- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 1-89-188/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01158-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Nukentėjusysis
- N. R.
- Kaltinamasis
- V. Ū.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Ū., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis D. M. individualioje įmonėje autošaltkalviu, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 1999-12-23 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 272 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 metams, paleistas lygtinai prieš terminą neatlikęs 9 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2006-03-21 iki 2008-11-10), BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2013-12-01), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ū. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, tai yra žinodamas, kad jis turi pareigą, įsigaliojus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimui, mokėti lėšas N. R. jų sūnaus E. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės ir privalėdamas šią pareigą vykdyti, laikotarpiu nuo 2006-05-21 iki 2008-11-10 piktybiškai vengė mokėti N. R. lėšas ir jai įsiskolino 3799,60 Lt.
V. Ū. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, tai yra žinodamas, kad jis turi pareigą, įsigaliojus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimui, mokėti lėšas N. R., jų sūnaus E. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės ir privalėdamas šią pareigą vykdyti, laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2013-12-01 piktybiškai vengė mokėti N. R. lėšas ir jai įsiskolino 9281,70 Lt.
Kaltinamasis V. Ū. teisiamajame posėdyje nurodė, jog visiškai pripažįsta kaltę. Parodė, jog nežino, kada gimė jo nepilnametis sūnus, tiksliai nežino, kada buvo sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo. Kai gimė sūnus, jis gyveno kartu su savo tėvais, o sūnus gyveno kartu su savo motina, nes jis neturėjo kur gyventi. Gimus sūnui, juo nesirūpino, kodėl, nežino, gal tuo metu negalėjo. Jaučia pareigą rūpintis sūnumi. Sutarties, pagal kurią turėjo mokėti išlaikymą sūnui, negali vykdyti, nes neužtenka pinigų. Nuo kada dirba D. M. įmonėje, negali tiksliai pasakyti, nuo 2006-01-21 iki 2008-11-10 tikriausiai dirbo toje įmonėje. Iš pradžių dirbo pagal verslo liudijimą, vėliau, įsikūrus D. M. IĮ, dirbo joje. Tuo laikotarpiu iš jo buvo atskaitomi pinigai per antstolį, o kam antstolis naudojo tuos pinigus, jam nežinoma. Antstolis užklausimą dėl išlaikymo į darbovietę atsiuntė tik š.m. sausio 10 d. Jis sūnaus nelankė, nežino, kur jis gyvena, dabar irgi nebendrauja, kodėl, paaiškinti negali. 2009-2012 m. laikotarpiu ir dabar dirba pas M. po dvi valandas per dieną, gauna apie 200 Lt per mėnesį. Geriau apmokamo darbo neieško, nes yra baigęs tik 7 klases, specialybės neturi. Nepranešė antstoliui apie tai, kad dirba, nes antstolis tai žinojo, kadangi į darbovietę buvo atsiųstas kažkoks užklausimas, ir darbovietė visą laiką pervedinėjo pinigus. Kada antstolis atsiuntė paklausimą, nežino, į tokius dalykus nesigilina. Pinigus antstolis jam galėjo nuskaičiuoti už baudas už vairavimą, nes turėjo problemų dėl alkoholio. Nunešti pinigų sūnaus išlaikymui negalėjo, nes nežino, kur gyvena. Vieną kartą su sūnumi kalbėjosi telefonu, kur jis gyvena, nepasidomėjo. Žino, kad pagal taikos sutartį sūnaus išlaikymui turi mokėti po 130 Lt. Nedarbingumas jam nėra nustatytas. Darbo biržoje kitokio darbo neieškojo, nes nereikėjo, jam padeda tėvai, jis taip pat jiems padeda. Ateityje mokės išlaikymą sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji N. R. parodė, kad jokių santykių su kaltinamuoju nebepalaiko. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyveno pas jos mamą, kartu gyveno ir vaiko tėvas V. Ū.. Po to kurį laiką nuomojo butą ir jame gyveno. Gyvenant kartu V. Ū. prisidėjo prie buities, vaiko išlaikymo. Santykiai pablogėjo, kai V. Ū. pradėjo vartoti alkoholį. Prasidėjo pykčiai, jie išsiskyrė. Iš viso su juo kartu gyveno apie dvejus metus. Išlaikymas vaikui buvo priteistas tada, kai nustatinėjo vaiko gyvenamąją vietą. Buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje tėvas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Po taikos sutarties sudarymo jie dar du mėnesius gyveno kartu su V. Ū., kuris prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, vėliau išlaikymo nebemokėjo. Ji susirado darbą, vaiką augino viena. Vaikui paaugus, buvo nupirktas telefonas, duotas jo tėvo telefono numeris, bet tėvas buvo užsiėmęs, su vaiku bendrauti neturėjo laiko, ir ryšiai visai nutrūko. Ji ir toliau gyvena pas mamą ir viena išlaiko vaiką. Šiuo metu gauna virš 130 Lt vaiko išlaikymą iš valstybės.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad E. Ū. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas – V. Ū., motina – N. R. (b.l.16). 2006-03-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui V. Ū. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią V. Ū. sutinka su ieškovės reikalavimu, kad sūnaus E. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina N. R., bei sutinka ir įsipareigoja mokėti kas mėnesį sūnaus E. išlaikymui po 1 MGL dydžio periodinę išmoką nuo 2006 m. kovo 21 d. iki sūnaus pilnametystės, ši periodinė išmoka didinama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją (b.l.20). Iš byloje esančio Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo matyti, kad 2009-11-12 į šią įstaigą kreipėsi N. R. dėl išmokos iš fondo skyrimo E. Ū.. Iš pateiktų duomenų matyti, kad lėšos vaikui išlaikyti priteistos iš V. Ū., kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, vaiko neišlaikė, todėl įstaiga 2010-02-01 priėmė sprendimą Nr. V2-903 dėl išmokos iš fondo skyrimo. 2011-08-03 fondo administracija apie šį sprendimą pranešė V. Ū.. Remiantis šiuo sprendimu V. Ū. įsiskolinimas fondui nuo 2010-03-15 iki 2013-09-23 yra 5932,33 Lt. Dėl šio įvykio prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.3-5). Byloje yra N. R. 2009-11-12 prašymas dėl išmokos iš fondo skyrimo E. Ū., kuriame skolininku įvardintas V. Ū. (b.l.7). Iš 2009-11-12 antstolio J. K. pažymos matyti, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-03-21 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-114-725 dėl E. Ū. išlaikymo iš V. Ū. per 2009 m. rugpjūčio - spalio mėnesius jokių išmokų negauta, nors išlaikyti nustatyta po 1 MGL Lt kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l.8). Iš Garantinio vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2010-02-01 sprendimo Nr. V2-903 matyti, kad E. Ū. nuo 2009 m. lapkričio 12 d. nuspręsta kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką (b.l.9). Byloje yra Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-03-21 vykdomasis raštas dėl išlaikymo E. Ū. išieškojimo iš V. Ū. (b.l.24-25) bei antstolio A. Š. 2014-01-10 patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo iš V. Ū. (b.l.32). Iš byloje esančios antstolio A. Š. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-03-21 iki 2008-11-10 duomenų apie V. Ū. išlaikymo mokėjimus E. Ū. vykdomoje byloje nėra, išlaikymo skola – 4059,60 Lt, laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2013-12-01 išlaikymo skola 9281,70 Lt, bendras išlaikymo įsiskolinimas - 13341,30 Lt (b.l.34). Iš byloje esančios darbo biržos pažymos (b.l.52) matyti, kad V. Ū. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2008-11-11 iki 2009-03-12. Darbo paieškos nutrauktos pradėjus savo verslą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutarty Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnio norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis, kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, neginčydamas kaltinimuose nurodytų laikotarpių, žinodamas apie Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp N. R. ir V. Ū., bei kuria V. Ū. įsipareigojo mokėti kas mėnesį sūnaus E. išlaikymui po 1 MGL dydžio periodinę išmoką nuo 2006 m. kovo 21 d. iki sūnaus pilnametystės, būdamas darbingas (jam nėra nustatyta, kad yra netekęs darbingumo), turėdamas galimybę dirbti, 2006 m. ir 2008 m. po keletą mėnesių dirbęs pagal verslo liudijimą, 2010-01-07 – 2010-04-13 laikotarpiu ir nuo 2010-05-03 dirbdamas pas individualią veiklą vykdantį D. M. (b.l.49), apie įsidarbinimus nepranešdamas antstoliams, gaudamas pajamas, tai yra turėdamas galimybes, tačiau nemokėdamas išlaikymo sūnui, vengė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, dėl to yra kaltas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria jis įsipareigojo išlaikyti sūnų.
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, todėl byloje nurodyti kaltinimai (skaičiuojami nepateisinamais išlaikymo nemokėjimo laikotarpiais) teisingai inkriminuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011).
V. Ū. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, tai yra žinodamas, kad jis turi pareigą, įsigaliojus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimui, mokėti lėšas N. R. jų sūnaus E. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės ir privalėdamas šią pareigą vykdyti, laikotarpiu nuo 2006-03-21 iki 2008-11-10 piktybiškai vengė mokėti N. R. lėšas ir jai įsiskolino 4059,60 Lt. Atsižvelgus į tai, jog nukentėjusioji N. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis po 2006-03-21 taikos sutarties patvirtinimo du mėnesius gyveno kartu su ja ir sūnumi ir tuo laikotarpiu sūnų išlaikė, kaltinimas V. Ū. tikslintinas ir nustatytina, kad V. Ū. vengė mokėti N. R. lėšas sūnaus E. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui laikotarpiu nuo 2006-05-21 iki 2008-11-10 ir įsiskolino 3799,60 Lt. Kaltinimo patikslinimas faktinių bylos aplinkybių nekeičia, kaltinamojo teisių nepažeidžia.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad V. Ū. tyčia – sąmoningai nevykdė pareigos, nustatytos jam pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-03-21 nutartimi patvirtintą taikos sutartį išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2006-05-21 iki 2008-11-10), BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2013-12-01).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs, tyčiniai trunkamieji nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.) vaikui ir šeimai, į kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau teistas, nusikaltimo padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs (b.l.43), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l.44-48), Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas, nuo 2010-11-22 yra Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b.l.54), dirba D. M. individualioje įmonėje, įmonės vadovo charakterizuojamas teigiamai (b.l.57), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra.
Atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, tačiau įvertinus tai, kad V. Ū. buvo teistas už kitos rūšies ir visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nuo ankstesnio nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laikotarpis, į kaltinamojo pažadą mokėti sūnui išlaikymą, tai, kad jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, darytina išvada, jog siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos trukmė nustatytina atsižvelgus į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančią, nei sunkinančių aplinkybių. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu. Kaltinamasis įpareigotinas dirbti ar būti registruotas darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).
V. Ū. išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir civilinio ieškinio nėra.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
V. Ū. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2006-05-21 iki 2008-11-10), BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2013-12-01) ir nuteisti:
- pagal BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2006-05-21 iki 2008-11-10) – laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis ir būti registruotam darbo biržoje;
- pagal BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2013-12-01) – laisvės apribojimu dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis ir būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis ir būti registruotam darbo biržoje.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti V. Ū., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.