- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- e2-814-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00001-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekoatliekos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, uždarosios akcinės bendrovės „Grinbeta“, „Dujovika“, „Ugira“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoatliekos“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-505-569/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoatliekos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl darbų kainos sumažinimo ir permokėtos kainos dalies priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoatliekos“ dėl atsisakymo nuo sutarties sąlygos bei skolos priteisimo (tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, uždarosios akcinės bendrovės „Grinbeta“, „Dujovika“, „Ugira“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekoatliekos“ kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti ieškovės UAB „Ekoatliekos“ ir atsakovės UAB „Rudesta“ 2014 m. gegužės 29 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2014-09 kainą 303 790,63 Eur suma, t. y. nuo 4 275 370,71 Eur iki 3 971 580,08 Eur; priteisti ieškovei UAB „Ekoatliekos“ iš atsakovės UAB „Rudesta“ permokėtą kainos dalį, sudarančią 229 445,89 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-592-241/2017 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Atsakovė UAB „Rudesta“ pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti UAB „Rudesta“ teisę atsisakyti 2016 m. birželio 17 d. Papildomo susitarimo prie 2016 m. gegužės 27 d. susitarimo dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo (sudaryto UAB „Rudesta“ ir UAB „Ekoatliekos“) 3-ame punkte esančios sąlygos; priteisti UAB „Rudesta“ iš UAB „Ekoatliekos“ 74 344,72 Eur skolą ir 6 691,02 Eur delspinigių; priteisti UAB „Rudesta“ iš UAB „Ekoatliekos“ 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas.Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už 81 035,74 Eur sumą ieškovei (pagal priešieškinį – atsakovei) UAB „Ekoatliekos“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias UAB „Ekoatliekos“ žinioje ar pas trečiuosius asmenis, iš areštuoto turto leidžiant atsiskaityti su UAB „Rudesta“, valstybės biudžetais bei darbuotojais. Atsakovė nurodė, kad skola susidarė dar 2016 metų viduryje. UAB „Ekoatliekos“ neturi finansinių galimybių atsiskaityti su UAB „Rudesta“ už atliktus statybos rangos darbus ir įmonė yra tokios prastos finansinės padėties, kad negalėjo sumokėti viso žyminio mokesčio už reiškiamą ieškinį ir sumokėjo tik jo šeštąją dalį. Be to, atsakovės teigimu, UAB „Ekoatliekos“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.232 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą saugoti ir savo reikmėms nenaudoti sulaikytų pinigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi UAB „Rudesta“ prašymą tenkino ir areštavo ieškovei UAB „Ekoatliekos“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus už 81 035,74 Eur sumą, o jų nepakakus – nustatė areštuoti ieškovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose ir turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, leisdamas ieškovei mokėti mokesčius valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei atsiskaityti su bendrovės darbuotojais ir atsakove UAB „Rudesta”, ir įpareigodamas antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.Teismas konstatavo, kad susipažinęs su priešieškiniu ir jo priedais, šioje proceso stadijoje jis neturi pagrindo abejoti atsakovės (pagal priešieškinį – ieškovės) reikalavimų tikėtinumu.Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra pripažinusi, kad turi laikinų finansinių sunkumų ir buvo nepajėgi sumokėti net 2 089 Eur žyminio mokesčio sumos, teismas sprendžia, jog šiuo metu ieškovei UAB „Ekoatliekos“ pareikšto atsakovės priešieškinio suma – 81 035,74 Eur, yra didelė, todėl netaikius ieškovei UAB „Ekoatliekos“ laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Ekoatliekos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Išnagrinėjus bylą iš esmės negalėtų būti priimtas UAB „Rudesta“ palankus teismo sprendimas. Tokia išvada galėjo ir turėjo būti padaryta atsižvelgus vien į aplinkybes, kad: 1) reikalavimas pripažinti UAB „Rudesta“ teisę atsisakyti 2016 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo 3 punkte įtvirtintos sąlygos priešieškinyje grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais apie ieškovės vadovo spaudimą atsakovės vadovui pasirašyti susitarimą, pasinaudojimą atsakovės vadovo pasitikėjimu ir geranoriškumu, ir pan.; 2) sąlyga dėl mokėtinos sumos sulaikymo užtikrinant UAB „Rudesta“ garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą yra įtvirtinta tiek Statybos rangos sutarties 7.8 punkte, tiek 2016 m. sausio 20 d. susitarimo 3 punkte, tiek 2016 m. gegužės 27 d. susitarimo 2 punkte, galiausiai, 2016 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo 3 punkte, taigi atsakovė ją akceptavo daugybę kartų ir ši sąlyga jai buvo supranta bei priimtina; 3) sąlyga dėl mokėtinos sumos sulaikymo užtikrinant garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą yra įprasta ir dažna statybos rangos sutartyse; 4) kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų; 5) reikalavimą pripažinti teisę atsisakyti ginčijamos sąlygos UAB „Rudesta“ pareiškė po tai, kai UAB „Ekoatliekos“ kreipėsi į tesimą su ieškiniu, taigi priešieškiniu atsakovė tyčia siekia pakenkti ieškovei, tai pat apsunkinti ir užvilkinti teismo procesą. Kadangi UAB „Rudesta“ reikalavimas pripažinti jos teisę atsisakyti ginčo sąlygos negalėtų būti patenkintas, automatiškai negalėtų būti tenkinti ir kiti atsakovės materialiniai reikalavimai (priteisti skolą ir delspinigius).Teismas, neturėdamas aktualios informacijos, nepagrįstai nustatė, kad priešieškinio suma ieškovei didelė. Ieškovė neginčija, kad turėjo laikinų finansinių sunkumų ieškinio padavimo metu, tačiau UAB „Ekoatliekos“ įveikė šiuos sunkumus ir šią dieną jos turtinė padėtis yra pagerėjusi tiek, jog atsakovei palankaus sprendimo priėmimo atveju, galėtų nesunkiai sumokėti 81 035,74 Eur. Per 2016 metus ieškovė padengė didžiąją dalį skolų, dėl ko 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės skoliniai įsipareigojimai sudarė tik 141 498,04 Eur. Per 2016 metus bendrovė įsigijo nemažai naujo ilgalaikio turto, todėl turto vertė padidėjo nuo 53 038 Eur iki 231 928,02 Eur. 2017 m. vasario 24 d. ieškovė banko sąskaitose turėjo 144 914,50 Eur. Sudėjus ilgalaikio turto vertę ir turimas lėšas banko sąskaitose ir atėmus bendrovės įsipareigojimų dydį, lieka 235 344,48 Eur suma, kurį beveik tris kartus viršija priešieškinio sumą. UAB „Ekoatliekos“ nėra įregistruota jokių turto areštų, ieškovė nėra skolinga nei VSDFV, nei VMI. Vidutiniškai ieškovė kas mėnesį gauna apie 50 000 Eur dydžio užmokestį pagal Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį, šios pajamos yra reguliarios, stabilios ir ilgalaikės, nes pagal sutartį ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas net 10 metų. Taigi UAB „Ekoatliekos“ turtinė padėtis šiuo metu yra gera ir nėra pagrindo manyti, kad artimiausioje ateityje galėtų pablogėti, todėl priešieškinio suma bendrovei nėra didelė.UAB „Ekoatliekos“ teikia komunalinių atliekų apdorojimo paslaugas, todėl teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla grėsmė viešajam interesui – komunalinių atliekų tvarkymui bei žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugai. Iš esmės visas UAB „Ekoatliekos“ turimas turtas (darbo mašinos ir įrengimai, įranga, prietaisai) yra naudojamas teikiant komunalinių atliekų apdorojimo paslaugas. Šiuo tikslu naudojama ir didžioji dalis bedrovės lėšų. Priverstinis paslaugų teikimo sustabdymas arba nutraukimas reikštų komunalinę krizę, nes nebūtų galima priimti ir apdoroti atliekų visame Panevėžio regione. Susikaupusios atliekos keltų žalą aplinkai, pavojų žmonių sveikatai ir visos ekosistemos gerovei. Be to, tokiu atveju galėtų būti pažeistas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, o dėl to galėtų būti pritaikytos turtinės sankcijos – pavyzdžiui, pareikalauta grąžinti skirtas lėšas, dėl ko nukentėtų valstybės biudžetas.Pritaikytos priemonės akivaizdžiai neatitinka ekonomiškumo principo, nes, kaip minėta, gali surikdyti ieškovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir sukelti rimtas neigiamas pasekmes su šia veikla susijusiems tretiesiems asmenimis. Negalėdama disponuoti ir naudotis areštuotu turtu bei lėšomis, reikalingomis sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, UAB „Ekoatliekos“ gali būti priversta nutraukti atliekų apdorojimo paslaugų teikimą ir tokiu atveju ne tik neuždirbs pajamų, bet gali bankrutuoti.Atsakovė UAB „Rudesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas nereiškia, kad teismas privalo nustatyti, jog ieškinys (priešieškinis) pagrįstas ir neabejotinai bus tenkintinas. Teismas tik preliminariai, nenagrinėdamas ginčo esmės, nustato ar pagal nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus galimas ieškinio reikalavimų nagrinėjimas bei jų pagrįstumo ir teisėtumo nustatymas. Priešieškinis teismo yra priimtas, o tai įrodo, kad yra tikėtinai pagrįstas. Sistemiškai analizuojant teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei įvertinant, kad jos gali būti taikomos net ir nepareiškus ieškinio, ar esant pareikšto ieškinio trūkumams, manytina, jog teismui priėmus pareikštą ieškinį, joks papildomas priešieškinio reikalavimų tikėtinas pagrindimas nėra reikalingas. Apeliantės dėstomi argumentai, susiję su priešieškinio nepagrįstumu, pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos Šiaulių apygardos teismas analizuos nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tokie argumentai teismo negali būti iš esmės vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus.Pagal atskirajame skunde pateikiamus duomenis negalima pripažinti, kad ieškovei pareikštų reikalavimų suma yra nedidelė. Nors Šiaulių apygardos teismas paprašė ieškovės pateikti 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis, ieškovė tokių duomenų nepateikė, formaliai nurodydama, kad šių dokumentų dar nėra paruošusi buhalterines paslaugas teikianti įmonė. Manytina, kad 2016 m. finansiniai duomenys yra slepiami sąmoningai, nes paruošti ir pateikti preliminarų 2016 m. balansą nėra nei brangu, nei reikalauja daug laiko. UAB „Ekoatliekos“ pateiktais 2014–2015 m. finansiniais duomenimis nesivadovautina, nes ši informacija yra pasenusi ir visiškai neatspindi dabartinės ieškovės finansinės padėties. Kita vertus, pagal 2015 m. duomenis, tiek ieškovės apyvarta, tiek pelnas yra pakankamai maži, palyginus su priešieškinio suma. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 30 d. ir ieškinyje pati nurodė, kad UAB „Ekoatliekos“ turtinė padėtis šią dieną yra komplikuota, ji negali sumokėti viso žyminio mokesčio už reiškiamą ieškinį (2 589 Eur), pelnas lyginant su praėjusiais metais sumažėjo daugiau kaip septynis kartus, per 2016 m. UAB „Ekoatliekos“ padengė didžiąją dalį skolų, tačiau vis dar yra skolinga kreditoriams 141 498,04 Eur, šių įsipareigojimų UAB „Ekoatliekos“ šią dieną yra finansiškai nepajėgi įvykdyti, nes neturi laisvų apyvartinių lėšų, UAB „Ekoatliekos“ šią dieną turi vos 988,68 Eur, kuriuos bendrovė yra pasilikusi apmokėti už paslaugas, būtinas ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Faktas, kad daugiau nei 30 darbuotojų turinti bendrovė savo sąskaitose turi mažiau nei vieną tūkstantį eurų, patvirtina bet kokius atsakovės nuogąstavimus dėl ieškovės nemokumo. Praėjus vos 2 mėnesiams po šių tvirtinimų, UAB „Ekoatliekos“ iš esmės pakeitė savo poziciją ir atskirajame skunde dėsto apie puikią finansinę būklę. Toks „nestabilumas“ akivaizdžiai patvirtina ieškovės nesąžiningumą. Tiek siekdama išvengti žyminio mokesčio mokėjimo, tiek siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė teikia fragmentišką, nepilną informaciją, neleidžiančią susidaryti pilno vaizdo apie ieškovės tikrąją finansinę padėtį.Ieškovės sąskaitos išrašas, patvirtinantis 144 tūkstančių eurų lėšų buvimą šioje sąskaitoje 2017 m. vasario 24 dieną, negali patvirtinti, kad tos sumos buvo sąskaitoje kitą dieną ar bus po mėnesio. Norėdama pagrįsti neva puikią finansinę padėtį, ieškovė turėjo pateikti ne vienos dienos sąskaitų išrašus, bet ilgalaikius visų turimų sąskaitų išrašus. Antstolis buvo aprašęs lėšas net aštuoniose ieškovės sąskaitose. Be to, ieškovė sąmoningai nutyli apie turimas išlaidas. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Įvertinus ieškovės ilgalaikio turto sąrašą, vienintelis rinkoje vertingas turtas yra tik lengvasis automobilis VW Passat ir sunkvežimis MAN, o kitas turtas yra specifinio pobūdžio, nes pritaikomas tik konkrečiai ieškovės vykdomoje veikloje (atliekų tvarkymas).Po atskirojo skundo pateikimo antstolis priėmė patvarkymą dėl turto aprašo keitimo. Šiuo patvarkymu antstolis aprašė tik ilgalaikį ieškovės turtą – lengvąjį automobilį, sunkvežimį ir atliekų smulkintuvą, o apribojimus piniginėms lėšoms, tenkindamas ieškovės prašymą, panaikino. Aprašytas kilnojamasis turtas yra paliktas saugoti pačiai ieškovei. Šios aplinkybės paneigia bet kokius ieškovės argumentus dėl negalėjimo vykdyti veiklos ir dėl tariamo laikinųjų apsaugos priemonių neekonomiškumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, be to, ieškovės nuomone, pritaikytos priemonės neatitinka ekonomiškumo reikalavimo ir pažeidžia viešąjį interesą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia ieškovės atskirojo skundo argumentus bei prie jo pridėtus įrodymus, nesutinka su ieškovės pozicija.Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje, jau ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798-196/2017; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; kt.). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Kaip teisingai pastebėjo atsakovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirajame skunde neįrodinėjo, kad atsakovės priešieškinio forma ir (ar) turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, jog atsakovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neįmanomą ar neleistiną jos galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą. Savo ruožtu apeliantės skunde dėstomi argumentai apie atsakovės šiuo metu priešieškinyje ginčijamos 2016 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo sąlygos daugkartinį akceptavimą anksčiau pasirašytuose dokumentuose, šios sąlygos įprastumą statybos rangos teisiniuose santykiuose bei, ieškovės nuomone, įrodymų nepakankamumą atsakovės pozicijai pagrįsti, pagal savo pobūdį, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, analizuotini pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, ir negali būti sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Taigi atskirojo skundo argumentai šiuo atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti atsakovės priešieškinio reikalavimų tikėtinumu, teisingumo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius šių priemonių, atsakovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, egzistavimo.Kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dar 2017 m. sausio 2 d. teisme gautame ieškinyje, pati ieškovė UAB „Ekoatliekos“ pripažino, kad susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių neturėjo galimybės sumokėti net 2 089 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Savo ruožtu jau 2017 m. vasario 28 d. atskirajame skunde (praėjus mažiau nei dviem mėnesiams) ieškovė teigia, kad įveikė visus sunkumus ir šią dieną jos padėtis yra pagerėjusi tiek, jog atsakovei palankaus sprendimo atveju ieškovė nesunkiai galėtų sumokėti 81 035,74 Eur sumą.Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių argumentus apie reikšmingą bendrovės finansinės būklės pagerėjimą. Antai, nors ieškovė nurodo 2017 m. vasario 24 d. turėjusi banko sąskaitose 144 914,50 Eur lėšų, pastebėtina, kad kelių banko sąskaitų tik vienos dienos duomenis atspindintis išrašas negali patikimai patvirtinti ieškovės gerą finansinę padėtį, kai ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos trumpalaikių įsiskolinimų 2017 m. vasario 24 dieną dydį ir prievolių vykdymo terminus. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, norėdama pagrįsti gerą finansinę padėtį, ieškovė, visų pirma, turi pateikti visų savo sąskaitų (iš antstolio patvarkymo dėl turto aprašo keitimo matyti, kad ieškovė turi mažiausiai 8 sąskaitas), o ne tik dviejų išrašus, antra, ne vienos dienos, o ilgesnio laikotarpio, leidžiančio teismui patikimai įvertinti bendrovės lėšų apyvartą (pajamų, išlaidų santykį). Jokio nekilnojamojo turto ieškovė neturi, savo ruožtu ieškovės turimas ilgalaikis kilnojamasis turtas, kurio 231 928,02 Eur vertę, viršijančią priešieškinio sumą, akcentuoja UAB „Ekoatliekos“, didžiąja dalimi susideda iš specifinio, tik ieškovės veikloje (atliekų tvarkyme) naudojamo turto, be to, pats savaime šio turto vertės dydis, ieškovei nepateikus aktualių duomenų apie atskirojo skundo pateikimo metu ieškovės turimų įsipareigojimų dydį, taip pat nepakankamas konstatuoti ieškovės būklės pagerėjimą. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės iš Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro gaunamą užmokestį – vidutiniškai 50 000 Eur per mėnesį gavimas, byloje nesant aktualių duomenų apie apeliantės turimus įsiskolinimus, taip pat atsižvelgus į tą faktą, kad įmonėje, remiantis aktualiais viešai prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dirba 37 darbuotojai, neleidžia teismui spręsti, jog ieškovei priešieškinio sumos sumokėjimas, kaip kad ji teigia, nesukeltų jokių sunkumų.Pastebėtina, kad ieškovė iš esmės tuos pačius duomenis (pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės kreditorių sąrašą ir nurodytą 141 498,04 Eur skolų dydį) ieškinyje, siekdama žyminio mokesčio atidėjimo, interpretavo kaip jos pakankamai sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (aiškindama, kad likusių per 2016 metus nepadengtų įsiskolinimų ieškovė neturi galimybės padengti), tuo tarpu atskirajame skunde tuo pačius duomenis apeliantė pateikia jau kaip jos gerą finansinę būklę patvirtinančius. Pirmiau nurodytos aplinkybės, inter alia tai, kad ieškovė teismui nepateikė aktualių, 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), remdamasi formaliu paaiškinimu, jog pastarieji dar nėra paruošti, o savo atskirajame skunde nurodo gana fragmentišką informaciją, skirtingo aktualumo (skirtingų datų) duomenis naudodama viename skaičiavime (formulėje), taip nepagrįstai iškreipdama finansinių rodiklių duomenis jai palankia linkme, leidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti ieškovės sąžiningumu šiuo klausimu, taigi ir grėsmės, kad atsakovei palankaus sprendimo atveju, jo vykdymas nebūtų apsunkintas, nebuvimu, kaip kad siekė įrodyti ieškovė.Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės dėstomais argumentais, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai neatitinka ekonomiškumo principo ir pažeidžia viešąjį interesą.Visų pirma, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas UAB „Ekoatliekos“ laikinąsias apsaugos priemones ir siekdamas užtikrinti ekonomiškumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, nustatė areštuoti įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo esant nepakankamai – ir ieškovės piniginės lėšas.Kita vertus, kaip matyti iš atsakovės pateikto 2017 m. kovo 3 d. antstolio patvarkymo dėl turto aprašo keitimo, antstolis, atsižvelgdamas į pačios ieškovės prašymą, areštavo tik tam tikrą ieškovės turimą kilnojamąjį turtą (transporto priemonę VW Passat, transporto priemonę MAN TGA 28.530 6X2-2BL ir atliekų smulkintuvą), o banko sąskaitose esančių lėšų areštą panaikino. Aprašytas kilnojamasis turtas paliktas saugoti ieškovei (jos žinioje), naudojimasis juo teismo nutartimi nebuvo uždraustas (CPK 675 straipsnio 3 dalis), disponavimas ieškovės lėšomis taip pat nėra apribotas, taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo ieškovė, nėra jokio pagrindo teigti, kad yra iš esmės trikdoma UAB „Ekoatliekos“ ūkine komercine veikla ir (ar) yra rizika, kad ši veikla apskritai dėl pritaikyto arešto būtų nutraukta ir dėl to galėtų būti pažeistas ieškovės akcentuojamas viešasis interesas.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.