- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-6542-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01058-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo teta S. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje su J. B., mirusiu (duomenys neskelbtini), susilaukė 2-jų dukrų – A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini). Iki mirties savo gyvenamąją vietą M. B. buvo deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). M. B. nebuvo sudariusi oficialaus testamento bei po jos mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. M. B. palikimą sudarė 2.6 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėto žemės sklypo pagrindinė paskirtis VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre nurodoma kaip „žemės ūkio“, tačiau jis buvo naudojamas pagal kelias paskirtis: 2.25 ha naudota kaip žemės ūkio naudmenys: iš jų 2.05 ha ariama žemė, 0.20 ha sodas; 0.30 ha – užstatytas plotas (jame stovėjo gyvenamasis namas, kurį po tėvo mirties paveldėjo S. B.); bei 0.5 ha kitos žemės plotas. Šis žemės sklypas M. B. nuosavybe tapo 2001 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 79-9503 atkuriant nuosavybės teises į jos tėvui M. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuris savo laiku buvo nacionalizuotas Sovietų valdžios naudai. Šio sklypo įgijimo pagrindas reiškia, kad jis priklausė M. B. asmeninės nuosavybės teise, dėl ko negalėjo būti paveldėjimo objektu po J. B. mirties. M. B. 2.6 ha ploto žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamosios paskirties namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį po savo tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini). paveldėjo dukra S. B.. Taigi, S. B. 2002 m. priėmus po J. B. mirties atsiradusį palikimą susidarė tokia situacija, kad gyvenamasis namas, kuriame iki pat savo mirties gyveno M. B. ir S. B., nuosavybės teise priklausė S. B., o žemės sklypas ant kurio stovi minėtas statinys priklausė M. B.. Tai reiškia, kad S. B. neišvengiamai privalėjo naudotis ir prižiūrėti jos motinai priklausantį žemės sklypą ant kurio stovėjo S. B. priklausantis namas, kuriame ji gyveno. Kadangi dėl amžiaus ir sveikatos būklės pati M. B. negalėjo valdyti ir naudotis jai priklausančia žeme, tad šias teises dar būdama gyva ji žodiniu susitarimu perleido dukrai S. B., kuri tai darė ir po motinos mirties. Be nekilnojamo turto, priklausiusio M. B., po jos mirties S. B. perėmė valdyti ir naudotis įvairų kilnojamą turtą: namų įrangos ir apyvokos daiktus, senas vertingas maldaknyges, akordeoną. Pareiškėjo teta S. B. daugiau nei 6 metus po savo motinos mirties naudojosi motinai priklausančiu žemės sklypu – valdė, gyveno, prižiūrėjo, mokėjo su tuo susijusius mokesčius (už elektrą, už šiukšlių išvežimą). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad jo teta S. B. aktyviais veiksmais priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tai darė iki savo pačios mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad neturi duomenų apie M. B. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
9. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo teta S. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo močiutė (S. B. motina) M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po M. B. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų M. B. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjo teta S. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamasis namas, kuriame iki pat savo mirties gyveno M. B. ir S. B., nuosavybės teise priklausė S. B., o žemės sklypas ant kurio stovi minėtas statinys priklausė M. B., todėl jo teta S. B. neišvengiamai privalėjo naudotis ir prižiūrėti jos motinai priklausantį žemės sklypą, ant kurio stovėjo S. B. priklausantis namas, kuriame ji gyveno. Pareiškėjo teta S. B. daugiau nei 6 metus po savo motinos mirties naudojosi motinai priklausančiu žemės sklypu – valdė, gyveno, prižiūrėjo, mokėjo su tuo susijusius mokesčius (už elektrą, už šiukšlių išvežimą). Be nekilnojamo turto, priklausiusio M. B., po jos mirties S. B. perėmė valdyti ir naudotis įvairų kilnojamą turtą: namų įrangos ir apyvokos daiktus, senas vertingas maldaknyges, akordeoną. Minėtas aplinkybes, be kita ko, patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 16 d. S. B. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); 2024 m. kovo 7 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos rašto Nr. S-9 duomenimis nustatyta, kad gyvendama adresu (duomenys neskelbtini), S. B. valdė ir naudojosi jos mirusiai motinai M. B. nuosavybės teise priklausiusiu tuo pačiu adresu esančiu žemės sklypu, t. y. sodino daržą, augino bulves. Taip pat pažymima, kad minėtu sklypu kiti asmenys nesinaudojo ir veikų jame nevykdė; 2024 m. kovo 28 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. AP3E-960 duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą nekilnojamojo turto objekte (gyvenamajame name) (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami nekilnojamojo turto savininkei S. B.; 2024 m. balandžio 8 d. UAB „Ignitis“ rašto Nr. 103444-635 duomenimis nustatyta, kad objektui, adresu (duomenys neskelbtini), visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis iki šiol sudaryta S. B. vardu, 2024 m. balandžio 8 d. duomenimis už objekte suvartotą elektros energiją nepriemokos nėra; 2024 m. kovo 6 d. G. B. (S. B. kaimynas) rašytinio paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad po M. B. mirties namu ir žemės sklypu iki pačios savo mirties rūpinosi S. B.. Pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo teta S. B. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos motinai, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.