Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. – G. ieškinį atsakovui M. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė, duomenų, kad į teismo posėdį atsakovas neatvyko dėl svarbių priežasčių, byloje nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siekiant įvertinti nepilnamečio K. L. gyvenimo sąlygas, skyriaus specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sutuoktiniu ir trimis vaikais gyvena ieškovės sutuoktinio motinai priklausančiame 3 kambarių name, kurio plotas apie 54 kv. m. Namuose yra visi patogumai, švaru, tvarkinga. Nepilnametis vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, rašomasis stalas, komoda, spinta, daug žaislų. Nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Ieškovė paaiškino, kad K. L. ieškovės sutuoktinį vadina tėvu, pastarasis elgiasi su juo kaip su sūnumi, augina kaip ir kitus vaikus. Vaikas žino, kad jo tėvas yra atsakovas, tačiau pastarasis su sūnumi visai nebendrauja, vaikas jo net neprisimena, matė tik nuotraukose. Ieškovės sutuoktinis planuoja įsivaikinti K. L., nes ir dabar jį augina kaip savo vaiką. Apsilankymo šeimoje metu buvo išklausyta nepilnamečio K. L. nuomonė. Vaikas iš karto užmezgė kontaktą, drąsiai bendravo, buvo smagiai nusiteikęs, palaikė pokalbį, į užduodamus klausimus noriai atsakinėjo, paaiškino, kad gyvena kartu su mama, tėčiu R. (ieškovės sutuoktiniu), seserimi ir broliu. Su mama ir tėčiu R. sutaria puikiai, padeda prižiūrėti brolį ir sesę. Žino, kad jo tikras tėvas yra M., tačiau jo neprisimena, paskutinį kartą jį matė prieš septynerius metus. M. niekuomet jam neskambina, nerašo, nebendrauja, gyvena (duomenys neskelbtini). Norėtų, kad jo tikras tėtis būtų R. Atsakovo kontaktinis telefonas ir dabartinė gyvenamoji vieta nežinomi. M. L. Lietuvoje nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nepilnamečio vaiko K. L. teisės ir interesai yra pažeisti, nes atsakovas savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvo valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovas neužtikrino ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Atsakovas neveikimu ir abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, išvadą teikiančios institucijos nuomone, tikslinga taikyti neterminuotą tėvo M. L. valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko K. L. atžvilgiu.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sutuoktinis. Atsakovas vaiko auklėjime nedalyvauja, jam nė karto neskambino, vaiku nesidomi, vaikas tėvą pažįsta iš nuotraukų. Vaiku rūpinasi jis su ieškove. Vaikas jį (liudytoją) vadina tėvu, vis klausia, kada jam suteiks savo pavardę. Laiko K. L. savo sūnumi, nori, kad visa šeima turėtų vieną pavardę, ketina K. L. įsivaikinti. Nuo to laiko, kai su ieškove pradėjo artimiau bendrauti, atsakovo nematė. Po bylos iškėlimo atsakovo elgesys nepasikeitė.

Liudytoja T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sesuo. Atsakovas su vaiku nebendrauja jau keletą metų, ryšio nepalaiko nuo tada, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Vaikas tėvu vadina dabartinį ieškovės sutuoktinį.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir išvadoje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis). CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovo M. L. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus K. L. atžvilgiu. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas ilgą laiką vengia atlikti tėvo pareigas auklėti vaiką, vaiku visiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia ir nėra pagrindo tikėtis, kad jo elgesys ateityje gali pasikeisti.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis K. L. yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1177-371/2021 ginčo šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), iš atsakovo (tėvo) vaikui priteistas 200 Eur išlaikymas, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, kad tėvas su sūnumi bendraus šalių susitartu laiku. Sprendimas (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo.

Išvadą teikianti institucija, apsilankiusi ieškovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, parengė 2024 m. rugsėjo 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad informacinės sistemos eSPIS duomenimis šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimai atvejo vadyba netaikoma, duomenų apie nustatytus vaikų teisių pažeidimus nėra. Būstas, kuriame gyvena ieškovė su vaikais – trijų kambarių namas, apie 54 kv. m. ploto, priklausantis nuosavybės teise ieškovės sutuoktinio motinai, jame yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga, nepilnametis vaikas K. L. turi atskirą ir tinkamai įrengtą kambarį, jam sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Ieškovė yra sudariusi kitą santuoką, be K. turi dar du nepilnamečius vaikus. K. ieškovės sutuoktinį vadina tėvu, pastarasis elgiasi su K. kaip su sūnumi, augina kaip ir kitus vaikus. Vaikas žino, kad jo tėvas yra atsakovas, tačiau biologinis tėvas su sūnumi visai nebendrauja, vaikas jo neprisimena, tik matė nuotraukose. Ieškovės sutuoktinis planuoja įsivaikinti K., nes ir dabar K. augina kaip savo vaiką.

Ginčo šalių nepilnametis sūnus K. L. 2024 m. rugsėjo 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodė, kad gyvena kartu su mama, tėčiu R. (ieškovės sutuoktiniu), seserimi ir broliu. Su mama ir tėčiu R. sutaria puikiai. Žino, kad jo tikras tėvas yra M., tačiau jo neprisimena, paskutinį kartą matė jį prieš (duomenys neskelbtini) metus. M. niekuomet jam neskambina, nerašo, visiškai nebendrauja, kiek jam yra žinoma M. gyvena (duomenys neskelbtini)e. Norėtų, kad jo tikras tėtis būtų R.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo patvirtina nuoseklūs liudytojų R. G. (ieškovės sutuoktinio) ir T. V. (ieškovės sesers) parodymai; (duomenys neskelbtini) mokytojos I. S. pažyma, kurioje nurodyta, kad į mokyklą vaiką kas rytą atveža mama A. L. – G. arba patėvis R. G., esant geram orui vaikas ateina savarankiškai, tėvo M. L. nėra mačiusi ir nepažįsta, jis mokykloje nesilanko, nedalyvauja vaiko ugdyme ir auklėjime, vaiko ugdyme aktyviai dalyvauja mama ir patėvis; (duomenys neskelbtini) trenerio V. N. pažyma, kurioje nurodyta, kad po treniruočių iš sporto mokyklos vaiką pasiima mama A. L. – G. arba patėvis R. G., tėvo M. L. treneris nepažįsta ir nėra matęs, jis nedalyvauja vaiko ugdyme ir auklėjime. Byloje esanti antstolės pažyma patvirtina, kad atsakovas išlaiko sūnui neteikia, yra susidariusi 8 000 Eur viršijanti išlaikymo skola.

Byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kad atsakovas, po santuokos su ieškove nutraukimo, būtų siekęs su vaiku bendrauti (skambinęs, atvykęs susitikti, parašęs žinutę ir (ar) laišką). Ieškinys, kuriuo prašoma apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, ir jo priedai buvo išversti į atsakovui suprantamą kalbą, išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir įteikti asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, iškėlus bylą teisme su ieškove ir sūnumi nesusisiekė, pageidavimo atkurti su vaiku nutrūkusių santykių neišreiškė. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo teisė bendrauti su vaiku būtų suvaržyta ar apribota dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių.

Byloje ištirtų ir įvertinų įrodymų visuma teikia pagrindą spręsti, kad atsakovas nuo tėvo valdžios ir pareigų yra nusišalinęs nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. su vaiku visiškai nebendrauja, jo sveikata, gyvenimo ir ugdymo sąlygomis nesirūpina, laisvalaikio veikla nesidomi, išlaikymo neteikia. Atkurti su vaiku prarasto ryšio ir įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, nesiekia.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes tėvas visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų įgyvendinimo ir toks jo elgesys trunka ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini) metų), todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko K. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinys patenkintas visiškai.

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo šioje dalyje nepriteisiamos.

Ieškovė šioje byloje patyrė 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir 170 Eur už ieškinio su priedais vertimą į anglų kalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 520 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 93 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo sūnaus K. L. (K. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti ieškovei A. L. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų; išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas; jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.180, 3.181 straipsniai).

Sprendimo dalį neterminuotai apriboti tėvo valdžią nukreipti skubiam vykdymui.

Atsakovui skirtą sprendimo nuorašą išversti į anglų kalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.