Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-416-883/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

3. Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. J. Šiaulių apygardos teismui padavė ieškinį dėl 6 512 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimą ieškovė kildina iš Šiaulių apygardos teismo teisėjo veiksmų (procesinių sprendimų). Ieškinio priėmimo klausimas Šiaulių apygardos teismo užvestoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-416-883/2024 dar nėra išspręstas, tačiau iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų aplinkybių vertintina, kad šiame teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-416-883/2024, nes ieškovės V. J. prašoma priteisti žala kildinama iš Šiaulių apygardos teismo teisėjo procesinių sprendimų.

4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

5. Kadangi ieškovės V. J. ieškinio reikalavimai grindžiami Šiaulių apygardos teismo teisėjo priimtais procesiniais sprendimais, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias apygardos teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-416-883/2024, ji turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. 2-416-883/2024 perduotina nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-416-883/2024 iš Šiaulių apygardos teismo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis