Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1721-835/2020 pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., A. L., V. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuoti asmenys A. L. ir V. L. su pareiškimu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Priešingai nei teigia apeliantas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. L., M. L., A. L., A. L. bei V. L. yra broliai ir seserys. M. L. mirė (duomenys neskelbtini), susituokusi nebuvo, vaikų neturėjo, testamento nepaliko. Palikimo atsiradimo metu broliai ir sesuo buvo ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

12. Byloje nėra ginčo, kad palikėja iki mirties gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi pareiškėjui A. L. nuosavybės teise priklausiusioje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), kurią dar prieš mirtį buvo padovanojusi pareiškėjui. Pareiškėjas paaiškino, kad seseriai susirgus, jis ja rūpinosi, pirkdavo vaistus, higienos priemones, maistą, o seseriai mirus – ją palaidojo. Po sesers mirties pareiškėjas savo žinion perėmė visus palikėjos asmeninius daiktus, pinigus, baldus, kitus namų apyvokos daiktus, jais naudojosi, dalį palikėjos pinigų panaudojo jos pačios laidotuvėms. Minėtas aplinkybes patvirtino kiti suinteresuoti asmenys – A. L. ir V. L., kurie nurodė, jog seseriai susirgus pareiškėjas ją slaugė, prižiūrėjo jos ūkį, o palikėjai mirus, ją palaidojo ir po jos mirties perėmė visus daiktus ir dabar prižiūri sesers kapą.

13. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad palikėja M. L. tokiais savo veiksmais išreiškė valią palikti visą savo turtą būtent pareiškėjui.

14. Pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų nurodomą aplinkybę, kad po M. L. mirties būtent pareiškėjas rūpinosi palikėjos laidotuvėmis patvirtina 2020 m. balandžio 2 d. UAB „M5R“ išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad A. L. 2018 m. lapkričio 5 d. nurodytoje įmonėje užsakė laidojimo paslaugas, kurios buvo suteiktos ir išrašyta PVM sąskaita faktūra bendrai 1550 Eur sumai. Pareiškėjas 1200 Eur sumą apmokėjo bankiniu pavedimu, o 350 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais. Pažymoje nurodytas aplinkybes patvirtina pridėta 2018 m. lapkričio 5 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 002286 1550 Eur sumai, kurioje nurodytas paslaugų pirkėjas – A. L.. AB „SEB bankas“ išrašas patvirtina, kad A. L. minėtą 1200 Eur sumą už laidojimo paslaugas pervedė bendrovei 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „Lauvika“ 2020 m. balandžio 10 d. pažyma patvirtina, kad A. L. 2018 m. lapkričio 4 d. užsakė gedulingus pietus, už kuriuos sumokėjo 360,75 Eur pagal kasos operacijų žurnalo kvitus Nr. 7871 ir 7872. Taip pat 2019 m. lapkričio 3 d. tos pačios bendrovės kavinėje organizavo sesers mirimo metinių proga organizuotus gedulingus pietus, už kuriuos sumokėjo 170 Eur pagal kasos operacijų žurnalo kvitą Nr. 4056.

15. 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja I. Č. patvirtino, kad visą laiką pareiškėjas prižiūrėjo M. L., jai padėdavo, guldydavo į slaugos ligoninę. Po jos mirties rūpinosi visais sesers daiktais, tvarkė aplinką. Kiti broliai tik laidotuvėse dalyvavo, tačiau mirusiosios daiktais nesirūpino. Palikėjai mirus, pareiškėjas sutvarkė sesers daiktus ir paruošė namą pardavimui (garso įrašo18 min. – 23 min.).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

17. Minėtoje kasacinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad daiktų pagal CK 5.14 paėmimas ir veiksmų su jais atlikimas yra paveldimo turto perėmimas įstatymo nustatytu pagrindu, bet šie veiksmai nėra vertinami kaip faktiniai palikimo priėmimo veiksmai pagal CK 5.51 straipsnį. Sprendžiant dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, turi būti nustatyta, ar įpėdinio veiksmai apima vien tik CK 5.14 straipsnyje nurodytų daiktų paėmimą pagal įstatymą, ar ir kito turto užvaldymą. Kitu turtu laikomas visas turtas, sudarantis palikimą. Tai gali būti bet kokie kilnojamieji daiktai, kurie nepatenka į nurodytą CK 5.14 straipsnyje turtą. Nepriklausomai nuo tokio turto vertės palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai gali būti pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu. Ta aplinkybė, kad įpėdinis palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtą, nesudaro pagrindo jo laikyti nepriėmusiu palikimo. Jo gauto turto vertė gali būti reikšminga sprendžiant dėl jo gauto turto dalies dydžio pasidalijant palikimą, bet pats turto gavimo faktas sudaro pagrindą vertinti, kad šis įpėdinis priėmė palikimą faktiniais veiksmais. Taigi palikimą sudarančių daiktų paėmimas sau nuosavybės teise pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti pripažintas kaip palikimo priėmimo patvirtinimas. Palikimui priimti aktyvūs veiksmai gali būti atlikti su keletu ar tik vienu daiktu iš palikimą sudarančių daiktų.

18. Kaip buvo minėta, palikėja dar iki savo mirties savo nekilnojamąjį turtą (namų valdą) padovanojo pareiškėjui, likdama toliau name gyventi. Tai reiškia, kad padovanotoje namų valdoje buvo likę palikėjos namų apyvokos ir asmeniniai daiktai, kuriais, kaip patvirtina aukščiau aptartį įrodymai, po sesers mirties pradėjo naudotis ir juos valdyti kaip savo pareiškėjas, tame skaičiuje ir pinigus, kuriais, be kita ko, buvo apmokamos ir palikėjos laidotuvių išlaidos. Tokie pareiškėjo veiksmai, atsižvelgiant į teismų praktiką, vertintini kaip palikimo priėmimas faktiniu jo valdymu.

19. Nors apeliantas nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimą faktiniu jo valdymu, tačiau akivaizdu, kad tokie argumentai prieštarauja bylos medžiagai (įrodymams), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti šiuos teiginius patvirtinančiais kitais įrodymais.

20. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai, priešingai nei mano apeliantas, gali būti leistina įrodinėjimo priemone ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

21. Pareiškėjas nurodė, kad po sesers mirties priėmė jos palikimą, t. y. perėmė visus jos daiktus, kurie buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusiame name, jai naudojosi ir valdė kaip savus. Anot pareiškėjo, tai buvo asmeniniai pareiškėjos daiktai – drabužiai, baldai, namų apyvokos daiktai, pinigai. Kadangi ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjui pradėjus valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas.

22. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pagal teismų praktiką ir pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų pakanka daryti išvadą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo prašomo nustatyti palikimo priėmimo fakto yra pagrįstos ir teisingos.

23. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl neįtrauktų į bylą asmenų (Valstybinės mokesčių inspekcijos) pažeistų teisių. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad analogišką prašymą apeliantas buvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. protokoline nutartimi šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje nėra suinteresuotas asmuo.

24. Sutiktina su pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje neturi suinteresuotumo, todėl pirmosios instncijos teismas pagrįstai jos neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte nurodyta, kad pareiškėjas turi nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Suinteresuoti asmenys dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose dėl palikimo priėmimo yra kiti įpėdiniai, o kai jų nėra, tik tada apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Nagrinėjamu atveju po palikėjos mirties liko ketvirtos eilės įpėdiniai, kuriuos visus pareiškėjas įtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.