- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- eI-2186-289/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. S. atstovo advokato K. Ž. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 17-IL-40-00714-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00714-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus iš naujo.
Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus, nurodė, kad daug metų yra medžiotojas, nėra blogas žmogus, yra bendruomenės vadovas. Visas teismo skirtas nuobaudas įvykdė. Nėra jėgeris, bet yra medžiotojas – mėgėjas. Turėjo ir leidimą ginklui savigynai. Šios teisės nebeturi nuo 2015-06-17. Dėl ankstesnio teistumo pažymėjo, kad žmogus suklaidino teismą, o jis pats jaučiasi neteisingai apkaltintas. Negalėjo įrodyti savo nekaltumo, todėl buvo pripažintas kaltu. Šiuo metu teistumas panaikintas. Prašo panaikinti policijos sprendimą.
Pareiškėjo skunde nurodyta, kad skundžiamame sprendime pažymėta, jog siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, jog A. S. 2015-03-09 Šaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Minėto Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio pagrindu 2015-06-17 Šiaulių policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyrius sprendimu Nr. 15-IL-40-00660-e pareiškėjui, kaip turinčiam teistumą ir neatitinkančiam nepriekaištingos reputacijos kriterijų asmeniui, panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (2011-03-01 įsakymo Nr. 172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių pagrindu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai, formaliai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 12 p.), nevertino teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, nukrypo nuo bendro teisingumo principo, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog atsakovas priimdamas sprendimą, vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu bei Taisyklių 16 u ir 17 punktais. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalis konkretizuoja, kokie asmenys nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, o būtent 12 punktas, kuriuo vadovaujamasi skundžiamame sprendime, nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Pareiškėjas šiuo skundu teigia, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino nurodytas faktines aplinkybes, formaliai taikė Įstatymą, pažeidė bendruosius teisingumo, teisėtumo, proporcingumo principus ir tokiu būdu nepagrįstai sprendė atmesti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliais pagrindais ir vertinti atsakovo sprendimą kaip atitinkantį teisingumo kriterijų. Pažymėjo, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą. Šioje byloje, sprendžiant ginčą dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto bei Taisyklių 16 ir 17 punktų taikymo bei vertinant skundžiamą sprendimą teisingumo aspektu, ypač svarbi yra pareiškėjo charakteristika ir jo asmeninės savybės. Pareiškėjas nei iki nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžiu, įvykdymo, nei po to nėra padaręs kitų nusikaltimų. Jis suvokė savo neteisėtų, nusikalstamų veiksmų padarinius, padarė teisingas išvadas iš savo įstatymui prieštaraujančio elgesio, yra atsakingas, įstatymų besilaikantis, visuomeniškas asmuo. Praeityje padaryta nusikalstama veika yra nesunki, taip pat visiškai nesusijusi su ginklo panaudojimu. Pareiškėjas prašymo pateikimo metu neturi ir galiojančių nuobaudų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pareiškėjas nuo 2006-04-03 Bridų žemės ūkio bendrovėje (Bridų ŽŪB) eina vadovo pareigas, kolegų ir darbuotojų charakterizuojamas itin teigiamai. Pareiškėjas yra Gegužių kaimo bendruomenės valdybos narys, aktyviai veikiantis bendruomenės interesais. Kolegų ir bendruomenės narių taip pat charakterizuojamas itin teigiamai. Pareiškėjas nuo 1988 m. priklauso medžiotojų būreliui, klubo vadovo ir narių yra charakterizuojamas taip pat išimtinai teigiamai. 2017-07-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui panaikintas už aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymą galiojęs teistumas. Teismas, spręsdamas teistumą panaikinti, vertino aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. jog pareiškėjas nusikalto būdamas neteistu, įvykdė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, teistumo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų, administracine tvarka nebaustas, nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą ir jo turėtas proceso išlaidas atlygino pilnai ir laiku, paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdė tinkamai. Teismas vertino UAB „Agrokoncerno grupė“ charakteristiką, kurioje pareiškėjas charakterizuojamas itin teigiamai – tiek kaip specialistas, tiek kaip žmogus; asociacijos „Gegužinių kaimo bendruomenė“, LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio charakteristikas, kuriose patvirtinama, jog pareiškėjas iniciatyvus, veiklus, pasiryžęs stiprinti bendruomenę ir ugdyti bendruomeniškumą, rūpestingas, atsakingas, pareigingas, nekonfliktiškas, drausmingas asmuo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas tvirtai apsisprendė savo gyvenimo tikslų siekti nepažeidinėdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, bausmės tikslai pasiekti. LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, o atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę akivaizdu, kad jis nekelia pavojaus nei sau pačiam, nei kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas užima aukštas vadovaujančias pareigas, yra visuomeniškas ir aktyvus bendruomenės narys. Taip pat yra medžiotojas, turi medžiotojo bilietą, aktyviai dalyvauja medžiotojų būrelio veikloje. Medžioklė yra vienas iš ilgamečių užsiėmimų ir laisvalaikio leidimo būdų. Atsižvelgiant į tai manytina, jog skundžiamu sprendimu be reikalo yra suvaržomos pareiškėjo teisės ir paliesti jo privatūs interesai, nes neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklo jis negali pilnavertiškai užsiimti savo mėgstama veikla. Būtent pareiškėjo asmeninės savybės ir byloje susiklosčiusi situacija šiuo išskirtiniu atveju sudaro pagrindą nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų. Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, spręstina, jog formalus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto taikymas akivaizdžiai neproporcingai blogina pareiškėjo padėtį. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimas buvo tiesioginė pareiškėjo praeityje atliktos nusikalstamos veikos (nesusijusios su ginklo panaudojimu), už kurią bausmė yra atlikta ir teistumas panaikintas, pasekmė. Manytina, jog aukščiau nurodytos aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo asmenybę, yra itin svarbios ir leidžiančios daryti išvadą, jog sprendimas neišduoti A. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklą yra neproporcingas ir per griežtas, pažeidžiantis bendruosius teisingumo, protingumo, proporcingumo teisės principus, todėl šiuo atveju atsakovo sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir pagrįstu. Prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2017-08-17 sprendimą Nr.17-IL-40-00714-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus iš naujo.
Pareiškėjo atstovas advokatas K. Ž. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad skundas grindžiamas tuo, jog atsakovo sprendimas priimtas pernelyg formaliai taikant įstatymo nuostatą. Skunde nurodoma LVAT praktika, tiek KT išaiškinimas, jog įstatymas turėtų būti taikomas formaliai. Kadangi vien formalus įstatymo taikymas galbūt teisėtas, bet socialinio konflikto atžvilgiu konflikto neišsprendžia ir jis gali būti neteisingas. Šiuolaikinė teisės samprata suponuoja, kad teisingumo principą iškelia prieš teisėtumo principą ir, pareiškėjo nuomone, tos bylos aplinkybių kontekste yra susiklosčiusi tokia situacija, kad skundžiamas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisingas, kadangi vertinant pareiškėjo asmenybę, pareiškėjas užima vadovaujamas pareigas, yra aktyvus bendruomenės narys, paskirtą bausmę atliko, teistumas panaikintas. Nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Įstatymo formalus taikymas nepagrįstas ir prašo pripažinti, kad sprendimas pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. Prašo sprendimą panaikinti esant išskirtinėms aplinkybėms ir pripažinti jį neteisingu. Pažymėjo, kad vertinant atsiliepimą, jame nėra argumentų ir teisinio vertinimo dėl ginčų. Atsakovas nenurodo konkrečių argumentų, dėl ko prašo sprendimą panaikinti ir paskirti nagrinėti iš naujo.
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad A. S. 2017-07-24 pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, taip pat pateikė 2017-07-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria tenkintas A. S. prašymas ir jam panaikintas teistumas už nusikalstamą veiką, už kurią Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-09 nuosprendžiu A. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-06-17 sprendimu Nr. 15-IL-40-00660-e, vadovaujantis Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžiu ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kaip asmeniui, neatitinkančiam nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir turinčiam teistumą, buvo panaikintas Šiaulių apskritis VPK išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Todėl 2017-08-17 Šiaulių apskrities VPK, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (A. S. atveju Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p.) ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) buvo priimtas sprendimas Nr. 17-IL-40-00714-e, kuriuo A. S. atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Šiaulių apskrities VPK nesutinka su skunde nurodytais argumentais ir prašo teismo pareiškėjo A. S. 2017-09-05 skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas ginčija Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tarnybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00714-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 12 punktu, nusprendė neišduoti A. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, administracinė byla Nr. A-1282-822/2015).
Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 bei 12 punktuose, pagal kuruos nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą arba, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Jam buvo skirta bausmė – 5 mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžiu bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu A. S., kaip turinčiam teistumą ir neatitinkančiam nepriekaištingos reputacijos kriterijų asmeniui, buvo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-13 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, teistumas panaikintas.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą, t. y. nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Atsakydama į skundo teiginį, jog pareiškėjo teistumas jau yra panaikintas, padaryta nusikalstama veika yra nesunki, pareiškėjas daugiau jokių kitų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte, nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vartojama formuluotė „nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai“. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto taikymas pagal minėtoje įstatymo normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui Šiaulių apylinkės teismo nutartimi teistumas buvo panaikintas 2017 m. liepos 13 d. Ši išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015).
Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl teistumo išnykimo teisinių pasekmių. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus. Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui (LVAT 2015-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui priimant skundžiamą sprendimą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–5 punktais net ir nebuvo remiamasi, o buvo taikomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas. Teismo vertinimu, byloje esančios Gegužių kaimo bendruomenės, medžiotojų būrelio bei darbovietės išduotos pareiškėjo charakteristikos nelaikytinos svarbiais argumentais bei nepaneigia atsakovo išvados, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą.
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 17-IL-40-00714-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. atstovo advokato K. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.