ieškovė tuo tarpu nurodė, kad jai tuo metu teko ne tik vienai išlaikyti vaikus, bet ir patį atsakovą, be to, ir mokėti už jį skolas.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, būtina nustatyti teiktino už prašomą laikotarpį išlaikymo dydį. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2016 metų gegužės mėnesio nedirba ir nuo to laiko prie vaikų išlaikymo pinigais visiškai neprisidėjo. Nors šalys iki 2016 m. lapkričio 20 d. vedė bendrą ūkį, atsakovas savo darbu prisidėjo prie ūkio bei namų tvarkymo, tačiau pažymėtina, kad nuo 2016 m. gegužės mėnesio atsakovas jokio piniginio indėlio į šeimos ūkį neįnešė, o vaikų iš­lai­ky­mas sa­vo pri­gim­ti­mi skir­tas ne­pil­na­me­čių vai­kų kasdieniams porei­kiams ten­kin­ti: mais­tui, ap­ran­gai, gy­ve­na­ma­jam būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, poilsiui, laisvalaikiui ir kt. Teismas nesutinka su atsakovo ir jo atstovės nurodytais argumentais, kad išlaikymo įsiskolinimas dėl atsakovo darbo ūkyje neatsirado, tačiau pažymi, kad į šią aplinkybę teismas atsižvelgia nustatydamas išlaikymo dydį teiktino už prašomą laikotarpį, be to, teismas, vertin­da­mas tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį pri­tei­siant iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą, tu­ri ver­tin­ti by­los nagrinė­ji­mo me­tu esan­čią tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį, o atsakovo šiuo atveju turtinė padėtis yra bloga. Ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jį prašo skaičiuoti po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes (atsakovo darbą ūkyje, jo turtinę padėtį), sprendžia, kad yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui už birželio, spalio, lapkričio ir pusę gruodžio mėnesius (nes ieškinys pateiktas 2016-12-15), atsižvelgiant į ieškovės pateiktą Rietavo savivaldybės administracijos sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pažymą apie pajamas, iš kurios matyti, kad ieškovei I. M. 2016 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais buvo išmokėta 787,47 Eur socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti (b.l. 82). Taip pat teismas mano, kad didesnė suma gali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėtį, o šiuo atveju didesnis išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteisiamas periodinėmis išmokomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo V. P. priteisiamas kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimas už 2016 metų birželio, spalio, lapkričio ir pusę gruodžio mėnesius, t.y. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2016-12-15), skaičiuojant per mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 700 Eur išlaikymo įsiskolinimo abiems vaikams (CK 3.200 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir nustatyti su atsakovu bendravimo tvarką: tėvas su sūnumis gali bendrauti kiekvieną mėnesio sekmadienį nuo 12 val. iki 14 val. vaikų gyvenamojoje vietoje, apie tai pranešdamas vaikų motinai prieš dvi dienas SMS žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas vaikams nuo 16 val. iki 21 val.

Atsakovas teismui pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, tačiau dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nurodė, kad gyvena Raseiniuose, nuosavo transporto neturi, todėl kiekvieną sekmadienį negalės atvykti vaikų aplankyti, todėl prašė atsižvelgiant į tai, kad didžiųjų švenčių metu, vaikų atostogų metu, vaikai galėtų ilgiau pasisvečiuoti pas jį, pageidauja, kad būtų nustatyta tokia jo ir vaikų bendravimo tvarka: Šv. Velykas ir Velykų atostogas T. P. ir T. P. neporiniais (pradedant 2017 m.), praleidžia su tėvu V. P. , poriniais (pradedant 2018 m.) su motina I. M. (yra galimybė keisti priešingai); Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus bei Kalėdines atostogas T. ir T. P. poriniais metais (pradedant 2018 metais), praleidžia su tėvu V. P. , neporiniais (pradedant 2017 metais) su motina I. M. (yra galimybė keisti priešingai); vasaros atostogų metu T. P. ir T. P. ne mažiau kaip vieną mėnesį praleidžia su tėvu, atskiru tėvų susitarimu tai gali būti ištisas mėnuo, arba kiekvieną vasaros mėnesį po 10 dienų; bendravimo telefonu laikas neturėtų būti ribojamas, jeigu tai nekenkia vaiko interesams; ieškovės siūlomas bendravimo su vaikais telefonu laikas yra priimtinas.

Nustatydamas nepilnamečių vaikų T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, teismas atsižvelgia į ieškovės pareikštą valią, į tai, kad atsakovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, į vaikų teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą ir mano, kad nepilnamečių vaikų T. P. ir T. P. gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaikų interesus, vaikai gyvena su mama, su mama juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys (CK 3. 169 str., 3.174 str.).

CK 3.170 straipsnio 1 – 4 dalys nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė nesutiko su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kadangi atsakovas vartoja alkoholį, be to, yra nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, vartojo smurtą jos atžvilgiu, taip pat, jai žinoma, kad atsakovo tėvų namuose taip pat nevengiama alkoholio. Atsakovas teigė, kad jis neturės galimybės kiekvieną sekmadienį atvykti pas vaikus, nes gyvena kitame mieste, t.y. Raseiniuose, ir neturi nuosavos transporto priemonės.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitame nei tėvas ar motina mieste, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovė iš esmės neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, tačiau žinodama jo gyvenimo būdą, nurodė, kad prieštarauja, kad vaikai išvyktų iš savo gyvenamosios vietos pas atsakovą ir ten nakvotų. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, kadangi yra probacijos įskaitoje, jis yra tikrinamas, be to, registruojasi darbo biržoje, ieško darbo, nuosavos transporto priemonės neturi, gyvena Raseiniuose, todėl pageidauja, kad vaikai didžiųjų švenčių metu, atostogų metu galėtų pas jį ilgiau pasisvečiuoti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena pas tėvus gyvenamajame name, kuriame yra trys kambariai, yra lovos, kuriuose vaikai galėtų nakvoti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja atsakovo mama I. P. nurodė, kad labai myli anūkus, anūkai praeitą vasarą buvo pas juos atvykę, yra nuosavas namas, be to, jos sūnus V. P. alkoholio nevartoja, savo noru dirba seniūnijoje visuomeninius darbus. Iš teismui pateiktos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kalnujų seniūnijos charakteristikos adresuotos Šiaulių apygardos probacijos tarnybai matyti, kad V. P. šiuo metu gyvena Pašaltuonio III k. Pašaltuonio g., Kalnujų sen., Raseinių r. Atvyko gyventi vienas pas savo neįgalius tėvus, kuriems reikia pagalbos. Šiuo metu stovi darbo biržoje, intensyviai ieško darbo. Nuo 2017-02-23 socialinės pašalpos gavėjas. Gautą socialinę pašalpą V. ruošiasi perduoti savo vaikams, kurie liko gyventi kartu su mama, Rietavo savivaldybėje. V. P. darbštus, pareigingas seniūnijos gyventojas. Jau nuo 2017-02-23 pats pasisiūlė ateiti dirbti visuomenei naudingų darbų. Paskirtus darbus atlieka gerai. Paslaugus. V. P. charakterizuojamas teigimai, kadangi labai daug metų, t.y. nuo gimimo yra pažįstamas, tik kažkurį laiką su šeima gyveno kitoje savivaldybėje (b.l. 88). Iš visuomeninės organizacijos Pašaltuonio bendruomenės „Šaltuona“ 2016-12-30 pažymos matyti, kad T. P. ir T. P. nuo 2016 06-15 iki 2016-08-15 gyveno (duomenys neskelbtini) pas senelius I. ir V. P. . Vaikai vasaros laiku lankė Pašaltuonio kaimo bendruomenės vaikų vasaros stovyklą „Šaltuonos vaikai“, dalyvavo Pašaltuonio bibliotekos organizuojamoje veikloje (b.l. 32).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad atsakovas V. P. 2016-12-07 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų. Nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2016 metų lapkričio 20 dieną apie 21.20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto su savo sugyventine I. M. metu, tyčia paėmęs jos kairę ranką, ją laužė prie galvos, po to dešinėje savo rankoje turėtu kirviu sudavė tris smūgius į I. M. laužiamą kairę ranką, dėl ko ant jos rankos riešo liko įbrėžimai, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad atsakovas V. P. taip pat 2013-02-24 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam pa­skir­ta 3 (trijų) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Atsakovas tuomet taip pat būdamas vidutiniškai girtas, gyvenamojo namo kambaryje, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia apipildamas karštu vandeniu sugyventinės I. M. kairįjį veido šoną, sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.

Nors atsakovas V. P. ir jo mama liudytoja I. P. teismo posėdžio metu teigė, kad V. P. alkoholio nevartoja, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam V. P. . Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-03-06 nutartyje nurodyta, kad V. P. nevykdė paskirto įpareigojimo atliekant laisvės apribojimo bausmę, t. y. keturis mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ir 2017 m. vasario 21 d. atvyko į Probacijos skyrių planuotam individualiam pokalbiui neblaivus, alkotesteriu nustatytas 1,96 promilių girtumas. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikas nėra pasibaigęs. Pažymėtina, kad teismo posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2017-02-28 ir atsakovas davė melagingus parodymus apie tai, kad nevartoja alkoholio, kai 2017-02-21 atvyko į Probacijos skyrių planuotam individualiam pokalbiui neblaivus, alkotesteriu nustatytas 1,96 promilių girtumas. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pasitikėti atsakovu ir mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinyje nurodytas vaikų bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia vaikų interesus, protinga, sąžininga ir teisinga vaikų tėvo atžvilgiu, kadangi atsakovas yra nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, yra įrašytas į probacijos tarnybos įskaitą Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriuje, be to, nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų.

Svarbiausias ir esminis vaikų interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikai nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktų situacijų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad vaikams reikalinga psichologo pagalba po patirtų išgyvenimų dėl smurto artimoje aplinkoje, į Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, kad vaikams nėra saugu išvykti pas atsakovą, į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas siaurinti tėvo ir vaikų bendravimo teises, nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais tik jų gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais nebūtinai tik sekmadienį, gali ir šeštadienį, todėl esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti atsakovo V. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. P. ir T. P. tvarką: tėvas V. P. su sūnumis gali bendrauti kiekvieną mėnesio šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 14 val. vaikų gyvenamojoje vietoje, apie tai pranešdamas vaikų motinai I. M. prieš dvi dienas trumpąją (SMS) žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas vaikams nuo 16 val. iki 21 val. (CK 3.170 str.).

Pažymėtina, kad tokia bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esamą situaciją, o aplinkybėms pasikeitus, tėvas arba motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 100,80 Eur už du nepilnamečius vaikus (140 Eur x 12 x 3 proc. vienam vaikui), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą - 21 Eur (700 Eur x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų) (b.l. 22). Advokato užmokestis šioje byloje yra 225,81 Eur (b.l. 41). Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 225,81 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų T. P. , gimusio 2005-09-19, ir T. P. , gimusio 2006-10-30, kiekvienam vaikui išlaikymui po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2016-12-15, iki T. P. ir T. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečių vaikų T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną I. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina I. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. P. , gimusiu (duomenys neskelbtini), ir T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas V. P. su sūnumis gali bendrauti kiekvieną mėnesio šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 14 val. vaikų gyvenamojoje vietoje, apie tai pranešdamas vaikų motinai I. M. prieš dvi dienas trumpąją (SMS) žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas vaikams nuo 16 val. iki 21 val.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,80 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 80 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225,81 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 81 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.