Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir nustatyta, kad likusi bausmės dalis yra – 5 (penki) mėnesiai ir 28 (dvidešimt aštuonios) dienos laisvės apribojimo.

Vietoj intensyvios priežiūros A. K. skirti įpareigojimai bausmės vykdymo metu: būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbo laiką; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jų nėra paskyręs gydytojas, taip pat nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, ši terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant A. K. nuosavybės teise priklausantį 3 830 Eur vertės automobilį ,,F. G.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,F. G.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl automobilio „F. G.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 14 d., apie 14.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jam 3,13 promilių neblaivumą. Šie A. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, skirdamas bausmę, nenumatytą baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o skirdamas kaltininkui baudžiamojo poveikio priemones, tinkamai neindividualizavo nusikalstamos veikos ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tokiu būdu nuteistajam neteisingai paskyrė bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 3,13 promilės etilo alkoholio, konstatavo, jog A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Parinkdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirtiną bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į tai, kad nuteistasis vedęs, neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už administracinius nusižengimus, padarytus jam būnant neblaiviam, nustatė, jog A. K. piktnaudžiauja alkoholiu bei įvertinęs A. K. pastangas įveikti priklausomybę nuo alkoholio, nusprendė, kad tinkama bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam A. K. yra laisvės apribojimo bausmė.

6. BK esančios bausmių skyrimo nuostatos numato, jog bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Šiame kontekste pastebėtina, jog įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų (2019 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta BK specialiosios dalies straipsnyje nenumatyta bausmės rūšis.

7. Kitokia bausmė, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra nustatytos aplinkybės paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį arba nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta BK specialiosios dalies straipsnyje nenumatyta bausmės rūšis yra griežtesnė negu numatyta straipsnio sankcijoje, tad nėra pagrindo analizuoti apeliaciniame skunde nurodomų BK 62 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimą.

8. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, tačiau įvertinusi aukščiau nurodytas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ? padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jokių ypatingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu, nenustatė. Šių aplinkybių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog kaltinamojo demonstruojamos pastangos įveikti priklausomybę nuo alkoholio neatsveria jo padaryto teisės pažeidimo šiurkštumo bei nelaikytinos ypatinga aplinkybe, dėl kurios A. K. galėtų ar turėtų būti taikomos bausmės skyrimo lengvatos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs išimtinių aplinkybių, dėl kurių kaltininkui skirtina kita bausmė, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, be jokio teisinio pagrindo skyrė baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį, tokiu būdu nuteistajam A. K. neteisingai paskyrė bausmę, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

9. Panaikinus nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, jam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Skirdama bausmę už šią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, byloje nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad A. K. neteistas (b. l. 75-78), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 79-86), vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirba, bylos duomenimis sudarė reabilitacijos ir socialinės adaptacijos paslaugų teikimo sutartį priklausomybę turintiems asmenims ir ketina gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam už administracinius nusižengimus ne kartą skirtos piniginės sankcijos realios įtakos neturi, kadangi A. K. paskirtų baudų nemoka, ir tai nesulaiko A. K. nuo vėlesnių teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukeldamas eismo įvykį – stabdomas policijos pareigūnų atsitrenkė į stovintį automobilį (b. l. 13, 79). Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. tikslinga skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis – 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis) bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir nuteistajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė 30 parų arešto bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. (b. l. 41, 54), vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis neteistas, vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba, bylos duomenimis sudarė reabilitacijos ir socialinės adaptacijos paslaugų teikimo sutartį priklausomybę turintiems asmenims, neapsunkindama nuteistojo padėties, labiau nei to prašoma apeliaciniu skundu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaudamasi BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atideda 9 mėnesiams, palikdama pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus – būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), ir paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą, konfiskuojant A. K. nuosavybės teise priklausantį 3 830 Eur vertės automobilį ,,F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalis), bei draudimą naudotis specialiosiomis teisėmis – teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 1 dalis). BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria intensyvią priežiūrą, visgi šiuo atveju, atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, bei į tai, kad galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus užtikrins nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog netikslinga skirti intensyvią priežiūrą.

11. Pagal nagrinėjamai bylai aktualią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, vadovaujantis kuriomis baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. dienos metu Vilniaus mieste, kuriame pakankamai intensyvus eismas, suvokdamas, kad yra neblaivus (teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, jog suvokė, kad yra „gerokai išgėręs“), tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuo sukeldamas eismo įvykį kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, nustatyta, jog A. K. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – leistino greičio viršijimą, važiavimą per sankryžas degant draudžiamam šviesoforo signalui, transporto priemonių vairavimą neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikus transporto priemonei privalomos techninės apžiūros, be to, nuteistasis ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą, būnant neblaiviam (b. l. 79-86), kas rodo, jog nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, bei iliustruoja tai, jog A. K. daromi teisės pažeidimai tampa pavojingesni. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, be kita ko, sukeltą realų pavojų eismo saugumui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog transporto priemonių vairavimas yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis, kadangi nustačius pastarąją aplinkybę, t. y. tai, kad nuteistasis dirbo pagal individualiosios veiklos liudijimą vairuotoju, šiam turėtų būti keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo standartai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės liudija priešingai. Be to, nors teisė vairuoti transporto priemones buvo būtina atliekant jo tiesiogines darbo funkcijas, tai neturėjo lemiamos įtakos nuteistojo apsisprendimui. Šių aplinkybių kontekste sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti nustatytas 3 (trims) metams, kas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą vidurkį, o tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukels nuteistajam tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad teisės vairuoti atėmimas prieštarauja teisingumo principui ir yra neatsiejama nuteistajam paskirtos bausmės dalis.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

12. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-3198 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 72 Eur už A. K. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant išvardintoms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra galimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo A. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro M. Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

A. K., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. (dvi dienas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. K. būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 15 d.;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant A. K. nuosavybės teise priklausantį 3 830 Eur vertės automobilį ,,F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.