Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 20 d. – 2024 m. gegužės 9 d. veika (28 epizodai) – terminuota laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. gegužės 10 d. – 2024 m. birželio 3 d. veika (15 epizodų) – terminuota laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – terminuota laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. skirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas, jo išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – A. S. nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 28 d.

Civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti, išieškant iš A. S.: UAB „(duomenys neskelbtini)“– 3 960,10 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 298,92 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 478 eurus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 153,67 eurus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – 1 315,39 eurų sumai, šią sumą išieškant iš A. S., likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Iš A. S. nepriteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas:

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. per 28 kartus iš prekybos tinklų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

1) 2024 m. balandžio 20 d. apie 13 val. 5 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Glenfiddich 12yo“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 49,95 eurai, 1 butelį konjako „Cognac Hennessy Vsop“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 64,95 eurai, 1 butelį viskio „Arran Barrerl Reserve Single Malt Scoth/Whisky“, kurio vertė 47,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 162,85 eurų turtinę žalą;

2) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 21 d. apie 11 val. 3 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį konjako „Cognac Hennessy VS“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 39,95 eurai, 1 butelį konjako „Cognac Hennessy Vsop“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 64,95 eurai, 2 butelius viskio „Tullamore Dew“ 1 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 31,95 eurai, bendros 63,90 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 168,80 eurų turtinę žalą;

3) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 21 d. apie 15 val. 53 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 3 vienetus pakuočių rūkytos upėtakio filė „Nautica“, kurio vieno vieneto vertė 2,89 eurai, bendros 8,67 eurų vertės, 11 vienetų pakuočių sūdytų pistacijų „Alesto“ 500 g, kurių vieno vieneto vertė 7,89 eurai, bendros 86,79 eurų vertės, 4 pakuotes sūdytų lašišų filė „Nautica“ 170 g, kurių vertė 3,99 eurai, bendrai 15,96 eurų vertės, 1 pakuotę šaltai rūkytų lašišų filė „Nautica“ 170 g, kurios vertė 3,99 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 115,41 eurų turtinę žalą;

4) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 22 d. apie 10 val. 15 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 5 pakelius skrudintų sūdytų pistacijų 250 gramų, kurio vieno vieneto vertė 4,79 eurai, bendros 23,95 eurų vertės, 8 pakelius sūdytos lašišos filė, kurio vieno vieneto vertė 3,99 eurai, bendros 31,92 eurų vertės, 2 kilogramus 500 gramų jautienos didkepsnių, kurių vertė 47,98 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 103,85 eurų turtinę žalą;

5) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 23 d. 13 val. 58 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 6 butelius likerio „Jagermeister“ 1 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 27,95 eurai, bendros 167,70 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 167,70 eurų turtinę žalą;

6) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 23 d. 18 val. 38 min. UAB „(duomenys neskelbtini) X“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 pirkinių maišelį, kurio vertė 0,30 euro centų, 1 butelį šampano „Moet Chandon Brut Imperial“, kurio vertė 44,99 eurai, 2 butelius šampano su dėžute „Laurent Perrier Demi Sec“, kurio vieno butelio vertė 49,99 eurų, bendros 99,98 eurų vertės, 2 porcijas ledų „Pols su sausainiais“, kurio vieno vieneto vertė 1,69 eurai, bendros 3,38 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) X“ 148,65 eurų turtinę žalą;

7) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 24 d. apie 15 val. 55 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 15 vienetų pakuočių pistacijų „Alesto“ 500 g, kurių vieno vieneto vertė 7,99 eurai, bendros 119,85 eurų vertės, 6 vienetus pakuočių sūdytos lašišos „Nautica“, kurios vieno vieneto vertė 3,99 eurai, bendros 23,94 eurų vertės, 3 vienetus pakuočių kiautinių krevečių 270 g, kurių vieno vieneto vertė 4,99 eurai, bendros 14,97 eurų vertės, 4 vienetus jautienos didkepsnių 296 g, kurio vieno vieneto vertė 5,92 eurai, bendros 23,68 eurų vertės, vieną jautienos kumpį be kaulo 296 g, kurio vertė 9,99 eurai, 1 vienetą saldinto sutirštinto pieno, kurio vertė 1,39 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 193,82 eurų turtinę žalą;

8) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 25 d. apie 20 val. 3 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 8 pakelius Kalifornijos pistacijų 250 gramų, kurio vieno vieneto vertė 4,79 eurai, bendros 38,32 eurų vertės, 3 pakelius sūdytų lašišų filė, kurio vieno vieneto vertė 3,99 eurai, bendros 11,97 eurų vertės, 2 vienetus kiaulienos kumpio, kurio vieno vieneto vertė 19,99, bendros 39,98 eurų vertės, 1 šaltai rūkytos dešros „Kaziuko rinkutė“, kurios vertė 6,49 eurai, 2 vienetus kietojo sūrio „Pekorino“, kurio vieno vieneto 2,59 eurai, bendros 5,18 eurų vertės, 1500 gramų jautienos didkepsnių, kurių vertė 22,49 eurai, 2000 gramų lietuviškų bulvių, kurių vertė 1,50 euro, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 125,93 eurų turtinę žalą;

9) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 26 d. apie 11 val. 53 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Jack Daniels“ 1 litro talpos, kurio vertė 34,95 eurai, 1 butelį viskio „Jack Daniels“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 25,95 eurai, 2 butelius viskio „William Pell“ 1 litro talpos, kurio butelio vertė 19,99 eurų, bendros 39,98 eurų vertės, 1 butelį viskio „Jameson Irish“, kurio vertė 32,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 133,83 eurų turtinę žalą;

10) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 26 d. apie 15 val. 9 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 13 vienetų pakuočių pistacijų 250 g, kurių vieno vieneto vertė 4,79 eurai, bendros 62,27 eurų vertės, 1 pakuotę indaplovių kapsulių, kurių vertė 12,99 eurai, 1 dėžutę „Rafaello“ saldainių, kurių vertė 3,99 eurai, 2 vienetus ledų „Plombyras“, kurių vieno vieneto vertė 0,55 eurai, bendros 1,10 eurų vertės, 1 pakuotę kiaulienos kumpio 1 kg 416 g, kurio vertė 28,31 eurai, 1 pakuotę kiaulienos kumpio 1 kg 196 g, kurio vertė 23,91 eurai, 1 pakuotę jautienos didkepsnių 282 g, kurių vertė 5,64 eurai, 1 pakuotę jautienos didkepsnių 228 g, kurių vertė 4,56 eurų, 1 pakuotę jautienos didkepsnių 282 g, kurių vertė 5,64 eurai, 1 daugkartinį maišelį, kurio vertė , 0,30 eurai, 1 pakuotę kiaulienos didkepsnių 282 g, kurio vertė 5,64 eurai, tuo pasikėsindamas pagobti 154,35 eurų vertės prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo;

11) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 26 d. apie 17 val. 39 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Jack Daniels“ 1 litro talpos, kurio vertė 34,95 eurai, 1 butelį likerio „Jagermeister“ 1 litro talpos, kurio vertė 27,95 eurai, 1 butelį viskio „Tullamore Dew“ 1 litro talpos, kurio vertė 31,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 94,85 eurų turtinę žalą;

12) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 27 d. apie 14 val. 26 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 3 vienetus kaimiško kumpio, kurio vieno vieneto vertė 10,99 eurai, bendros 32,97 eurų vertės, 3 pakelius kaukazietiško šašlyko, kurio vieno vieneto vertė 5,59 eurai, bendros 16,77 eurų vertės, 1 šaltai rūkytos dešros „Kaziuko rinkutė“, kurio vertė 6,49 eurai, 16 pakelių Kalifornijos pistacijų 250 g, kurių vieno pakelio vertė 4,79 eurai, bendros 76,64 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 132,87 eurų turtinę žalą;

13) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 28 d. apie 10 val. 11 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 3 butelius brendžio „Gand Cavalier“ 1 litro talpos, kurio vieno butelio vertė 19,99 eurų, bendros 59,97 eurų vertės, 2 butelius viskio „Bushmils Original“, kurio vieno butelio vertė 27,95 eurai, bendros 55,90 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 115,87 eurų turtinę žalą;

14) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 29 d. apie 14 val. 38 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 2 butelius šampano „Laurent Perrier La Cuvee Champagne Brut“ 0,75 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 49,95 eurai, bendros 99,90 eurų vertės, 1 butelį šampano „Moet Chandon Nectar Imperial Demi-Sec“ 0,75 litro talpos su dėžute, kurio vertė 55,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 155,85 eurų turtinę žalą;

15) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 30 d. apie 12 val. 57 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį šampano „Moet Chandon Nectar Imperial Demi-Sec“ 0,75 litro talpos su dėžute, kurio vertė 49,95 eurai, 2 butelius brendžio „Ararat 10yo Akhtamar“ 0,5 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 26,95 eurai, bendros 53,90 eurų vertės, 2 butelius likerio „Jegermeister“ 1 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 27,95 eurai, bendros 55,90 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 159,75 eurų turtinę žalą;

16) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 1 d. apie 13 val. 56 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį brendžio „Gand Cavalier“ 0,5 litro talpos, kurio vertė 10,49 eurų, 3 butelius viskio „Jack Daniels“ 0,7 litro talpos, kurio vieno butelio vertė 25,95 eurai, bendros 77,85 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 88,34 eurų turtinę žalą;

17) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 1 d. apie 17 val. 37 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Jack“, kurio vertė 34,95 eurai, 1 butelį viskio „Aberlour“, kurio vertė 54,95 eurai, 1 butelį romo „Don Papa“, kurio vertė 54,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 144,85 eurų turtinę žalą;

18) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 1 d. apie 19 val. 49 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį konjako „Cognac Hennesy Vsop“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 54,95 eurai, 1 butelį viskio „Glenmorangie Original Single Malt 10yo“ 0,7 litro su dėžute, kurio vertė 37,95 eurai, 1 butelį viskio „Ballantines Scotch“ 1 litro talpos su dėžute, kurio vertė 28,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 121,85 eurų turtinę žalą;

19) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 2 d. apie 10 val. 32 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „The Genlivet Founder Reserve“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 39,95 eurai, 1 butelį viskio „The Singleton Speyside Matl 12yo“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 32,95 eurai, 1 butelį viskio „Jameson Black Barrel“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 34,95 eurai, 1 butelį viskio „Bushmills Single Malt 10 yo“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 34,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 142,80 eurų turtinę žalą;

20) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 3 d. apie 9 val. 30 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Jack Daniels“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 25,95 eurai, 1 butelį „The Singleton Speyside Single Malt/12 y.o.“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 32,95 eurai, 1 butelį „The Macallan 12yo“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 87,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 146,85 eurų turtinę žalą;

21) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 3 d. apie 11 val. 23 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį konjako „Hennesy“ su dėžute, kurio vertė 64,95 eurų, 1 butelį viskio „Glenmorangie“ su dėžute, kurio vertė 39,95 eurai, 1 butelį viskio „Singleton“ su dėžute, kurio vertė 39,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 144,85 eurų turtinę žalą;

22) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 3 d. apie 13 val. 43 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 3 butelius konjako „Martel Cognac“ 0,7 litro talpos su dėžutėmis, kurio vieno butelio vertė 33,95 eurai, bendros 101,85 eurų vertės, 1 butelį viskio „Bushmills Malt 10 yo“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 34,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 136,80 eurų turtinę žalą;

23) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 4 d. 19 val. 5 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 6 pakuotes po 500 gramų pistacijų, kurio vieno vieneto vertė 7,99 eurų, bendros 47,94 eurų vertės, 13 pakuočių po 250 gramų pistacijų, kurio vieno vieneto vertė 4,79 eurai, bendros 62,27 eurų vertės, 5 vienetus sūdytos lašišų filė „Nautica“, kurio vieno vieneto kaina 3,99 eurai, bendros 19,95 eurų vertės, 3 vienetus sūdytos lašišų filė „Nautica“, kurio vieno vieneto kaina 3,99 eurai, bendros 11,97 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 142,13 eurų turtinę žalą;

24) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 5 d. apie 10 val. 46 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Chivas Regal“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 39, 95 eurai, 1 butelį viskio „Glenfiddich“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 49,95 eurai, 1 butelį viskio „Glenmorangie Original Single Malt 10yo“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 37,95 eurai, 1 butelį viskio „The Singleton Speyside Single Malt/12 y.o.“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 32,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 160,80 eurų turtinę žalą;

25) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 6 d. apie 10 val. 38 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 2 butelius konjako „Gautier VS Barrel“ 0,7 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 31,95 euras, bendros 63,90 eurų vertės, 1 butelį viskio „Jameson Black Barrel“ 0,7 talpos, kurio vertė 34,95 eurai, 1 butelį romo „Don Papa Rum“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 54, 95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 153,80 eurų turtinę žalą;

26) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 6 d. apie 11 val. 50 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 3 butelius konjako „Cognac Courvoisier Vsop“ 0,7 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 42,95 eurai, bendros 128,85 eurų vertės, 1 butelį viskio „Four Roses“ 0,7 talpos, kurio vertė 21,95 euras, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 150,80 eurų turtinę žalą;

27) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 7 d. apie 11 val. 46 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį konjako „Cognac Hennsssy VS“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 42,95 eurai, 1 butelį likerio „Jagermeister“ 1 litro talpos su dėžute, kurio vertė 27,95 eurai, 1 butelį viskio „Aerstone 10yo Sea Cask“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 27,95 eurai, 1 butelį konjako „Cognac Hennessy Vsop“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 54,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 153,80 eurų turtinę žalą;

28) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 9 d. apie 9 val. 11 min. UAB „(duomenys neskelbtini) X“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 pirkinių maišelį, kurio vertė 0,30 eurai, 3 butelius šampano „Laurent Perrier Demi Sec“ 0,75 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 49,99 eurai, bendra vertė 149,97 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) X“ bendrą 150,27 eurų turtinę žalą;

Tokiais savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 298,92 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 2 705,04 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 814,01 eurų turtinę žalą – padarė bendrą 3 817,97 eurų turtinę žalą bei pasikėsino padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 154,35 eurų turtinę žalą.

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d. per 15 kartų iš prekybos tinklų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

1) 2024 m. gegužės 10 d. apie 10 val. 44 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Tullamore Dew“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 19,99 eurai, 2 butelius viskio „Jack Daniels“ 1 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 34,95 eurai, bendros 69,90 eurų vertės, 1 butelį brendžio „J.P. Chenet Vsop“ 0,7 litro vertės, kurio vertė 15,99 eurų, 1 butelį romo „Plantation Original Dark Rum“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 29,95 eurai, 1 butelį brendžio „Gand Cavalier“, 1 litro talpos, kurio vertė 19,99 eurų, 1 butelį konjako „Gautier VS Cognac“ 0,5 litro talpos, kurio vertė 22,95 eurai, 1 butelį burbono „Jim Beam Kentucky Bourbon“ 1 litro talpos, kurio vertė 26,95 eurai, 1 butelį viskio „Bushmils Original“ 1 litro talpos, kurio vertė 27,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 233,67 eurų turtinę žalą;

2) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 14 d. apie 8 val. 36 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį brendžio „Torres 10“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 21,99 euras, 2 butelius viskio „Nestrille 6yo“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vieno butelio vertė 22,99 eurai, bendros 45,98 eurų vertės, 1 butelį viskio „Wilson House Single Molt“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 20,99 eurų, 1 butelį „Glen Randch“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 25,39 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 114,35 eurų turtinę žalą;

3) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 14 d. 19 val. 12 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 pirkinių maišelį, kurio vertė 0,20 euro centų, 2 pakelius pistacijų, kurių vieno vieneto vertė 7,99 eurai, bendros 15,98 eurų vertės, 2 pakelius pistacijų, kurių vieno vieneto vertė 4,79 eurai, bendros 9,58 eurų vertės, 6 vienetus kaimiškos nugarinės „Kaimiškas dūmas“, kurio vieno vieneto vertė 13,29 eurai, bendros 79,74 eurų vertės, 12 vienetų sūdytos lašišų filė „Nautica“, kurio vieno vieneto vertė 3,99 eurai, bendros 47,88 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 153,38 eurų turtinę žalą;

4) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 17 d. apie 15 val. 22 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Jack Daniels“ 1 litro talpos, kurio vertė 29,95 eurai, 1 butelį brendžio „Torres“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 22,49 eurai, 1 butelį viskio „Tullamore Drew“ 1 litro talpos, kurio vertė 32,95 eurai, 1 butelį viskio „Jameson Irish“ 1 litro talpos, kurio vertė 29,95 eurai, 1 butelį burbono „Jim Beam Apple“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 18,99 eurų, 1 butelį burbono „Jim Beam Kentucky“1 litro talpos, kurio vertė 24,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 159,28 eurų turtinę žalą;

5) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 18 d. apie 18 val. 51 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 polietileno maišelį „Rimi“, kurio vertė 0,40 euro centų, 7 pakelius maltos kavos „Illy Filter coffee“ 250 gramų, kurio vieno vieneto vertė 11,79 eurai, bendros 82,53 eurų vertės, 6 pakelius maltos kavos „Illy Espresso“ 250 gramų, kurio vieno vieneto vertė 11,79 eurai, bendros 70,74 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 153,67 eurų turtinę žalą;

6) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 21 d. apie 10 val. 28 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 5 butelius likerio „Jagermeister“ 0,7 litro talpos, kurio vieno butelio vertė 18,90 eurų, bendros 94,50 eurų vertės, 1 butelį brendžio „J.P. Chenet“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 17,79 eurų, 1 butelį tekilos „Somberero Reposado“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 23,99 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 136,28 eurų turtinę žalą;

7) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 22 d. apie 14 val. 34 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 2 butelius šampano „Tattiger“, kurio vieno butelio vertė 45,95 eurų, bendros 91,90 eurų vertės, 1 butelį šampano „Larent Champagne B. R.“, kurio vertė 49,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 141,85 eurų turtinę žalą;

8) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 26 d. apie 14 val. 23 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį šampano „Laurent Perrier La Cuvee Brut“ 0,75 litro talpos, kurio vertė 49,95 eurai, 2 butelius šampano „Taittinger Champagne Brut Reserve“ 0,75 litro talpos, kurio vieno vieneto vertė 45,95 eurai, bendros 91,90 euro vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 141,85 eurų turtinę žalą;

9) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 26 d. apie 15 val. 1 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 2 butelius šampano „Moet&chandon Nectar Imperial Demi-Sec“ 0,75 litro talpos su dėžute, kurio vieno butelio vertė 55,95 eurai, bendros 111,90 eurų vertės, 1 butelį viskio „The Singleton Speyside Single Malt/12y.o“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 39,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 151,85 eurų turtinę žalą;

10) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 28 d. apie 11 val. 9 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Glenfiddich 12yo“ 0, litro talpos su dėžute, kurio vertė 49,95 eurai, 1 butelį viskio „Amerlour Single Malt 12yo“ 0,7 litro talpos su dėžute, kurio vertė 54,95 eurai, 1 butelį viskio „Arran Barrel Reserve Single Malt Scotch/whiskey“, kurio vertė 47,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 152,85 eurų turtinę žalą;

11) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 29 d. apie 10 val. 49 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Tullamore Dew“, kurio vertė 19,99 eurų, 1 butelį viskio „Glenmorangie Original“, kurio vertė 39,95 eurai, 1 butelį viskio „Aberlour Single Malt“, kurio vertė 54,95 eurai, 1 butelį viskio „Bushmills Single Malt“, kurio vertė 30,95 eurų, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 145,84 eurų turtinę žalą;

12) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 31 d. apie 12 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 butelį viskio „Chivas Tegal Scotch“, kurio vertė 39,95 eurai, 3 butelius brendžio „Ararat“, kurio vieno butelio vertė 19,99 eurų, bendros 59,97 eurų vertės, 1 butelį viskio „Aerstone“, kurio vertė 27,95 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 127,87 eurų turtinę žalą;

13) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 31 d. apie 19 val. 31 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 3 vienetus kaimiško kumpio „Kaimiškas dūmas“, kurio vieno vieneto vertė 13,29 eurų, bendros 39,87 eurų vertės, 13 pakelių virtų krevečių „Ocean sea“, kurio vieno pakelio vertė 9,99 eurai, bendros 129,87 eurų vertės, 1 pakelį saulėgrąžų chalvos su riešutais, kurio vertė 0,89 euro centai, 4 pakelius šaltai rūkytos lašišos filė „Nautica“, kurio vieno pakelio kaina 3,99 eurai, bendros 15,96 eurų vertės, 3 vienetus karštai rūkytos skumbrės 0,236 gramų, kurio kilogramo vertė 6,49 eurai, bendros 4,59 eurų vertės, 1 kilogramą nektarinų, kurių vertė 4,99 eurai, 1 lietuvišką ilgavaisį agurką, kurio vertė 1,49 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 197,66 eurų turtinę žalą;

14) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 2 d. apie 17 val. 6 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 5 vienetus kaimiško kumpio su lašiniu ir oda „Linkuvos mėsa“, kurio vieno vieneto vertė 11,99 eurų, bendros 59,95 eurų vertės, 5 vienetus kaimiškos nugarinės „Kaimiškas dūmas“, kurio vieno vieneto vertė 13,29 eurų, bendros 66,45 eurų vertės, 3 vienetus sūdytos lašišos filė „Nautica“, kurio vieno vieneto vertė 3,99 eurai, bendros 11,97 eurų vertės, 3 vienetus šaltai rūkytos lašišų filė „Nautica“, kurio vieno vieneto vertė 3,99 eurai, bendros 11,97 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 150,34 eurų turtinę žalą;

15) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 3 d. apie 10 val. 6 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagobė svetimą turtą: 1 išorinį diską „Samsung mu-pe1t0s“, kurio vertė 179 eurai, 1 išorinį diską „Samsung mu-pe2t0s“, kurio vertė 299 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 478 eurų turtinę žalą;

tokiais savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 153,67 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1255,06 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 501,38 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 250,63 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 478 eurų turtinę žalą ir padarė bendrą 2 638,74 turtinę žalą.

–pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 17 d. apie 22 val. 8 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, matant apsaugos darbuotojams K. Š. ir D. Č. pasikėsino pagobti svetimą turtą: 1 dėžutę kokosinio plokštainio, kurio vertė 3,49 eurai, 580 gramų šaltai rūkytos nugarinės kumpio, kurio vertė 8,11 eurų, 550 gramų kiaulienos kumpio su oda, kurio vertė 6,59 eurai, 0,512 gramų kiaulienos kumpio su oda, kurio vertė 6,14 eurų, 590 gramų šaltai rūkytos nugarinės kumpio, kurio vertė 8,25 eurai, 582 gramų šaltai rūkytos nugarinės kumpio, kurio vertė 8,14 eurai, 2 pakelius šaldytų krevečių, kurio vieno vieneto vertė 9,99 eurai, bendros 19,98 eurų vertės, 8 pakelius sūdytos lašišos, kurio vieno vieneto vertė 3,99 eurai, bendros 31,92 eurų vertės, rūkytos dešros, kurios vertė 5,49 eurai, 291 gramų jautienos, kurio vertė 5,82 eurai, 295 gramų jautienos, kurio vertė 5,86 eurai, 257 gramų jautienos, kurio vertė 5,34 eurai, 292 gramų jautienos, kurio vertė 5,84 eurai, 279 gramų jautienos, kurio vertė 5,58 eurai, 274 gramų jautienos, kurio vertė 5,48 eurai, 279 gramų jautienos, kurio vertė 5,58 eurai, 1 pirkinių maišelį, kurio vertė 0,30 eurų, tuo pasikėsindamas pavogti 137,91 eurų vertės prekių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnes bausmes, iš naujo jas subendrinti ir paskirti teisingą galutinę subendrintą bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas nurodo, kad vogti jis pradėjo nuo 2024 m. balandžio 20 d., tačiau jis vogti pradėjo 2024 m. kovo 28 d., tai įrodo administraciniai nusižengimai, taip pat pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės (byla Nr. e1-290-408/2024). Jeigu tai tęstinė veika, šie epizodai taip pat turėjo būti dalis tęstinės veikos. Be to, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki birželio 3 d. gavo apie 15 administracinių nusižengimų protokolų už vagystes. Jie taip pat turi būti tęstinės veikos dalis, o ne atskiros veikos. Visos veikos, jo nuomone, turėjo būti atskiros pavienės vagystės. Teismas vienur vertina kaip tęstinę veiką, kitur ne. Yra pavyzdžių, kai tą pačią dieną padaryta veika yra tęstinės veikos dalis, o kita jau administracinis nusižengimas.

2.2. Teismas pažymėjo, kad jis neturėjo pajamų pragyvenimui, tačiau jis 2024 m. kovo mėn. buvo registruotas užimtumo tarnyboje, visą laiką nuo kovo iki birželio mėnesio gaudavo savivaldybės socialinę pašalpą 220 Eur, gegužės mėnesį gavo 450 Eur už du mėnesius, tai yra legalios pajamos. Tai matyti iš jo sąskaitos. Tačiau nuosprendyje nepažymėta, kad buvo registruotas užimtumo tarnyboje ir gavo pašalpą. Nuosprendyje pasisakyta, kad bendrą sumanymą apibrėžia ne kiekvienas veiksmas, o visuma, todėl jis sąmoningai atskirais veiksmais vagia mažesnės vertės sumas, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Tačiau taip darydamas turi išankstinį sumanymą, tokius veiksmus ir toliau tęsia, tai yra pagrindas pripažinti kad padaryta tęstinė veika. Pagal nuosprendį tęstinė veika buvo nuo balandžio 20 d. iki birželio 3 d. iš viso yra 43 epizodai, iš jų net 21 epizodas, kur suma viršija 3 MGL, tai rodo, jog skaičiuota nebuvo, o pasiimta tiek, kiek telpa. Teigti, kad tai buvo tęstinė veika, negalima. Be to, buvo skirtingos parduotuvės, ne vienas miestas. Išankstinio sumanymo nebuvo, turėjo pajamas (pašalpą).

2.3. Teismas įrodė, kad tęstinė veika buvo nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d., t. y. du epizodai. Teismas nustatė, kad tęstinė veika nutrūko 2024 m. gegužės 9 d., o 2024 m. gegužės 10 d. tyčia atsinaujino, kadangi 2024 m. gegužės 10 d. jam buvo įteiktas įtarimas dėl septynių atskirų vagysčių, baudžiamųjų nusižengimų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-P-51-719/2023 pažymėta, kad baudžiamajame procese tęstinės veikos nutraukimo momentu turėtų būti laikomi tik baudžiamojo proceso kodekse nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai, kai kaltininkas sužino, kad dėl jo daromos tęstinės veikos pradėtas baudžiamasis persekiojimas (pavyzdžiui pranešimo apie įtarimą įteikimas). 2024 m. gegužės 10 d. jam buvo įteiktas įtarimas dėl atskirų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, o dėl tęstinės veikos nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Veika negalėjo nutrūkti ir atsinaujinti jeigu nebuvo pradėtas persekiojimas dėl tęstinės veikos. Jis gavo dar ir apie 15 administracinių nusižengimų protokolų už atskiras veikas, todėl nesupranta, kiek kartų nutrūko jo veika ir kiek atsinaujino. Visos vagystės turėjo būti viena tęstinė veika arba visos kaip atskiros pavienės veikos.

2.4. Jis pripažįsta 2024 m. gegužės 17 d. vagystę, tačiau prašo patikrinti ar jis tinkamai kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Jis vogė slaptai, imitavo pirkėją. Be to, iš vaizdo medžiagos, apsaugos darbuotojų parodymų matyti, kad apsaugos darbuotojai taip pat jį sekė slaptai, jį pažinojo, galėjo ateiti ir sakyti, kad yra nepageidaujamas parduotuvėje, tačiau nutarė pagauti padarius nusikaltimą. Jie buvo pasislėpę, jis jų nematė. Teismo argumentas, kad pavogė apsaugos darbuotojų akivaizdoje neteisingi, nes jis nežinojo, kad yra sekamas. Be to, teismas nustatė, kad kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Jis dėmesio nekreipė, nes nežinojo, kad yra sekamas, jie buvo pasaloje, veikė slaptai. Jam vaikščiojant po parduotuvę kilo mintis, kad jį galėjo pastebėti salės darbuotojai. Tad palikęs tašę su prekėmis prie durų, išėjo pro kasas tuščias, patikrinti ar niekas jo nepastebėjo. Prabuvęs lauke apie 1 valandą, įsitikinęs, kad niekas nemato, nuėjo pasiimti palikto krepšio. Kai pardavėja pasakė, kad parduotuvė nedirba, ir nusisuko, paėmė tašę su prekėmis ir išėjo pro duris. Tašę paėmė prie pat durų ir tik išėjus iš parduotuvės jį sugriebė apsaugos darbuotojai. Jie buvo pasislėpę ir imant tašę ir išeinant nieko nesakė. Išsigandęs metė tašę ir pradėjo bėgti, bet apsaugos darbuotojai surėkė stok, kai jis bėgo iš parduotuvės koridoriaus. Ten yra dvejos durys. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vagystė baigta, kai kaltininkas išeina pro duris. Šiuo atveju išgirdęs stok, buvo tašę palikęs ir bėgo nuo apsaugos darbuotojų, nes jį išgąsdino, todėl argumentai, kad vogė atvirai neteisingi. Atvykusi policija atviros vagystės požymių taip pat nenustatė. Pareigūnai surašė protokolą ir jį paleido. Prokurorė panaikino pažeidimą ir pradėjo atviros vagystės bylą. Pareigūnai nebuvo apklausti. Tai buvo smulki vagystė, o ne atvira.

2.5. Jis nėra pavojingas recidyvistas, teismas galėjo neskirti terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Teismas mažai atkreipė dėmesį į BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad gimė (duomenys neskelbtini), buvo sunki vaikystė, buvo našlaitis, Lietuvoje baigė 12 klasių, buvo sukūręs šeimą, tačiau 2003 metais pateko į pataisos namus, 15 metų praleido už labai sunkų nusikaltimą, išėjus buvo sunku integruotis. Visą lygtinį paleidimą laisvėje išbuvo, įsidarbino, kai išėjo iš darbo užsiregistravo užimtumo tarnyboje. Išėjus į laisvę neturėjo artimųjų, kur gyventi. Tačiau stengiasi ir savo elgesį vertina labai blogai. Nori turėti šeimą, stengiasi pasikeisti. Bausmės tikslai bus pasiekti, tačiau ne bausmės griežtume, ne trukmėje problema. Teismas į jo asmenybę žiūrėjo kaip į kokį recidyvistą, neįžvelgė jokių teigiamų dalykų.

2.6. Teismas atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas, o lengvinančios aplinkybės tinkamai neįvertino. Teismas daug kartų atsižvelgė į tai, kad jis recidyvistas, tiek parinkdamas laisvės atėmimo bausmę, tiek vertindamas, kad pasikėsinta padaryti atvirą vagystę, tiek parenkant bausmės dydį taip pat griežtino bausmę.

2.7. BK 56 straipsnyje numatytas bausmės skyrimas recidyvistui ir pavojingam recidyvistui. Jis nėra pavojingas recidyvistas, todėl parenkant bausmės dydį turėtų būti skaičiuojama nuo bausmės vidurkio ir mažėjančiai. Be to, teismas turėjo atsižvelgti, kad anksčiau taikytos bausmės nepasiekė savo tikslų. Anksčiau Kauno apylinkės teismas buvo paskyręs už BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį tris kartus mažesnę bausmę. Be to, tada buvo bausmė už tokią vagystę iki 6 metų laisvės atėmimo, dabar iki 4 metų laisvės atėmimo. Taigi bausmė švelnėjo, tačiau jo atžvilgiu griežtėjo. Teismas nesilaikė teisingumo principo, teismų praktikos, nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių. Prokurorė kaltinamajame akte nepaminėjo lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalyje, kad jis prisipažino padaręs veiką. Nors teismas šią aplinkybę pripažino, tačiau niekur jos nevertino, tik paminėjo.

2.8. Teismas vertindamas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes netinkamai skyrė per griežtą bausmę už atskiras nusikalstamas veikas. Taip pat teismas padarė klaidų paskirtas bausmes bendrindamas, tai yra iš dalies sudedant. Visiškai sudėjus būtų 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, o iš dalies sudėjus – 4 metai 3 mėnesiai. Toks bendrinimas neteisingas, nelogiškas, nepagrįstas.

2.9. Teismas paskyrė per griežtą bausmę, nesilaikė teisingumo principo teismų praktikos. Jis yra sulaikytas nuo 2024 m. birželio 6 d. Per tą laiką nėra baustas administracine tvarka, vieną kartą skatintas, stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi įsidarbinti, po truputį grąžinti skolas. Teismų praktikoje už analogiškas vagystes skiriamos akivaizdžiai švelnesnės bausmės. Nėra girdėjęs, kad už pasikėsinimą būtų skiriama griežtesnė bausmė nei vidurkis. Prokurorė kitoje byloje Kauno apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 28 d. apie jį kalbėjo lyg būtų teisiamas kitas žmogus. Paminėjo ir lengvinančią aplinkybę, ir, kad buvo užimtumo tarnyboje registruotas ir prašė skirti bausmę, žymiai mažesnę nei bausmės vidurkis, o Alytaus prokurorė buvo nusistačius prieš jį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pažymėjo, kad ginamasis prisipažino, gailėjosi, bet paskirta didesnė bausmė nei sankcijos vidurkis, visa veika turėjo būti pripažinta tęstinio pobūdžio. Prokurorė Algida Banienė prašė apeliacinį skundą atmesti, pažymėjo, kad skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, veikos teisingai kvalifikuotos.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltės neginčija, nesutinka su savo neteisėtų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistojo vertinimu jo veiksmai šiuo atveju turėtų būti kvalifikuojami kaip pavieniai (atskiros vagystės) arba tuomet jeigu tai tęstinė veika, tai aktualiu laikotarpiu visos veikos tiek šioje byloje, tiek kituose ikiteisminiuose tyrimuose tirtos nusikalstamos veikos bei administraciniai nusižengimai turėjo visi būti vertinami kaip viena tęstinė veika. Be to, nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad tai nebuvo atvira vagystė, bei prašo paskirti švelnesnes bausmes ir jas teisingai subendrinti.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo neteisėtus veiksmus kaip dvi tęstines veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimą padaryti atvirą vagystę, nuteistajam paskyrė teisingas bausmes, kurias bendrindamas klaidų taip pat nepadarė.

Dėl veikų kvalifikavimo tęstinėmis

7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. S.: laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., tai yra per mėnesį laiko per dvidešimt aštuonis kartus iš prekybos tinklų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytuje pagrobė prekių už 3 817,19 Eur ir pasikėsino pagrobti už 154,35 Eur; laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d., t. y. mažiau nei per mėnesį laiko, per penkiolika kartų iš prekybos tinklų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė prekių už 2 638,74 Eur. Esminės faktinės aplinkybės yra nustatytos paties nuteistojo A. S. parodymais (kaltę pripažino visiškai), byloje esančiais vaizdo įrašais, jų apžiūrų protokolais, liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, kad vykdė vagystes, tačiau, jo vertinimu, visi jo atlikti neteisėti veiksmai turėjo būti vertinami, kaip pavienės vagystės, o jeigu vertinant jo veiksmus, kaip tęstinę veiką, tuomet laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 28 d., kuomet jis iš tikrųjų pradėjo vykdyti vagystes iki 2024 m. birželio 3 d. visi jo veiksmai (ne tik kvalifikuoti šioje byloje, tačiau ir kitoje byloje, bei administraciniai nusižengimai) turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika.

8. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį bei punktą). Taigi, tęstinei kaip ir paprastai pavienei veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma. Nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena vertinama atskirai ir atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką arba kai padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas.

9. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt. – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

10. Nagrinėjamu atveju, visais vagystės atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, jog asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti.

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug nuo balandžio 20 d. pradėjo vogti iš įvairių parduotuvių, ateidavo į parduotuvę, apsimesdavo pirkėju, susidėdavo į krepšį įvairias prekes ir išeidavo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Tokiu būdu įvyko daug vagysčių, bet jų neplanuodavo, tiesiog ateidavo į parduotuvę ir pamatęs, kad niekas jo nemato, vogdavo. Vogtas prekes parduodavo, vogtą maistą suvalgydavo. Pinigus už parduotus daiktus leisdavo įvairiai - dažniausiai nusipirkdavo alkoholio, susimokėdavo už nakvynės namus, leisdavo pinigus asmeninėms reikmėms (16 t., b. l. 163-171).

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio 2024 m. rugsėjo 13 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog A. S. daromi administraciniai nusižengimai taip pat visi susiję tik su smulkiomis vagystėmis (13 t., b. l. 57-173). Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog A. S. eilę kartų teistas, tame tarpe ne vieną kartą ir už analogiškų nusikalstamų veikų darymą (13 t., b. l. 5-29). Taip pat baudžiamojoje byloje esantys duomenys iš VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centras patvirtina, kad A. S. neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat jo vardu nėra registruotų transporto priemonių (13 t., b. l. 178, 107-179, 180-181). Iš Sodros duomenų matyti, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 1 d. ( 13 t., b. l. 54-55), pats nurodė, kad iš darbo išėjo, nes pradėjo vogti. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo registruotas užimtumo tarnyboje (13 t., b. l. 56). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 13 d. pažymos apie asmens finansinę būseną matyti, kad A. S. turi labai daug nesumokėtų administracinių nuobaudų (13 t., b. l. 174-179). Nustatyta, kad A. S. naudojasi SEB banke esančia sąskaita (14 t., b. l. 12), iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. birželio 16 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad paskutinis atlyginimas už darbą gautas 2024 m. vasario 2 d., o 2024 m. gegužės 6 d. iš (duomenys neskelbtini) gauta socialinė parama 492,80 Eur (14 t., b. l. 57-58). Pats nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nelegaliai nedirbo.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad nuteistasis vogė reguliariai, prekybos vietos, iš kurių buvo grobiama dažniausiai nėra nutolę viena nuo kitos, vagystės įvykdytos nedideliu laiko tarpu (tą pačią dieną, sekančią dieną, po dviejų dienų) iš konkrečių prekybos vietos buvo grobiama ne vieną kartą, į prekybos vietas ėjo jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti, grobiamos prekės dažniausiai tų pačių rūšių, kaip pats patvirtino, pavogtas prekes vėliau parduodavo, maistą pats suvalgydavo, todėl darytina išvada, kad A. S. veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas tik patvirtina jo vieningą tyčią atitinkamam tikslui pasiekti, t. y. užsidirbti pinigų ir patenkinti savo poreikius iš vagysčių. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistojo A. S. tyčia vogti iš prekybos vietų ir taip gauti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti jau buvo susiformavusi iš anksto, kadangi jam inkriminuotas vagystes jis darė praėjus labai neilgam laiko tarpui (pvz. eilė veikų padarytos kiekvieną dieną, kartais po kelis kartus per dieną), todėl manytina, jog išleidus už parduotas pavogtas prekes pinigus, suvalgius maistą, nuteistasis vėl eidavo vogti, juo labiau, kad ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teismui nurodė, jog maistą suvalgydavo, o už parduotas prekes nusipirkdavo alkoholio, susimokėdavo už nakvynės namus, leisdavo pinigus asmeninėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad A. S. darydamas vieną nusikaltimą jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikaltimo. Šią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad apklausiamas posėdyje jis nurodė, kad parduotuvėse vogdamas prekes, pasiskaičiuodavo jų vertę, kad nesiektų 150 eurų ir jam negrėstų baudžiamoji atsakomybė, tačiau buvo atvejų, kuomet jis apsiskaičiuodavo. Šios aplinkybės paneigia ir apeliacinio skundo argumentą, kad neskaičiavo, o prekių vogdavo kiek tilpdavo ir patvirtina nuteistojo sąmoningą veikimą, tai yra buvus išankstinį sumanymą tokius savo veiksmus ir toliau tęsti, tačiau siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės renkantis atlikti mažesnės vertės turto vagystes.

14. Pažymima, kad į tas pačias prekybos vietas daryti nusikalstamų veikų A. S. ėjo ne vieną kartą, kaip ir pats nurodė pavyzdį, jog eidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nes ten matosi ar apsaugos kambaryje yra apsaugos darbuotojas, jeigu vaikščiodamas po parduotuvę matydavo, kad apsaugos darbuotojo nėra, imdavo prekes. Šioje vietoje atmetant apeliacinio skundo argumentus iš tiesų matyti, kad nuteistasis neturėjo pakankamų pajamų pragyvenimui, tai, kad 2024 m. gegužės 6 d. gavo vienkartinę pašalpą 492,80 Eur, nepaneigia, kad tokia suma nebuvo pakankama pragyventi ne vieną mėnesį. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų užsiimti kokia nors visuomenei naudinga veikla ir pragyvenimui lėšų gauti teisėtais būdais bei priemonėmis (vėl įsidirbinęs, bandęs įgyti specialybę ar pasinaudojęs kitomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis, pats nurodė, kad nelegaliai taip pat nedirbo).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo A. S. neteisėtų veiksmų vagiant iš prekybos vietų intensyvumą, sistemingumą, veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais bei nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, aprašytą aukščiau, konstatuoja, kad vagystės iš prekybos vietų kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo apelianto pragyvenimo šaltinis ir jas nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. ir nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d. jungia vieningi, konkretus sumanymai – vogti ir iš šios neteisėtos veiklos užsidirbti bei patenkinti savo poreikius.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamojoje byloje įrodyti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji bei subjektyvieji požymiai, t. y. kad A. S. turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą grobti tam tikrą rinkoje lengvai perparduodamą turtą, suvartojamas prekes ir iš to turėti turtinės naudos sau. A. S. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dvi tęstinės veikos, o ne kaip atskiros veikos ar administraciniai nusižengimai.

17. Teisėjų kolegija išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama, kad veika iki 2024 m. gegužės 9 d. įvertinta, kaip viena tęstinė veika, o nuo 2024 m. gegužės 10 dienos, kaip kita tęstinė veika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas dvi tęstinio pobūdžio vagystės, o ne vieną, klaidos nepadarė. Šiuo atveju, pirmosios tęstinės veikos nutraukimo momentas yra siejamas su diena, kuomet A. S. sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą dėl vagysčių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. 2024 m. gegužės 10 d. buvo pareikšti įtarimai dėl vagysčių. (14 t., b. l. 77-79; 85-87;93-95; 101-103; 109-111; 117-119; 125-127). Taigi, tuo metu A. S. neabejotinai suprato ir žinojo, kad dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepaisant to vagystes tęsė, todėl jo veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti, kaip dvi tęstinės veikos. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad iš pareikštų įtarimų iki 2024 m. gegužės 10 d. matyti, jog jie buvo reiškiami dėl pavienių veikų, o ne kaip tęstinės veikos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamąją nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatytų tęstinių veikų padarymo laikotarpiu nuteistasis buvo nubaustas administracine tvarka ir vyko baudžiamasis procesas dėl tokio paties pobūdžio veikų, kurios anot apelianto turi pateikti į šioje byloje nagrinėjamų tęstinių veikų visumą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose. Dėl kitų nuteistojo atžvilgiu pradėtų teisenų ar procesų jis galėjo reikšti prašymus, teikti skundus, prašydamas bylas sujungti.

19. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. S. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi tęstinės veikos). Apeliacinio skundo argumentai dėl veikų kvalifikavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pasikėsinimo padaryti atvirą vagystę

20. BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

21. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. veiksmai, 2024 m. gegužės 17 d. apie 22 val. 8 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikėsinant pagrobti svetimą turtą (maisto produktus ir gėrimus) 137,91 Eur vertės, nors pagrobto turto vertė ir nesiekia 3 MGL dydžio, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pats A. S. pripažino, kad įvykio laiku ir vietoje apėjęs visą parduotuvę susidėjo įvairių prekių, pagrinde maisto, atėjęs prie įėjimo, kur galima ir išeiti, jeigu ateina žmogus į parduotuvę, negalėjo išeiti, nes ten dirbo salės darbuotojai. Paliko krepšį prie durų ir išėjo į lauką, į vidų grįžo apie 22 val. prieš užsidarant parduotuvei. Prie jo priėjo darbuotoja, kuri pasakė, kad baigėsi darbo laikas, sulaukęs tinkamos progos paėmė krepšį ir išėjo iš parduotuvės. Nematė, kad jį seka apsauginiai, todėl jie jį sulaikė. Apsaugos darbuotojus pamatė tik tada, kai jį pradėjo vytis (16 t., b. l. 163-171).

23. Liudytojas K. Š., kuris yra parduotuvės darbuotojas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo kolega iki jam atbėgant į parduotuvę stebėjo A. S. ir jo judėjimą parduotuvėje, kuris susidėjęs prekes į pirkinių krepšį, paliko jas prie įėjimo durų ir išėjo iš parduotuvės. Vėliau sugrįžo ir A. S. įėjus į parduotuvę ir pasiėmus prekes, liudytojas pradėjo jam šaukti „stok, padėk prekes, nevok“. A. S. jo ir kolegos neklausė, bandė pabėgti iš parduotuvės, tačiau jis su kolega jį vijosi ir ties įėjimo durimis bandė sulaikyti. Jis priešinosi ir, pametęs prekes, išsprūdo jiems iš rankų, tačiau jie jį vijosi ir lauke pasiviję sulaikė. Liudytojas D. Č., kuris taip pat yra parduotuvės darbuotojas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip A. S. prisidėjo prekių, paliko prie išėjimo durų ir išėjo. Vakare pats atvyko apsipirkti į parduotuvę, kurioje matė A. S., kuris taip pat jį matė, kadangi ne kartą buvo į jį atsisukęs. Jis jį žinojo, nes yra jį ne kartą pagavęs apsivogusį. Jis matė, kad A. S. jį stebi. Prekes pasiliko prie įėjimo durų ir išėjo iš parduotuvės. Vėliau A. S. įėjus į parduotuvę darbuotoja pasakė, kad parduotuvė jau uždaryta. Jis pasiėmė prekes, o K. Š. A. S. dar būnant parduotuvėje su prekėmis, pasakė „stok, nevok“. Jis į tai nereagavo ir išėjo iš prekybos salės pro įėjimo duris ir apsaugos vartelius. Tuo metu K. Š. ir liudytojas (D. Č.) pradėjo bėgti link A. S.. K. Š. su prekėmis bandė sulaikyti pagrindinio įėjimo tarpduryje, tačiau A. S. išsprūdo ir, metęs prekes, pradėjo bėgti. Jie jį sugavo gatvėje.

24. 2024 m. birželio 13 d. apžiūros protokole apžiūrėti ir aprašyti parduotuvės vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matoma, kai A. S. sukrauna prekes, vėliau pasiėmęs pirkinių krepšį, išeina iš parduotuvės, tačiau prie išėjimo durų jį sulaiko apsaugos darbuotojas. A. S. ištrūksta iš vyro rankų, meta krepšį ir pabėga. Vėliau vyrai parveda už rankų A. S. (11 t., b. l. 132-138). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. S. matė pardavėją, kuri netgi pasakė, kad jau baigiasi parduotuvės darbo laikas, apsaugos darbuotojai jam šaukė „sustok ir nebėk“, tačiau jis jų neklausė ir bėgo, buvo sulaikytas lauke.

25. Tad akivaizdu, jog A. S. grįžo į parduotuvę pavogti savo sukrauto krepšio su prekėmis, kurias pasikėsino pavogti matant parduotuvės darbuotojams. Iš to galima daryti išvadą, kad nuteistojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai jo veiksmai buvo pastebėti, o jis kartu su pagrobtu turtu bandė pasišalinti iš parduotuvės, tačiau netrukus buvo sulaikytas. Nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. A. S. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus (bandant pasišalinti su prekėmis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis pasikėsino svetimą turtą pagrobti atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo A. S. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip pasikėsinimą padaryti atvirąją vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 27 straipsnio nuostatų

26. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju skundžiamu nuosprendžiu motyvuojamoje dalyje A. S. pripažintas recidyvistu pagal BK 27 straipsnio nuostatas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. S., būdamas pilnamečiu, ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, veikas dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Todėl recidyvas jo veikoje nustatytas pagrįstai.

Dėl bausmės individualizavimo

27. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirtomis bausmėmis, prašo jas sušvelninti ir teisingai tarpusavyje subendrinti. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

28. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. S. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. Pirmosios instancijos teismas įvertino, tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį. Visas nusikalstamas veikas A. S. padarė per trumpą laiko tarpą. A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo ne tik pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau į ją atsižvelgta ir skiriant bausmes. Be to, A. S. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už kitų nusikalstamų veikų padarymą, taigi, nusikalto būdamas recidyvistas, todėl tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. S. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl skiriant bausmę į tai ir nebuvo atsižvelgta.

30. Kaip matoma iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. S. praeityje yra daug kartų teistas, jo pastaraisiais metais padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu (13 t., b. l. 5-29). Apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka taip pat ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (13 t., b. l. 57-173). Vadovaujantis „Sodra“ duomenimis, nuo 2024 m. vasario mėnesio jis nedirbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu yra laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Vagystes darė bene kiekvieną dieną, kai kuriais atvejais net po du kartus per dieną, nurodė, kad prekes parduodavo, maistą suvalgydavo.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos rodo, jog A. S. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Nors nuteistasis nurodo, kad norėtų keisti savo gyvenimo būdą, sukurti šeimą, tačiau šie deklaratyvūs teiginiai nesuteikia pagrindo šiuo metu sutikti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti apeliantui sušvelninus bausmes. Kaip minėta, A. S. už turtinių nusikalstamų veikų padarymą yra teistas ne kartą, jis taip pat baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes, būdamas darbingo amžiaus – nedirba, o neteisėtas svetimo turto savinimasis iš esmės yra tapęs jo gyvenimo būdu, todėl bausmės tikslai negali būti pasiekti parinkus apeliantui švelnesnes bausmes.

32. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Ši nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Ši nusikalstama veika yra priskiriama apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra nurodytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas, taikomas BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas – trys mėnesiai. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir skiriamos bausmės dydį. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną A. S. atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs jo asmenybę, pagrįstai už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir pasikėsinimą padaryti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nustatė laisvės atėmimo dydį mažesnį nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustatė laisvės atėmimo dydį šiek tiek didesnį nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirtos bausmės ir jų dydžiai yra teisingi. Nors pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, nemotyvavo pridedamų bausmių dydžių, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu bausmės subendrintos teisingai. Įvertinus tęstinių veikų metu padarytus daugkartinius neteisėtus veiksmus, padarytą turtinę žalą, bei įvertinus nuteistojo pasikartojantį neteisėtą elgesį sprendžiama, kad pridėti bausmių dydžiai yra teisingi. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai taikytas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi bei dydžiais ar bausmių bendrinimu.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta galutinė bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas, neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokurorė buvo nusistačiusi prieš nuteistąjį. Tačiau tokios aplinkybės nenustatytos. Prokurorė, palaikanti valstybinį kaltinimą, teismui pateikė teisingą informaciją tiek apie nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek apie nuteistojo asmenybę. Tuo tarpu aplinkybės, kad kitoje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti kita prokurorė jį charakterizuojančius duomenis nurodė kitaip, nėra šios baudžiamosios bylos dalykas.

Dėl proceso išlaidų

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

33. Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 17 d. buvo gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje prašoma iš nuteistojo priteisti 204,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė skundą atmesti. Gynėja nuteistajam buvo paskirta ne tik pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, tačiau ir pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, tai, kad skundas išnagrinėtas vieno posėdžio metu, kuris truko 40 minučių, tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina sunkią nuteistojo turtinę padėtį, nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis, turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, sprendžia, kad išlaidos nepriteistinos.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas Alytaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.