Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-19118-779/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
e2-19118-779/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
Mečislav Orševski
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui Mečislav Orševski dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 750,00 Eur negrąžintą paskolos sumą, 152,96 Eur kredito kainą, 749,80 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2018-05-22. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovu sudarė 2015-10-17 vartojimo kredito sutartį Nr. 99752836002, kurios pagrindu UAB „4finance“ suteikė atsakovui 750,00 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovas kartu su palūkanomis turėjo grąžinti ir sumokėti UAB „4finance“ mėnesinėmis įmokomis iki 2016-01-17. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į aptariamą atsakovės skolinį įsipareigojimą.

Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). 2017-06-29 pradinis kreditorius UAB „4finance“ su ieškove sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu.

2017-07-20 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad iš pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, todėl atsakovas laikytinas tinkamai informuotu apie reikalavimo perleidimą pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalies pagrindu su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Be to, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkami vykdė vartojimo kredito sutartį, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 750,00 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 152,96 Eur bendra vartojimo kredito kaina.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas, susidariusias po kredito grąžinimo termino, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 86,47 proc. Ieškovo paskaičiavimu už 422 dienų laikotarpį sutartinės palūkanos sudaro 749,80 Eur sumą.

Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito metinės palūkanų normos dydis (86,47 proc.) bei ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t.y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003).

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

Vartojimo kredito sutarties 7.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. VKĮ 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadovaujantis VKĮ 11 str. 8 d., kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 86,47 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,24 proc. kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nustatytą 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką (422 dienos) ieškovui priteistina iš viso 158,25 Eur palūkanų (750,00 x 0,05/100 proc. x 422 dienų = 158,25), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialius teisinius ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintinas visiškai.

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 37,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t.y. iš viso patyrė 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 64,21 procentai reikalavimų) priteistinos 101,45 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Mečislav Orševski, a. k. 36706021022, 750,00 Eur negrąžinto kredito, 152,96 Eur bendros vartojimo kainos, 158,25 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1061,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-05-03 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti ieškovės skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas apeliaciniu ir kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Inga Staknienė