Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1944-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-07-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
2A-1944-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01400-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Ona Gasiulytė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1944-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01400-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo:1) pripažinti, kad atsakovė neteisėtai nušalino jį nuo pareigų; 2) priteisti iš darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį, jeigu ieškovas būtų dirbęs įprastai, ir nušalinimo metu išmokėtų sumų, t. y. 119,70 Eur; 3) priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 9 d. dirba direktoriumi Trakų rajono savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje. Trakų rajono savivaldybės mero 2018 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. Kl-17 ieškovas nušalintas nuo gimnazijos direktoriaus pareigų, nes 2018 m. balandžio 5 d. vykusio Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje galbūt parodė necenzūrinį gestą (didįjį rankos pirštą) ir grasino Trakų rajono savivaldybės administracijos tarnautojams. Ieškovas nurodė, kad tarnybos posėdžiai filmuojami, bet kameros neužfiksavo nederamo ieškovo elgesio. Tokio elgesio nenustatyta atliktus tarnybinę patikrą. Ieškovas negavo patikros išvados iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Mero 2018 m. gegužės 10 d. pranešimu ieškovas informuotas, kad nušalinimas neapibrėžtam laikui tęsiamas neapibrėžtam laikotarpiui. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nušalinimo laikotarpiu jam mokėtas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovas galėjo būti nušalintas ne ilgiau negu 30 dienų. Jis 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į d arbo ginčų komisiją. Ji 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, nes tai nepriskirta darbo ginčų komisijos kompetencijai (darbo byla Nr. APS-36-7597). Trakų rajono savivaldybės mero 2018 m. gegužės 31 d. potvarkiu ieškovas grąžintas į darbą, bet negavo tyrimo išvados, kodėl nušalintas nuo pareigų. Nurodytą išvadą ieškovas gavo 2019 m. rugsėjo 20 d. Ieškovas mano, kad nuo gimnazijos direktoriaus pareigų nušalintas neteisėtai. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalį, ieškovo tarnybinį patikrinimą galėjo pradėti institucija arba jos įgaliotas asmuo, bet ne Trakų rajono savivaldybės meras ar Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, ar pastarojo sudaryta grupė. Švietimo ir mokslo ministras nėra patvirtinęs Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje nustatytų tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos. Dėl to ieškovas neteisėtai nušalintas nuo pareigų, o dėl atlikto tarnybinio patikrinimo ieškovui nekyla teisinių padarinių. Ieškovo nušalinimas ir tarnybinis patikrinimas atliktas neturinčio įgaliojimų subjekto – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus – nurodymu. Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas A. Č. neturėjo teisės atlikti patikrinimo. Darbo drausmės pažeidimas, kurį konstatavo atsakovė, galbūt atliktas ne gimnazijoje, kurioje ieškovas vykdo darbo funkcijas, bet kitoje vietoje – Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Neaišku, kaip koreliuoja tarnybinis patikrinimas ir ieškovo nušalinimas. Ieškovas mano, kad jis nušalintas nuo pareigų bandant susidoroti ir kerštauti. Informaciją apie tai, kad ieškovas nušalintas nuo pareigų, atsakovė išplatino Trakų rajono savivaldybės tinklapyje. Nurodyta informacija pasklido spaudoje. Apie tai sužinojo Lentvario gyventojai. Atsakovė pakirto visuomenės pasitikėjimą ieškovu, sukėlė abejonių juo. Ieškovas ir jo šeimos nariai patyrė dvasinių išgyvenimų. Dėl to pablogėjo ieškovo reputacija Lentvario miesto ir Trakų rajono gyventojų akyse (tai patvirtina komentarai ir socialiniuose tinkluose paskleista informacija). Be to, sutriko ieškovo sveikata, jis gydytas stacionariai ir ambulatoriškai. Dėl to ieškovas patyrė neturtinės žalos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad Švietimo įstatyme nenustatyta švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotam asmeniui (šiuo atveju – Trakų rajono savivaldybei) pasirinkimo ar diskrecijos teisės. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad, gavus informacijos apie galbūt padarytą šiukštų darbo pareigų pažeidimą, privaloma pradėti tarnybinį patikrinimą, o, jį pradėjus, privaloma nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų (Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis). Ieškovas yra gimnazijos direktorius. Jam taikomi aukščiausi etikos ir moralės principai. Tuo metu, kai ieškovas nušalintas nuo pareigų, nebuvo švietimo ir mokslo ministro patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos. Vis dėlto susidarytų situacija, kad švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija negalėtų įgyventi Švietimo įstatyme nustatytų pareigų, t. y. pradėti tarnybinį patikrinimo. Negali būti situacijos, kai galbūt padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, asmens veika liktų neištirta. Ieškovas klaidina, teigdamas, kad nušalinimas įvykdytas Trakų rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Iš tikrųjų ieškovas nušalintas Trakų rajono savivaldybės mero 2018 m. balandžio 11 d. potvarkiu. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatyta, kad meras priima į pareigas ir leidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Taigi, Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės merui suteikti įgaliojimai spręsti klausimus, susijusius su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais Darbo kodekso (toliau – DK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, šiuo atveju – Švietimo įstatymo. Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2018 m. gegužės 30 d. Jos nepavyko įteikti ieškovui, nes jis atostogavo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, vėliau vengė priimti jam skirtus laiškus ir pranešimus. Tarnybinio patikrinimo išvada ieškovui įteikta 2018 m. rugsėjo 20 d. Išvadoje nurodyta, kad ieškovo parodytas gestas (iškelta ranka su ištiestu didžiuoju pirštu į viršų) buvo suprastas kaip nepadorus, grubus, žmogaus garbę ir orumą įžeidžiantis gestas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta, kad ieškovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, ieškovui paskirta bauda. Taigi tarnybinis patikrinimas pradėtas pagrįstai ir teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovės 49,29 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, atmetė kitus ieškinio reikalavimus, priteisė atsakovei iš ieškovo 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo 8,79 Eur, iš atsakovės – 2,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės mero 2018 m. balandžio 11 d. potvarkiu ieškovas nušalintas nuo Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktoriaus pareigų tarnybinio patikrinimo metu vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalimi. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu sudaryta komisija patikrinimui atlikti. Komisija sudaryta gavus J. J. 2018 m. balandžio 6 d. ir R. B. 2018 m. balandžio 9 d. pareiškimus apie ieškovo galbūt šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Mero 2018 m. gegužės 10 d. potvarkiu ieškovas informuotas, kad nuo pareigų nušalintas neapibrėžtam laikui ir kad jam mokamas vidutinis darbo užmokestis. 2018 m. gegužės 30 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada. Joje nurodyta, kad nederamą ieškovo elgesį matė daugiau žmonių (D. D., A. V., D. K., M. Š., R. P., D. R., S. Ž.). Meras 2018 m. gegužės 31 d. potvarkiu grąžino ieškovą į darbą.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal DK 49 straipsnio 3 dalį darbuotoją nuo darbo galima nušalinti iki trisdešimties kalendorinių dienų. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 punktą, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras privalo pradėti tarnybinį patikrinimą, kai gauna informacijos apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galbūt padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Potvarkis dėl ieškovo nušalinimo nepanaikintas, galioja ir nenuginčytas, todėl jame išdėstyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Ieškovas neginčijo nurodyto dokumento. Aptariamą potvarkį teismas laikė oficialiu rašytiniu įrodymu.

7. Tuo metu, kai ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų švietimo ir mokslo ministras nebuvo patvirtinęs Švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo tvarkos aprašo. Toks aprašas patvirtintas ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu. Teismas pabrėžė, kad Trakų rajono savivaldybės meras privalėjo nušalinti ieškovą, nes gavo informaciją apie netinkamą elgesį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog nuo pareigų nušalintas dėl politinių pažiūrų, nes išstojo iš Liberalų sąjūdžio. Padaręs išvadą, kad ieškovas nušalintas nuo pareigų teisėtai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

8. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai nušalintas nuo pareigų, bet tai truko per ilgai, todėl jis turi teisę gauti darbo užmokesčio skirtumą. Ieškovas buvo nušalintas 51 dieną, nors galėjo būti nušalintas 30 dienų (DK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 49,29 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 21 nušalinimo dienas (119,70 Eur : 51 d. x 21 d. = 49,29 Eur).

9. Patenkinęs 20 proc., atmetęs 80 proc. ieškinio reikalavimų, teismas nustatė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 150 Eur, atsakovei iš ieškovo – 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. teismas atliko įskaitymą ir atsakovei iš ieškovo priteisė 330 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas paskirstė valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai. DK nenustatyta pirmenybės Švietimo įstatymui dėl nušalinimo nuo darbo, todėl nušalinimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis DK normomis. Atsakovė, nušalindama ieškovą nuo darbo, ir teismas, spręsdamas ginčą pirmenybę teikė Švietimo įstatymui, bet ne DK.

Šalies argumentai

10.2. Atsakovė žinojo, kad tuo metu, kai ieškovas nušalintas nuo pareigų ir pradėtas atlikti tarnybinis patikrinimas, nebuvo švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos aprašo. Dėl to atsakovė nuo pradžių žinojo, kad ieškovo tarnybinis patikrinimas ir nušalinimas niekinis bei neteisėtas.

10.3. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad jį nuo pareigų nušalino Trakų rajono savivaldybės meras 2018 m. balandžio 11 d. potvarkiu, o savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. balandžio 10 d. sudarė komisiją ieškovo tarnybiniam patikrinimui atlikti. Taigi pirmiau priimtas administracijos direktoriaus įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo, o vėliau – mero potvarkis dėl nušalinimo. Ieškovas mano, kad įsakymas dėl patikrinimo negalėjo būti priimtas anksčiau negu mero potvarkis dėl nušalinimo. Dėl to tarnybinis patikrinimas pradėtas be teisėto pagrindo.

10.4. Ieškovas teigia, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius yra netinkamas subjektas ieškovo tarnybiniam patikrinimui pradėti (inicijuoti) (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Ieškovas nepavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Dėl to ir tarnybinio patikrinimo komisijos veiksmai (parengta) išvada yra neteisėti – tyrimą atliko tokios teisės neturintys, neįgalioti asmenys.

10.5. Apeliantas nuo darbo nušalintas už tariamus veiksmus, atliktus ne darbo vietoje – gimnazijoje, bet Trakų savivaldybės tarybos posėdyje. Neaišku, koks buvo nušalinimo tikslas. Ieškovas mano, kad nušalinimas neturėjo tikslo ir buvo neproporcingas siekiamiems tikslams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nušalintas dėl galbūt nederamo elgesio. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nėra patvirtinusi ieškovo darbo tvarkos taisyklių, nėra nustačiusi, apibrėžusi, koks elgesys yra deramas ir koks – ne.

10.6. Ieškovo nuomone, Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalies, kiek joje nustatytas nušalinimas bet kokiu pagrindu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokią poziciją patvirtina tai, kad Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl nurodytos nuostatos atitikties Konstitucijai (konstitucinės justicijos byla Nr. 1B-17/2018). Dėl to pirmos instancijos teismas neturėjo teisės priimti sprendimo kol, Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo byloje Nr. 1B-17/2018. Pirmosios instancijos teismas turėjo stabdyti šią civilinę bylą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai).

10.7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nederamą ieškovo elgesį matė daug asmenų. Administracinio nusižengimo byloje tas pats teisėjas tų pačių asmenų parodymus įvertino kritiškai (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-209/2019). Taigi teismas yra nenuoseklus.

10.8. Nepagrįsti pirmos instancijos teismo motyvai, kad ieškovas neginčijo mero potvarkio dėl nušalinimo, kaip administracinio akto. Nurodytas potvarkis nėra administracinis aktas. Be to, darbo bylose teismas turi būti aktyvus – teismo nesaisto ieškovo pareikšti reikalavimai (CPK 414 straipsnio 3 dalis, 417 straipsnis). Manydamas, kad ieškovas turi ginčyti taip pat ir mero potvarkį dėl nušalinimo, teismas turėjo būti aktyvus ir pats išspręsti šį klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

10.9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai buvo nušalintas iki 2018 m. gegužės 10 d. Vis dėlto teismas nepripažino, kad po nurodytos datos ieškovas nušalintas neteisėtai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė DK 49 straipsnio 3 dalį. Pagal DK 218 straipsnio 1 dalį, esant neteisėtam nušalinimui, ieškovui priteistina turtinė ir neturtinė žala.

10.10. Atsakovė pakirto pasitikėjimą apeliantu, sukėlė visuomenės abejonių dėl jo. Ieškovas ir jo šeima patyrė dvasinių išgyvenimų, pablogėjo ieškovo reputacija Lentvario miesto ir Trakų rajono gyventojų akyse. Ieškovas gydėsi. Jis mano, kad pagrįstai reikalauja 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

10.11. Teismas nemotyvavo, kodėl nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Švietimo įstatymo 59 straipsnyje reglamentuoti švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas. Tuo metu, kai ieškovas nušalintas nuo pareigų galiojo Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis, pagal kurią švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo privalėjo pradėti ieškovo tarnybinį patikrinimą ir patikrinimo laikotarpiu nušalinti ieškovą nuo pareigų. Buvo gauta informacija apie tai, kad ieškovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą.

11.2. Negali būti teisinės situacijos, kai galbūt šiukštų darbo pareigų pažeidimą padariusio asmens veikla liktų neištirta, šis asmuo nepatirtų neigiamų padarinių tik dėl to, kad tam tikrą laiką buto teisės aktų spraga, kurią galima užpildyti kitais analogiškais teisės aktais.

11.3. Šioje byloje nagrinėjamas tik ieškovo nušalinimo, bet ne tarnybinio patikrinimo ar drausminės nuobaudos skyrimo klausimas, todėl atmestini ieškovo teiginiai dėl tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Administracinio nusižengimo byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino policijos komisariato nutarimą ir grąžinti institucijai nagrinėti pareiškimą iš naujo (administracinio nusižengimo byla Nr. II-11-213/2019). Nurodytoje byloje teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimas atliktas formaliai, netiriant byloje esančių įrodymų, liudytojai nebuvo tinkamai apklausti, buvo vertinami tik jų parodymai raštu, bet jie nesupažinti raštu su liudytojo teisėmis ir pareigomis, jiems neišaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, taip pat administracinio pažeidimo esmė suformuluota nenurodant konkrečių asmenų, kurie matė administracinį nusižengimą, taip pat pareigūnai nesilaikė proceso taisyklių, surašė protokolą ir priėmė nutarimą nedalyvaujant ieškovui, nors jis prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo tinkamai pranešta.

11.5. Ieškovas buvo gimnazijos direktorius, todėl jam taikomi aukščiausi etikos ir moralės reikalavimai. Švietimo įstaigai vadovaujantis asmuo privalo rodyti tinkamo socialinio elgesio pavyzdį tiek darbo metu, tiek po jo. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovas nuo pareigų nušalintas pagrįstai. Dėl to nėra pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos.

11.6. Atsakovė mano, kad nėra pagrindo stabdyti šios bylos. Tai užvilkintų bylą. Ieškovo nurodyta konstitucinės justicijos byla neišnagrinėta. Į Konstitucinį Teismą kreipusi Seimo narių grupė akcentuoja bet kokio patikimumo lygio informacijos gavimą, t. y. kad gali būti situacija, kai reguliariai būtų teikiama nepatikima ar akivaizdžiai melaginga informacija. Ieškovas nušalintas gavus ne bet kokio patikimumo ar nežinimo šaltinio informaciją, bet gavus oficialius Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narės J. J. pranešimus raštu. Tarnybinio patikrinimo komisijos išvadoje nurodyta, kad ieškovo nepadorus gestas įvertintas kaip šiukštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Dėl to ieškovas pripažintas padaręs šiukštų darbo pareigų pažeidimą. Dėl to Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje vartojamos formuluotės „privalo būti nušalintas nuo pareigų“ pakeitimas į formuluotę „turi teisę nušalinti nuo pareigų“ neturi reikšmės galutiniam rezultatui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje keliami savivaldybės biudžetinės įstaigos – švietimo įstaigos – direktoriaus nušalinimo pagrįstumo klausimas.

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo aiškintis, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos bei tinkamo įgyvendinimo sąlygos ar ne. Taigi teismas turi patikrinti ne tik tai, atitinka ieškinys procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, ar ne. Teismas taip pat privalo nustatyti, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ieškinį paduodantis asmuo, ar ne.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019; 21 punktas).

17. Taigi apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą nustatyti bylos šalis pagal pareikštą ieškinį.

18. Darbo byloms CPK 414 straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedūra. Jeigu teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal CPK 45 straipsnio taisykles ieškovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamą atsakovą kaip antrąjį atsakovą ir tik po to nagrinėti bylą iš esmės. Ši specialioji teisės norma taikoma ir tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad atitinkama ieškinio dalis pareikšta ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti pagal tą ieškinio dalį. Pažymėtina, kad, skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

20. Atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2003, Nr. 17-704, Nr. 104-4636; 2004, Nr. 4-33) 3 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnį, teisingumo ministras 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-421 įsakymo 1.1 punktu pavedė VĮ Registrų centrui iki 2006 m. birželio 1 d. iš Juridinių asmenų registro išbraukti Juridinių asmenų registro objektus – savivaldybių tarybas.

21. Pažymėtina, kad 2003 m. spalio 14 d. Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymu pakeistas Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnis ir jame nauja įtvirtinta savivaldybės samprata. Pagal ją savivaldybė – tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės taryba apibrėžta kaip savivaldybės atstovaujamoji institucija (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal nurodytą vietos savivaldos reglamentavimą juridinio asmens statusą turi savivaldybė, bet ne savivaldybės taryba. Dėl to civilinį procesinį veiksnumą (galimybę įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas bei teisę suteikti atstovui atitinkamus įgaliojimus vesti bylą) turi juridinis asmuo – Trakų rajono savivaldybė, bet ne savivaldybės taryba (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Dėl klausimo, kad savivaldybė yra bylos šalis ir tinkamas atsakovas, pasisakyta taip pat ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1348-302/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-520/2016).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, savivaldybės biudžetinės švietimo įstaigos vadovas (gimnazijos) direktorius pareiškė ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl nušalinimo nuo gimnazijos direktoriaus pareigų pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Taigi šioje byloje ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, o tinkamas atsakovas – Trakų rajono savivaldybė – į bylą neįtrauktas atsakovu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvykdė pareigą nustatyti tinkamą atsakovą pagal pareikštą ieškinį. Teismas, nustatęs, kad tinkamu atsakovu nagrinėjamoje byloje turi būti Trakų rajono savivaldybė, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas tinkamu, teismas, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 2 dalimi, savo iniciatyva turi įtraukti Trakų rajono savivaldybę atsakovu byloje. Netinkamą atsakovą tinkamu pakeitus apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš naujo ir šalys prarastų teisę į apeliaciją. Dėl to nagrinėjamoje byloje tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal civilinio procesinio veiksnumo neturinčiam atsakovui pareikštą ieškinį, pažeidė CPK 45 straipsnio, 414 straipsnio 2 dalies normas. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Taigi apskųstas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

23. Konstatavusi, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia ieškovo prašymo sustabdyti bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 1B-17/2018. Šis klausimas spręstinas bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ona Gasiulytė Irmantas Šulcas Tomas Venckus