- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-41-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01330-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. B. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 362,97 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 326,67 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovės 2019 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020245 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Baldai Sofa-Laura, pilka/eko oda-8455858139 (toliau – Daiktas) 25 mėnesiams, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Ieškinyje taip pat nurodė, kad, pradinei kreditorei nepavykus iš atsakovės atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į 185 pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1 (toliau – priedas Nr. 1), tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovė atsakovei 2020 m. lapkričio 16 d. Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuodama atsakovę, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei.
4. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė jau ilgą laiką nemokėjo Daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie vienašalį Sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo Daikto. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, kurioje nurodyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai ne teismine tvarka, įspėjęs nuomininką raštu prieš 10 (dešimt) darbo dienų, nutraukti Sutartį, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti Sutarties mokestį ar kitus mokėjimus pagal Sutartį, ieškovė 2020 m. spalio 10 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Atsakovė yra skolinga ieškovei 362,97 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki Sutarties termino pabaigos.
5. Prašydama priteisti delspinigius, ieškovė nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę 362,97 Eur x 0,5 procento / 100 x 180 dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6543-804/2021 tenkinto iš dalies ieškovės reikalavimus – priteisė iš atsakovės 362,97 Eur skolą, 32,67 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors nagrinėjamu atveju sudaryta išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, tai savaime nereiškia, kad atsakovei negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra vartotoja, nes išperkamosios nuomos būdu įsigijo baldus iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais, todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra silpnesnė sandorio šalis, prievolė nėra įvykdyta, o susidarę pernelyg dideli delspinigiai akivaizdžiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo pagrindas Sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 procento iki 0,05 procento ir priteisti ieškovei iš atsakovės 32,67 Eur delspinigius.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti iš atsakovės 326,67 Eur delspinigius; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 137 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje, ir vietoje atsakovės K. B. nurodyti atsakovę K. B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ) ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino ieškovės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašytų priteisti 326,67 Eur iki 32,67 Eur.
9.2. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1 Eur“. Kitaip tariant, pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
9.3. Sutinkama, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (Sofa „Laura“) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
9.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų, mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.
9.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino.
9.6. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys turi būti tenkinamas visiškai, turi būti perskaičiuojamas ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2019 m. gruodžio 12 d. sudarė Sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė išnuomojo Daiktą 24 mėnesių terminui, kurio vertė sutarties sudarymo metu siekė 329 Eur. Atsakovė įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2020 m. spalio 10 d. pradinė kreditorė sutartį išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, taip pat ir į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu, siųstu elektroniniu laišku, bei raginta atsiskaityti, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir skolos ieškovei negrąžino.
Dėl delspinigių dydžio.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė per mažą netesybų dydį. Su nurodytu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
16. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės ir pradinės kreditorės susitarta (taigi, galioja ir ieškovei), kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
17. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų.
20. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų, mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Pažymėtina, jog sutarties laisvės principas pats savaime dar negarantuoja kreditoriaus teisės reikalauti neriboto dydžio netesybų. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, netesybos gali būti mažinamos tada, kai jos yra per didelės.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas vertino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, ir nustatė, kad atsakovė yra vartotoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad, sudarant Sutartį, 0,5 procento dydžio delspinigiai buvo neprotingai dideli. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 0,5 procento dydžio delspinigių, mokėtinų už kiekvieną uždelstą dieną, metinis dydis yra 182,5 procento. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovei, kaip vartotojai, nustatytas delspinigių dydis neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), kadangi yra akivaizdžiai per didelis.
22. Tai, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, patvirtina ir tai, jog delspinigių suma, mokėtina už 180 dienų, viršija net metinę nuomos kainą, kurią turėjo mokėti atsakovė. Metinę nuomos kainą, kurią turėjo mokėti atsakovė, sudarė 263,88 Eur (įmokos už 12 mėnesių), kai tuo tarpu delspinigių suma, remiantis Sutarties nuostatomis, ir kurios reikalauja ieškovė, už 180 dienų sudaro 326,67 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad, minėta, delspinigiai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, taigi, jie negali tapti pasipelnymo šaltiniu, todėl ir jų dydis turi atitikti delspinigių esmę ir reikšmę. Nagrinėjamu atveju sprendžiant priešingai, iš esmės būtų pripažįstama, kad netesybos būtų laikomos šalies pelnu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį.
23. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas delspinigius, neturėjo pagrindo remtis VKĮ nuostatomis, tačiau pažymi, jog delspinigius pačius, kaip tokius, sumažino iš esmės pagrįstai, todėl netinkamos teisės normos pritaikymas negali būti laikomas pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
25. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime už akių yra padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodant atsakovės vardą Kristina, kai tuo tarpu jos vardas yra Karolina. Atsižvelgiant į tai, ištaisomas šis skundžiamo sprendimo už akių rašymo apsirikimas (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
28. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija nesprendžia ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų dydžio, priteisto pirmosios instancijos teisme, pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 290-292 straipsniais ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendime už akių ir jo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad atsakovės vardas ir pavardė yra K. B.