- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-1610-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00515-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Š. S.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Š. S. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikiant Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio A. J. tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui nuo bylos iškėlimo dienos iki jis sulauks pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus iki bylos iškėlimo teisme dienos, iš viso – 14400 Lt (skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį). Nurodė, kad gimus vaikui atsakovas gyveno kartu, tėvystės neneigė, bet oficialiai nepripažino ir savo pavardės vaikui nesuteikė, todėl Civilinės metrikacijos skyriuje vaikui buvo suteikta ieškovės pavardė. Ieškovė po sūnaus gimimo su atsakovu kartu gyveno dar apie pusę metų. Iš pradžių atsakovas vaiką pripažino ir rūpinosi juo, tačiau vėliau pradėjo gerti, smurtauti, todėl jie išsiskyrė. Nuo to laiko atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, vaiku nesirūpino ir jo nelankė. Ieškovės pajamos, kurios skiriamos vaiko išlaikymui, neužtikrina net pačių minimaliausių poreikių, kurie vaikui augant yra natūralūs, todėl ieškovei padeda jos mama, kurios namuose ji su sūnumi gyvena. Ieškovės turtinė padėtis sunki, ji augina du vaikus. Ieškovė visas santaupas ir pajamas panaudoja savo ir vaikų būtiniausioms reikmėms tenkinti (rūbams, maistui ir pan.), o vaikus išlaikyti jai padeda jos mama ir antro vaiko tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, neginčijo vaiko tėvystės fakto. Nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų dydžio. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, kad gyvena iš draugės pajamų. Šiuo metu jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, todėl neturi galimybės kas mėnesį skirti po 400 Lt vaiko išlaikymui. Atsakovas šiuo metu gauna 350 Lt dydžio socialinę pašalpą, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį gali skirti po 200 Lt. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas nesutiko dėl sunkios savo turtinės padėties. Atsakovas, neturėjo galimybės susirasti darbo, nes mokėsi.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad pritaria ieškovės reikalavimui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei sutinka, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė, kad Š. S. yra A. J. tėvas, o A. J. yra Š. S. sūnus, A. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina, J. J., jos gyvenamojoje vietoje, priteisė A. J. iš atsakovo Š. S. jo išlaikymui kas mėnesį po 400,00 Lt nuo ieškinio užregistravimo teisme dienos, t.y. nuo 2012 m. liepos 9 d. iki A. J. pilnametystės ir 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Teismas nustatė, kad atsakovas Š. S. tėvystę pripažino, tėvystės iš esmės neginčijo, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, todėl jis pripažįstamas A. J. tėvu, o A. J. pripažįstamas jo sūnumi. Nustačius tėvystę, turi būti išspręstas klausimas dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą (CPK 392 str.1 d.).
Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas darbingo amžiaus vyras, todėl privalo dėti maksimalias pastangas ir imtis visų priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas ir galėtų išlaikyti savo sūnų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas priteisė iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio užregistravimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. liepos 9 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui skirtas lėšas ieškovė valdys uzufrukto teise. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovės ir atsakovo parodymais nustatyta, kad atsakovas sūnaus išlaikymui nėra skyręs jokio materialinio išlaikymo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir 14400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.
Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, nepilnametis ir iki ieškinio pareiškimo gyveno su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Mažamečiui sudarytos geros gyvenamosios sąlygos, todėl nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas Š. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti nepilnamečiui išlaikymą po 200,00 Lt per mėnesį, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus atmesti.
Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovė nepagrįstai teigė, kad atsakovas visiškai nesidomėjo vaiku ir nenorėjo juo rūpintis. Atsakovas, 2011 m. grįžęs iš įkalinimo įstaigos, norėjo aplankyti vaiką, tačiau ieškovė jam neleido to padaryti, SMS žinute pranešė, jog A. J. yra ne atsakovo biologinis vaikas. Reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus yra nepagrįstas, kadangi ieškovė neigė, kad vaikas yra atsakovo sūnus.
2) Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad vaiko išlaikymui ji skirianti 800,00 Lt. Ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl, remiantis jos žodžiais, abiems kartu turėtų išleisti 1600,00 Lt. Tačiau jos pajamas sudaro tik 52,00 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad vaikus išlaikyti jai padeda motina, gaunati 800,00 Lt dydžio darbo užmokestį, ir sugyventinis, kuris įsidarbino neseniai, turėtų gauti 1000,00 Lt dydžio darbo užmokestį. Todėl ieškovė sąmoningai iškraipo tiesą, prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 400,00 Lt ir įsiskolinimą už trejus metus.
3) Atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki. Jis yra registruotas darbo biržoje, negauna jokių pajamų ir neturi jokio turto. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovui yra sunku susirasti darbą dėl susisiekimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su skundu, prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo tada, kai atsakovas pradėjo gyventi atskirai, jis tik du kartus bandė aplankyti sūnų. Tačiau vėlai vakare ir abu kartus būdamas neblaivus. Todėl ieškovė ir neleidusi atsakovui susitikti su vaiku. Ieškovė niekada neneigė, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesio algos sumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesio alga yra 1000 Lt. Todėl ieškovė turėjo teisę prašyti priteisti 500 Lt vaiko išlaikymui. Nes tokia yra suformuota teismų praktika, ir šios sumos užtenka tik būtiniems poreikiams patenkinti. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir neturi jokių sveikatos apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą bei nustatė per didelę išlaikymo per mėnesį sumą.
CK 3.192 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta abiejų tėvų pareiga proporcingai savo turtinei padėčiai materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.200 straipsnis taip pat nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovės gaunamas pajamas 2011 m.-2012 m. sudarė vidutiniškai po 653 Lt socialinės pašalpos ir išmokos vaikui per mėnesį (b.l. 8). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, su abiem vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (b.l. 21). Teismo posėdžio, vykusio 2013-11-04, metu nurodė, jog šiuo metu ieškovės pajamas sudaro tik 52,00 Lt pašalpa per mėnesį, vaikus išlaikyti padeda jos motina, gaunanti 800 Lt darbo užmokestį, ir kito vaiko tėvas, gaunantis 1000 Lt pajamų per mėnesį (b.l.109).
Atsakovas nuo 2011-12-19 iki 2012-05-31 dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 51). Nuo 2013-10-24 yra registruotas darbo biržoje (b.l. 105). Teismo posėdžio, vykusio 2013-11-04, metu nurodė, kad atsakovo pajamas sudaro tik 350,00 Lt socialinės pašalpos, susirasti darbo negalėjo, kadangi mokėsi. Anksčiau, dirbdamas, gaudavo apie 800 Lt darbo užmokestį, tačiau turėjo mokėti 1000 Lt už nuomą, šiuo metu gyvena iš savo draugės pajamų (b.l. 109-110).
Nepilnametis gimė (duomenys neskelbtini), skundžiamo sprendimo priėmimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai (b.l. 7). Todėl pripažintina, kad minimali tokio amžiaus vaikui teiktina išlaikymo suma yra 800 Lt, kurią abu tėvai, atsižvelgiant į jų aukščiau aptartą turtinę padėtį, turi teikti lygiomis dalimis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko išlaikymo pareiga yra absoliuti ir ji atsiranda nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaiko gimimo. Įstatymas galimybę priteisti anksčiau laiku neteiktą išlaikymą riboja tik trejais metais iki ieškinio pateikimo. Pirmos instancijos teismas šio ribojimo skundžiamu sprendimu nepažeidė. Atsakovas po vaiko gimimo šešis mėnesius gyveno su ieškove, bylos nagrinėjimo metu pats pripažino savo tėvystę ir nebereikalavo ekspertizės skyrimo (b.l. 75). Aplinkybė, jog ieškovė tam tikru metu galėjo neleisti atsakovui pasimatyti su vaiku, ar žodžiais paneigti tėvystę, nepanaikina atsakovo pareigos teikti išlaikymo vaikui nuo jo gimimo. Todėl nėra įstatyminio pagrindo pripažinti, jog išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus buvo priteistas nepagrįstai.
Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vaiko gimimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Byloje nėra jokių duomenų apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 1000 Lt dydžio minimalus vieno mėnesio darbo užmokestis. Anksčiau buvo nustatytas 800 Lt dydžio minimalus darbo užmokestis. Taigi, atsakovas, gimus vaikui, net ir neturėdamas jokio išsilavinimo, turėjo galimybę dirbti jokios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą už 800 Lt minimalų užmokestį. Be to, tokio pobūdžio darbas nėra pripažintinas kliūtimi įgyti darbinę patirtį ar dalyvauti profesiniuose mokymuose, siekiant gauti darbą, už kurį yra mokamas didesnis darbo užmokestis. Byloje yra dokumentai, o ir pats atsakovas pripažino, jog anksčiau dirbo ir gaudavo 800 Lt darbo užmokestį. Duomenų, jog tuo metu atsakovas būtų turėjęs mokėti 1000 Lt nuomos mokestį, byloje nėra. Bet kokiu atveju, atsakovas turėjo pareigą teikti vaikui išlaikymą, todėl privalėjo mažinti savo poreikius bei ieškoti mažesnio išlaikymo reikalaujančios gyvenamosios vietos.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog šiuo metu susirasti darbo negali dėl blogo susisiekimo, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gyvena, ne jam nuosavybės teise priklausančiame name, taigi gali pakeisti gyvenamąją vietą, kad būtų lengviau susirasti darbą. Be to, toli nuo susisiekimo esanti gyvenamoji vieta nėra kliūtis verstis individualia veikla ir dirbti namuose. Bet kokiu atveju, atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti vaiką, privalo išnaudoti visus galimus būdus susirasti samdomą darbą ar pačiam susikurti darbo vietą, imantis žemės ūkio darbų, kitos gamybos ar paslaugų teikimo savo gyvenamojoje vietoje.
Aplinkybė, jog pati ieškovė pagal jos ir kitų jai padedančių asmenų gaunamas pajamas objektyviai negali teikti vaikui 400 Lt sumos, nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną sumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę mažamečio vaiko priežiūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Todėl, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, bei šiuo pagrindu naikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta, kad ieškovei 100 procentų išlaidų daliai yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles iš jo priteistinos 200 Lt bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Š. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų 0 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, j.a.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.