- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- 1-704-424/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30129-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Kaltinamasis
- L. A.
- Civilinis ieškovas
- S. L. Š.
- Advokatai
- Evelina Trukšinienė, Dalius Bareika
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas pagal BK 140 str. 2 d. 2015-07-23 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A.
, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitas žmogus patyrė sužalojimus, sąlygojusius jo mirtį, o būtent:
jis, 2022 m. vasario 23 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), tai yra teritorijoje, kurioje galioja Kelių eismo taisyklių XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 307 SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbulas pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, ir 175 punkto reikalavimus, numatančius, kad pėstieji, kuriems gyvenamojoje zonoje leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi, turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, tai yra, automobiliu važiuodamas daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kuriame pėstieji turi pirmenybę judėti, nebuvo pakankamai atsargus, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, taip pat ir ties automobiliu stovėjusio pėsčiojo M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurį buvo iš anksto pastebėjęs, dėl ko vairuojamu automobiliu važiuodamas atbulas partrenkė pėsčiąjį M. Ž., kuris patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis L. A. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai ir parodė, kad buvo 2022-02-23, rytas, šviesus paros metas. Važiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę apsisukti ir matė, kad aikštelėje stovi vyras. Bandė tą vyrą apvažiuoti. Važiuodamas atbuline eiga, dar kažkiek tą vyrą matė ir po to jis dingo iš jo akiračio. Nebematydamas šalia mašinos stovėjusio vyro, sustojo ir pamatė tą vyrą gulinti prie mašinos. Jis jam pervažiavo kojas. Taip pat vyro galva buvo sužalota, matėsi įdrėskimai. Jis partrenktą vyrą nutempė kiek toliau, pasodino ir nugara atrėmė į garažo sieną. Vyras buvo sąmoningas ir kalbėjo. Paskui jis, iš baimės palikęs nukentėjusįjį, pasišalino iš įvykio vietos. Palikęs mašiną prie savo namų, maždaug po 5 min., pėsčias grįžo į įvykio vietą, iškvietė greitąją pagalbą. Prie nukentėjusio vyro jau stovėjo moteris. Kartu su ta moterimi vyrą atvedė ir pasodino ant suoliuko. Buvo dideliame strese, todėl nelaukė greitosios pagalbos ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis bijojo, nes vairavo neturėdamas tam teisės. Teisės yra praradęs, dėl to, kad vairavo neblaivus. Įvykio metu buvo blaivus. Kaltinamasis labai gailėjosi įvykio ir jo pasekmių, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios S. L. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta ne tik kaltinamojo prisipažinimu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais.
L. A. po 2023-01-31 apklausos 2022-02-23 eismo įvykio schemoje grafiškai pavaizdavo parodymuose nurodytas aplinkybes, susijusias su jo vairuojamo automobilio judėjimu ir padėtimis tam tikrais įvykio momentais. (t. 2, b. l. 43)
N. S. L. Š. 2022-02-23 ir 2022-04-26 apklausų metu parodė, kad 2022-02-23, apie 11.00 val. jos sugyventinis M. Ž. buvo išėjęs į jų daugiabučio namo kiemą pasivaikščioti su mažu šuniuku. Šuniukas buvo be pavadėlio. M. Ž. tirpdavo kojos, dėl ko jis labai lėtai vaikščiodavo. Paties eismo įvykio ji nematė. Apie 11.00 val., jai būnant namuose, jai paskambino kaimynė R., gyvenanti bute Nr. 1. R. pasakė pro savo buto langą matanti, kad M. Ž. guli ant žemės jų daugiabučio kieme, prie metalinių garažų. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė ant žemės gulintį M.. Taip pat tuo metu pamatė iš kiemo išvažiuojančio tamsios spalvos automobilio galinę dalį. Nors negali nurodyti šio automobilio markės ir modelio, tačiau jai žinoma, kad juo važinėja kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), anūkas. Pastarąjį žino tik iš matymo, jo nepažįsta. Ji išbėgo į kiemą ir pradėjo teirautis vyro, kas įvyko. Iš pradžių jis jai nieko neatsakė, galimai net buvo be sąmonės. Po kiek laiko jis atsakė, kad nežino, neprisimenantis. Kadangi vyro galva kraujavo, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Belaukiant medikų buvo atėjęs minėtas kaimynės anūkas. Jis, nieko nesakydamas, padėjo jai patraukti M. nuo žemės ant suoliuko. Po to jis išėjo. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada M. dėl galvos traumos ir galimo kojos lūžio išvežė apžiūrai į Vilniaus ligoninę. Kai vėliau ligoninėje turėjo galimybę pabendrauti su M. Ž. ir paklausti jį apie įvykį, pastarasis jai pasakė: „tai jis tiesiai į mane važiavo“. Ji mano, kad įvykio metu M. Ž. kieme tiesiog nespėjo pasitraukti į šoną automobiliui iš kelio, nes labai lėtai judėdavo. Paskui L. A. jį tempė į kitą vietą tikriausiai todėl, kad po partrenkimo automobilis priekiniu kairiuoju ratu galimai pervažiavo M. Ž. koją. Jeigu L. A. būtų važiavęs toliau, tai dar kartą būtų pervažiavęs M. Ž. koją jau galiniu kairiuoju ratu. Taip galvoja dėl to, kad R. R. pasakojo mačiusi L. A. tempiant M. Ž. nuo automobilio kairiojo šono vidurio. Iš pradžių kaimynė dar galvojo, kad vairuotojas iš mašinos traukia girtą keleivį. Ji pati ir kaimynai matydavo, kad pas savo (duomenys neskelbtini) gyvenančią močiutę atvažiuodavęs L. A. automobiliu važiuodavo ne į močiutės kiemą, o tiesiai į jų kiemą. Jis automobiliu priekine dalimi privažiuodavo prie jų daugiabučio. Po to, galu pasukdavo į dešinę ties namo šonu ir tokiu būdu apsisukęs išvažiuodavo iš jų kiemo link (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Taip daro ir kiti vairuotojai, nes tokiu būdu apsisukti yra patogiausia. Privažiavimas iki jų kiemo yra labai siauras. Po įvykio ji rado kraujo žymių tarpe tarp namo (duomenys neskelbtini) ir daržo. M. Ž. gi buvo paliktas gulėti kitoje vietoje, t. y. prie arčiau išvažiavimo iš namo (duomenys neskelbtini) esančio garažo. (t. 1, b. l. 115-120, 122-123)
L. R. R. 2022-05-24 apklausos metu parodė, kad 2022-02-23 buvusi savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 10.30 val., ji priėjo prie lango patvarkyti ant palangės stovėjusių gėlių. Tuo metu ji pamatė jų namo kieme stovintį lengvąjį automobilį. Jo duomenų ar požymių neįsidėmėjo. Automobilis stovėjo skersai kiemo asfaltuoto pravažiavimo atžvilgiu, kairiuoju šonu pasuktas link (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pusės. Prie automobilio kairiojo šono stovėjo vyras, kuris traukė ar tai kėlė kitą vyrą. Iš pradžių pamanė, kad vairuotojas traukia iš mašinos atvežtą girtą keleivį. Po to, ji pamatė prie namo bėgantį šuniuką, kuris tuo metu buvo atvežtas prižiūrėti kaimynui M. Ž.. Tada, pagal vyro kūno gabaritus ir vilkėtus drabužius, ji suprato, kad tempiamas vyras ir yra M. Ž.. Pastarąjį tempusio vyro tuo metu nepažino, tik įsidėmėjo jo avėtus baltus batus. M. Ž. buvo nutemptas prie artimiausio nuo automobilio garažo. Tuo metu ji paskambino S. L. Š. ir liepė pažiūrėti per langą. Netrukus S. L. Š. išbėgo į kiemą. Tuo metu M. Ž. tempęs vyras vairuojamu automobiliu kaip tik jau važiavo iš kiemo link (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Prie jos buto durų atbėgo S. L. Š. ir paprašė iškviesti „greitąją“. Tada ji pradėjo suprasti, kad M. Ž. galėjo būti partrenktas automobilio. Dėl minėtos priežasties paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą ji nurodė, kad pagalbos reikia greičiausiai partrenktam žmogui. Matė, kad per tą laiką S. L. Š. pradėjo tempti M. Ž. prie jų namo. Maždaug po 10 minučių į kiemą atėjo jos dabar jau mirusios draugės V. sūnus L. A., kuris priėjęs prie jos lango paklausė, kas atsitiko. Ji atsakė, kad nežino. Po to, L., pasakęs, kad jis jau iškvietė pagalbą, padėjo S. L. Š. pernešti M. Ž. prie jų namo, ant suoliuko. Matė, kad tuo metu M. Ž. buvo sąmoningas, tačiau negirdėjo, ar pastarasis ką kalbėjo. Pagal L. A. drabužius ir jau minėtus baltus batus, ji atpažino, kad pastarasis ir yra tas vyras, kuris prieš tai namo kieme prie automobilio tempė M. Ž.. Žino, kad L. A. kartais atvykdavo pas savo jos kaimynystėje gyvenančią močiutę D. K.. (t. 1, b. l. 139-142)
Liudytojas policijos pareigūnas Šarūnas Valbasys parodė, kad 2022-02-23, darbo metu, jis gavo užduotį ikiteisminiame tyrime apklausti eismo įvykio metu nukentėjusį M. Ž., tuo metu buvusį Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje. Su M. Ž. susisiekė telefonu. Pastarasis pokalbio metu nurodė, kad įvykio metu vedžiojo šuniuką savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kieme. Tuo metu į kiemą įvažiavo jo kaimynės D. K. anūko vairuojamas automobilis, kurio jokių duomenų jis neįsidėmėjo. Pastarasis sustabdė automobilį, o po to pradėjo apsisukinėti. M. Ž. nurodė, kad jo šuniukas „puolė“ po automobilio ratais. Bandant šuniuką gelbėti jis buvo automobilio partrenktas. Anot M. Ž., automobilio greitis buvo didelis. Įvykis įvyko labai greitai, jis automobilio buvo partrenktas du kartus. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad iškart po eismo įvykio jis prarado sąmonę, atsigavo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. (t. 1, b. l. 146-148;51)
Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2022-02-23 eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) dviejų aukštų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme. Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra įrengtas kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, t. y. minėto namo kiemas yra šio ženklo galiojimo zonoje. Namo (duomenys neskelbtini) kiemas nuo kitų gyvenamųjų namų teritorijų iš dalies atskirtas ties kiemo riba pastatytais metalinių konstrukcijų garažais ir sandėliavimo pastatais. Namo kiemą su (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąja dalimi jungia tarp kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų besitęsiantis asfaltuotas apie 3,5 metrų pločio kelias be aiškių kraštų (ribų), turintis dangos defektų. Kitą namo kiemo dalį užima pieva ar smėliu bei žvyru dengta žemė. Kieme, ant asfaltuoto kelio buvo rasta netaisyklingos formos raudonos spalvos, tikėtina – kraujo, dėmė. (t. 1, b. l. 26-34)
Iš Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariato tyrėjos Sandros Rakickajos ir Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos vyresn. tyrėjo Šarūno Valbasio tarnybinių pranešimų, nustatyta, kad 2022-02-23, tikrinant (duomenys neskelbtini) gyvenančio ieškomo L. A. tėvo R. A. suteiktą informaciją dėl galimos sūnaus buvimo vietos, buvo susisiekta su VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (Vilnius, Vasaros g. 5) administracija. Šios gydymo įstaigos atstovai nurodė, kad 2022-02-23, apie 13.10 val., L. A. savo noru atvyko gydytis į jų ligoninę. Taip pat buvo nurodyta, kad L. A. į ligoninę atvažiavo automobiliu, kuris buvo paliktas pacientų automobilių stovėjimo aikštelėje. Tą pačią dieną policijos pareigūnams nuvykus į centrą, jo teritorijoje buvo rastas stovintis užrakintas L. A. priklausantis automobilis „Peugeot 307 SW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53; 55)
2022-02-23 atliktos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro teritorijoje (Vilnius, Vasaros g. 5), transporto priemonės, t. y. automobilio „Peugeot 307 SW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros, metu buvo užfiksuoti sekantys, galimai su eismo įvykiu susiję apgadinimai: įlenkta priekinė valstybinio registracijos numerio ženklo lentelė, apgadintas priekinis bamperis - kairėje pusėje atšokęs nuo priekinio kairės pusės sparno laikiklių) subraižytas galinis bamperis, įlenktas ir subraižytas galinis kairės pusės sparnas. (t. 1, b. l. 35-45; 47)
Iš 2022-03-08 VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (Vilnius, Vasaros g. 5) pranešimo, nustatyta, kad L. A. centre gydėsi laikotarpiu nuo 2022-02-23 iki 2022-03-01, pagal medicinos dokumentaciją, pacientas stacionarizuotas pagal būtinosios pagalbos indikacijas – sunki depresija. (t. 2, b. l. 77)
Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus suteiktų duomenų, nustatyta, kad centre buvo gautas vienas su 2022-02-23 eismo įvykiu sietinas pranešimas. Pranešėjas skambino iš mobilaus ryšio telefono, kuris, kaip nustatyta, naudojamas L. A.. Iš Bendrajame pagalbos centre 2022-02-23 gauto pranešimo turinio, nustatyta, kad į centrą paskambinęs vyras pranešė apie reikalingą pagalbą (duomenys neskelbtini) kieme gulinčiam galimai neblaiviam apie 60 metų amžiaus nepažįstamam vyrui. Pranešėjas neprisistatė, nurodė pamatęs gulintį vyrą eidamas pro šalį į parduotuvę. (t. 2, b. l. 1; 4,5)
Iš 2022-04-17 Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), mirties priežasties nustatymo matyti, kad nustatyti M. Ž. sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, kairės pusės IV-X šonkaulių lūžiai su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dešinės blauzdos kaulų lūžis, odos nubrozdinimai abiejose kojose. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-02-23 eismo įvykio metu. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio bei lokalizacijos, galima teigti, kad pirminis smūgis automobiliu buvo suduotas į nukentėjusiojo kojas jam esant vertikalioje padėtyje. M. Ž. mirtį sukėlė sunki galvos smegenų trauma, kuri komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu bei plaučių uždegimu. Nukentėjusysis iki eismo įvykio nesirgo lėtinėmis ligomis, galėjusiomis įtakoti jo mirtį. Tarp eismo įvykyje M. Ž. patirtų sužalojimų ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. (t. 1, b. l. 108-112).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo L. A. padaryti Kelių eismo taisyklių 14, 27, 175 punktų reikalavimų pažeidimai buvo eismo įvykio ir M. Ž. mirties priežastis. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios.
Kaltinamojo L. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę L. A., teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau per paskutinius trejus metus iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų baustas 16 kartų: dėl kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymo, dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, dėl transporto priemonės perdavimo vairuoti asmenims neturintiems teisės vairuoti ir kt. Be kitų pažeidimų, 2020-10-28 buvo baustas ir pagal ANK 422 str. 5 d. (dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam), paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. Nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, iš ko darytina išvada, kad šis nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet logiška Kelių eismo taisyklių nepaisymo pasekmė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados duomenimis L. A. konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines ir psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, tačiau nepaisant savo psichikos būsenos L. A. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis – 3 metus ir 6 mėnesius.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu uždrausti 4 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Proceso metu nukentėjusioji S. L. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės ir 24000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui.
Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai atlygino 3642,93 Eur turtinės žalos už laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas ir 6000 Eur neturtinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Iš civilinio ieškinio bei nukentėjusiosios S. L. Š. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad reikalavimą dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo sudaro kelionės išlaidas, nukentėjusiojo lankymui gydymo įstaigoje. Nurodo, kad šios išlaidos buvo būtinos, nes S. L. Š. turėjo lankyti ligoninėje M. Ž., nes jis buvo komos būsenoje ir ji turėjo tartis su gydytojais ir duoti sutikimus dėl jam atliekamų procedūrų. Ji į ligoninę važinėjo ne ligonio lankymo tikslais, o ligonio sveikatos grąžinimo, slaugymo ir priežiūros tikslais, bei ligonio atstovavimo tikslais, nes pats nukentėjusysis, būdamas komos būsenoje, negalėjo priimti sprendimų. Medicininiai dokumentai patvirtina itin sunkią M. Ž. būklę, kuriam buvo būtina artimųjų priežiūra, t. y. palučių, sauskelnių keitimas, komos būsenoje esančio asmens higienos priežiūra, siekiu, kad kuo mažiau susiformuotų pragulų, be to buvo reikalingas budėjimas šalia komos būsenoje esančio nukentėjusiojo. Teikdama kuro išlaidas patvirtinančius dokumentus - kuro įsigijimo kvitus nurodo, kad pati būdama garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) nevairuoja transporto priemonės, iš jos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) į VŠJ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ją nuveždavo dukra S. Š. automobiliu Lexus RX 400H valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (benzinas) arba sūnus A. Š. automobiliu Jeep Commander valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dyzelinas). Vykti autobusu civilinė ieškovė negalėjo dėl garbingame amžiuje kylančių sveikatos problemų.
Civilinis atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka ir atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad kelionės išlaidos, kurios susidarė lakant nukentėjusįjį M. Ž. ligoninėje negali būti pripažintos nukentėjusiojo sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis, prašo reikalavimą atmesti.
Kaltinamasis prašė atsižvelgti į mirusiojo amžių, į tai, kad šeimoje nėra nepilnamečių vaikų ir į paties kaltinamojo sveikatos ir turtinę būklę, realias galimybes atlyginti žalą. Mano, kad žala jau yra atlyginta, prašė ieškinio netenkinti
Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad nukentėjusiosios nuolatinis važiavimas pas M. Ž. į ligoninę buvo tiesiogiai susijęs su 2022-02-23 eismo įvykio metu padaryta nekentėjusiajam žala. M. Ž. būklės sunkumas panirus po pirmos operacijos į komą nekvestionuojamas. Kaip nurodė S. L. Š., ji buvo jo atstovė priimtant sprendimus dėl tolimesnio jo gydymo. Taip pat ji nukentėjusįjį slaugė, atlikdavo higienos procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad po eismo įvykio kilę padariniai lėmė šių išlaidų atsiradimą, teismas sprendžia, kad civilinės ieškovės reikalavimas priteisti 400 Eur turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad eismo įvykio metu žuvo M. Ž., kuriuos su nukentėjusiąja ir civiline ieškove siejo faktiniai šeimos santykiai. Šeimos santykiai truko ilgiau nei 35 metus ir jų faktinėje šeimoje gimė dukra, kurios tėvas yra žuvusysis M. Ž.. Civilinė ieškovė patyrė dvasinio pobūdžio pakenkimų - išgyvenimų, sukrėtimų, emocinę depresiją. Ji neteko galimybės gyventi pilnavertį šeimyninį gyvenimą, nes tokiame garbingame amžiuje pamilti, sukurti naują šeimą jau nebeįmanoma. Dėl netekties ir nuolatinio vienišumo jausmo, baimės gyvenant vienai, ji prarado gyvenimo džiaugsmą, susilpnėjo iniciatyvumas, jėgos, pablogėjo sveikata. Netektis turėjo įtakos ir finansiniam stabilumui. Civilinės ieškovės mėnesinės pajamos yra itin menkos, t.y. 410 Eur senatvės pensijos išmoka. Gyvenant kartu su M. Ž., civilinė ieškovė jautėsi daug saugesnė, nes dviejų asmenų pajamomis buvo daug lengviau padengti visus būsto mokesčius, buities išlaidas. Kadangi civilinė ieškovė yra garbingo amžiaus, tai galimybė, kad jos pajamos padidės ir bus daug lengviau save pačią išlaikyti labai maža. Dėl M. Ž. netekties, civilinė ieškovė patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Artimo žmogaus ilgesį sunkiai ir giliai išgyvena ir iki šiol. Dėl M. Ž. ilgalaikės priežiūros ji negalėjo rūpintis savimi ir laiku kreiptis į gydytojus. Mirus M. Ž. ji kreipėsi pas gydytojus dėl nesibaigiančių galvos skausmų itin suintensyvėjusių prastėjant M. Ž. būklei ir civilinei ieškovei patiriant kasdienę įtampą, nežinant ar jos mylimas vyras nubus iš komos, ar atsigaus po kiekvienos iš patirtų operacijų.
Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškovei yra atlyginęs 6000 Eur neturtinės žalos ir vertina, kaip pakankamą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į mirusiojo ir nukentėjusiosios realius santykius, jų amžių ir toks neturtinės žalos atlyginimas atitinka susiformavusią praktiką.
Taigi, teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatydamas nukentėjusiajai S. L. Š. sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes ir nukentėjusiosios santykį su mirusiuoju. Nukentėjusioji neteko artimo žmogaus, savo sugyventinio. Tokia netektis neabejotinai sukėlė jai itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė gyvenimą. Kaip nurodo pati nukentėjusioji, gyvenant dviese buvo dalinamasi mokesčių ir kasdienių išlaidų našta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir pati yra jau garbaus amžiaus, ta tikimybė, kad ji pati galėtų pasididintų savo pajamas mažai tikėtina.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiosios ir eismo įvykio metu žuvusio ryšį, tai kad jų faktiniai šeimos santykiai truko ilgiau kaip 35 metus, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas vertina, kad civilinio atsakovo sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas - 6000 Eur- aiškiai per mažas. Nors neturtinė žala negali būti įvertinta pinigais ir visiškai atlyginta, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, 15000 Eur suma būtų tinkamas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas yra išmokėjęs 6000 Eur neturtiniai žalai atlyginti, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei S. L. Š. priteistina 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nors žala nukentėjusiajai padaryta nusikalstamais L. A. veiksmais, prievolė atlyginti jo padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui turi draudimo bendrovė - civilinis atsakovas. Todėl kaltinamojo argumentai sietini su jo asmeniu, bei jo turtine padėtimi nėra reikšmingi sprendžiant dėl iš civilinio atsakovo priteistinos sumos. Šie kaltinamojo argumentai būtų reikšmingi sprendžiant dėl draudimo regresinio ieškinio kaltinamajam, bet ne šioje byloje.
Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti jos turėtas proceso išlaidas. Prašyme nurodytas išlaidų pagrindas yra teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai apie tai, kad S. L. Š. už advokato paslaugas sumokėjo 2420 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį įstatymas numato galimybę pripažinus asmenį kaltu teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pripažinus L. A. kaltu dėl nusikaltimo, teismas vertina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, kurią teismo proceso metu atstovavo jos pasirinktas advokatas, turi teisę į patirtų procesų išlaidų atlyginimą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė proceso išlaidas patyrė dėl advokato dalyvavimo procese, procesinių dokumentų ruošimo, teisinių žinių būtinumą ruošiant civilinį ieškinį, dalyvaujant procese teisme. Šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteisiamos iš L. A..
2022-03-03 nutarimu L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, 109 straipsniu, 297-298, straipsniais,
nusprendžia:
L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. A. skirti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu L. A. bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu L. A. uždrausti 4 metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę L. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 400 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą S. L. Š..
Priteisti iš L. A. 2420 Eur proceso išlaidas S. L. Š..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.