Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-733-280/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2A-733-280/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
Ieškovas
E. N.
Atsakovas
Ž. B.
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-733-280/2014

Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00226-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-697-356/2014 pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. N. pateikė ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo Ž. B. 20 000,00 Lt skolą pagal 2009 m. liepos 1 d. vekselį, 4 268,49 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad pareiga atsakovui sumokėti ieškovo prašomas priteisti pinigines sumas kyla iš reikalavimo perleidimo sutarties ir vekselio.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Ž. B. ieškovui E. N. 20 000 Lt skolą, 4 268,49 Lt palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 24 268,49 Lt sumą už laikotarpį nuo 2014-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273 Lt žyminio mokesčio, 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, o kadangi atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, pirmosios instancijos teismas priteisė skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Ž. B. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose pažymima, kad vekselis buvo pasirašytas patvirtinant atsakovo prievolę atlyginti žalą V. B., o reikalavimų, susijusių su kreditoriaus asmeniu, pvz., žalos atlyginimu, perleisti negalima. Be to, 2009-07-01 vekselis negali būti vertinamas kaip vertybinis popierius, o gali būti vertinamas kaip paprastas skolos raštelis, todėl byloje turi būti įrodinėjamas pinigų perdavimo faktas. Teismas nepagrįstai nurodė tarp šalių susiklosčius paskolinius santykius, nes tokių santykių nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. galutiniu sprendimu reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą 2014-02-12 tarp V. B. ir E. N., pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-26 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-504-356/2014 panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. N. atsakovui Ž. B. 1 450,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad CK 6.141 str. 4d. draudžia taikyti novaciją prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusiomis prievolėms. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad piniginė prievolė atsakovui sumokėti 20 000 Lt yra susijusi su žalos, padarytos sužalojus V. B., atlyginimu, o vekselis yra praradęs įstatyme nustatytas vertybinio popieriaus savybes, todėl atsakovas ieškovui turi teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui. Teismas konstatavo, kad 2014-02-12 Reikalavimo perleidimo sutartis tarp trečiojo asmens V. B. ir ieškovo yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms LR CK 6.102 str. 3d. normoms, o restitucijos netaikė, nes trečiasis asmuo pagal Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas (3.1 p.) 50 proc. nuo patenkintos reikalavimo sumos būtų įgijęs teisę gauti tik skolininkui visiškai įvykdžius prievolę.

Šalies argumentai

Ieškovas E. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo Ž. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliantas paaiškino, kad Ž. B. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu V. B. atlygino sumušimo metu padarytą žalą, o V. B. 2014-02-12 ieškovui pardavė savo turėtą reikalavimo teisę pagal vekselį. Prievolės pagal vekselį nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu. Prievolė, atsiradusi iš delikto (sveikatos sužalojimo), pasibaigė išdavus vekselį ir jo pagrindu tarp šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams. Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimu vekselis yra pripažintas galiojančiu. Vykdomojo įrašo panaikinimas niekaip neįtakoja vekselio santykio su delikto pagrindu atsiradusia prievole, kuri baigėsi tinkamu jos įvykdymu vekselio išrašymo dieną. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prievolę pagal vekselį ir prievolę, atsiradusią iš delikto, laikė ta pačia prievole, todėl be pagrindo reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. B. atsiliepimu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš E. N. priteisti 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą Ž. B. naudai. Atsakovas pažymėjo, jog ieškinys buvo paduotas grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskoliniais santykiais, todėl atsakovas, pasibaigus pasirengimui bylos nagrinėjimui, neturi teisės keisti ieškinio pagrindo. 2009-07-01 paprastasis neprotestuotinas vekselis nebegali būti vertinamas kaip vertybinis popierius. Reikalavimo įgijėjas perėmė ne vekselio, kaip vertybinio popieriaus, suteikiamas teises, bet ankstesniojo savininko turėtas apribotas teises. Nors ieškovas įrodinėja buvus novaciją, tačiau teisės aktai numato, kad novaciją draudžiama taikyti prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė numatytą draudimą. Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nepasisakė dėl vekselio galiojimo, tačiau sprendė, kad nėra teisinių ir faktinių prielaidų vekselį pripažinti negaliojančiu. Atsakovas nurodė, kad tretysis asmuo V. B. aiškiai nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartį vertina kaip atstovavimo, kuria suteikiama teisė apeliantui E. N. ginti jo teises. Pirmosios instancijos teismas, reikalavimo perleidimo sutartį pripažinęs negaliojančia, darė pagrįstą išvadą, kad neturėdamas galiojančios materialinės reikalavimo teisės, apeliantas negali reikalauti tenkinti ieškinį.

Tretysis asmuo V. B. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš Ž. B. prašomą pinigų sumą ieškovo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. B. 2009-07-01 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai V. B., pinigų sumos pagal vekselį sumokėjimo terminas – per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo (b. l. 7). Vekselio gavėjas V. B. 2009-10-08 registruotu laišku vekselio davėjui pateikė reikalavimą apmokėti vekselį. Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. M. 2009-11-11 raštu pareikalavo Ž. B. atsiskaityti su V. B. (b. l. 8), nurodė, kad neatsiskaičius iki 2009-11-23, bus išduotas vykdomasis įrašas antstoliams dėl priverstinio išieškojimo. 2011-09-23 Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarė L. P. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 20 000 Lt sumos, 6 proc. metinių palūkanų ir 74,90 Lt (b. l. 10).

Utenos rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarės L. P. 2011-09-23 vykdomąjį įrašą. Teismas nurodė, kad vekselio apmokėjimo terminas baigėsi 2009-11-08, o vienerių metų terminas kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo baigėsi 2010-11-08. Vekselio turėtojas, pažeidęs reikalavimus dėl vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka, netenka teisės pareikšti reikalavimus, todėl teismas pripažino vykdomąjį įrašą išduotu pažeidžiant teisės normas (b. l. 11-16). 2014 m. vasario 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi V. B. perleido ieškovui E. N. reikalavimo teisę į skolininką Ž. B. pagal 2009-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 str. 2 d. reglamentuojama vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos Nurodytas taisykles pažeidus vekselio turėtojas, remiantis ĮPVĮ 55 str. 1 d., netenka teisės pareikšti reikalavimus, t. y. reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pripažino, jog 2009-07-01 vekselis nebuvo laiku pateiktas vykdyti, todėl prarado vertybinio popieriaus statusą. Be to, minėtas sprendimas turi prejudicinę galią, todėl nustatytų aplinkybių dėl vykdomojo įrašo negaliojimo papildomai įrodinėti nereikia (CPK 279 str. 4 d.), o ir byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad vekselio atsakovas neakceptavo, vekselis per vienerius metus notarui nebuvo pateiktas. Nors apeliantas teigia, kad prievolė pagal vekselį nėra teisiškai susijusi su jos atsiradimo pagrindu, ir toks teiginys iš esmės yra teisingas, tačiau nėra aktualus nagrinėjamoje byloje.

Vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio pagrindu. Pradiniam kreditoriui trečiajam asmeniui V. B. nesilaikius vekselio, kaip vertybinio popieriaus, realizavimo tvarkos ir terminų, vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą. Vekselis tapo paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi pagal pradinį teisinį santykį. Šis dokumentas neturi vekselio galios ĮPVĮ prasme. Teisėjų kolegija nurodo, kad aptariamu atveju vekselis laikytinas vienu iš netiesioginių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 str. 1 d.) reiškiamam reikalavimui pagrįsti.

Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisinį santykį, kurio pagrindu išduotas vekselis, aiškinosi ne dėl to, kad vekselio galiojimas ar įvykdymas priklauso nuo teisinio santykio, o dėl to, kad byloje pateiktas 2009-07-01 vekselis nebėra vertybinis popierius, todėl ieškovui prašant priteisti pinigų sumą, reikia nustatyti, kokiu pagrindu nurodyta prievolė atsakovui atsirado. Ieškovas E. N., atsakovas Ž. B. ir tretysis asmuo V. B. paaiškino ir pripažino, kad vekselis buvo išrašytas atsakovui sužalojus V. B. ir Ž. B. siekiant atlyginti trečiajam asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi šiuo atveju teisinis santykis, iš kurio atsirado skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, yra žalos, atsiradusios iš delikto, atlyginimas. Ieškovas E. N. savo teisę reikalauti iš atsakovo 20 000 Lt sumos bei 4 268,49 Lt palūkanų grindžia 2014 m. vasario 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria tretysis asmuo V. B. perleido savo reikalavimo teisę, kylančią iš vekselio, ir kitas iš šio reikalavimo kylančias teises. CK 6.102 str. 3 d. numato, kad perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ir kt.) yra draudžiama. Be to, CK 6.141 str. 4 d. taip pat draudžia novaciją taikyti prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniui susijusiomis prievolėmis. Tuo tarpu naujam kreditoriui prievolėje pakeitus ankstesnįjį, o skolininką atleidus nuo prievolės įvykdymo ankstesniajam kreditoriui, ir įvyksta novacija. Kadangi ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia imperatyvius draudimus, t. y. imperatyvias įstatymo normas, tokia sutartis yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. vasario 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia. Panaikinus sutartį, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimo teisę, pagrindo tenkinti ieškinį nėra, todėl teismo sprendimu E. N. ieškinys buvo pagrįstai atmestas, nes jis neturi reikalavimo teisės.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Ž. B. pasirašius vekselį, prievolė atlyginti žalą pasibaigė jos tinkamu įvykdymu ir atsirado nauja prievolė sumokėti sumą, nurodytą vekselyje, o kitoks aiškinimas negalimas, nes reikštų dvigubą tos pačios prievolės įvykdymą. Šiuo atveju Ž. B. išduotas vekselis vertintinas kaip tam tikras prievolės atlyginti žalą užtikrinimas, tačiau traktuoti, kad išdavus vekselį prievolė atlyginti žalą buvo tinkamai įvykdyta, nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju nustatytais terminais nepateikus vekselio vykdymui, kreditorius prarastų galimybę gauti žalos atlyginimą.

Vekseliu buvo įsipareigota sumokėti besąlygiškai konkretų žalos atlyginimą per 3 mėnesius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius neturi ir neturėjo teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminę prievolę, ir pagal vekselį, nes vekseliu buvo užtikrintas žalos atlyginimas. Tinkamos novacijos šiomis aplinkybėmis nebuvo. Novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. Ž. v. V. A., bylos Nr. 3K-3-279/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-187/2008, ). Novacijai konstatuoti taip pat būtina nustatyti jos pagrindą (prievolės dalyko, įvykdymo būdo ar šalies pasikeitimą). Nagrinėjamu atveju V. B. buvo išduotas abstraktus dokumentas, tik patvirtinantis prievolės buvimą- vekselis. Kaip minėta, šiuo metu jis prarado vertybinio popieriaus statusą, todėl V. B. gali reikalauti tik žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovui prašant, iš apelianto priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Ž. B. nurodė turėjęs 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir pateikė 2014-08-13 Pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, jog atsakovas sumokėjo advokatei Ingai Maskoliūnaitei 1 000 Lt už dokumento surašymą. Šios išlaidos neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų ribų, yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš apelianto atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (289,62 €) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė