Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, trečiasis asmuo M. B., institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Ieškovės A. T. ir atsakovo E. T. santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu negyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, rašytinių įrodymų, nustatyta, kad šeima iširo dėl atsakovo girtavimo, nesirūpinimo vaiku, neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo, smurto panaudojimo prieš ieškovę, dėl ko atsakovas buvo nuteistas. Šalims susitaikyti nepavyko, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Su tuo iš esmės sutiko ir atsakovas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaikas gyvena kartu su ieškove. VTAS išvadoje nurodyta, kad ieškovė turi sąlygas auginti vaiką, o atsakovo gyvenimo sąlygos liko neištirtos, nes atsakovas nurodė, kad nėra tikslo šiuo metu tirti jo šeimos aplinkos sąlygų, nes vaikas gyvena su motina, jis pats neturi sąlygų auginti mažametį vaiką ir sutinka, jog vaiko K. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina A. T. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis.

Teismo posėdyje atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina, jokių prieštaravimų nepateikė, priešingo reikalavimo nepareiškė.

Įvertinus išvadoje pateiktus duomenis, ieškovės buitines gyvenimo sąlygas, sugebėjimą prižiūrėti, rūpintis ir auklėti nepilnamečius vaikus, šalis charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu geriau nei atsakovas gali užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sąlygas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai, šalių nepilnamečio vaiko interesus labiau užtikrins jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Teismo įsitikinimu, nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė sugebės vaikui sudaryti palankias gyvenamosios vietos sąlygas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, atsižvelgtina į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, lavinami gabumai. Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiko išlaikymo ieškovės prašoma suma ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė. Atsakovas yra darbingas, įrodymų, kad jo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnametį vaiką, byloje pateikė. Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovas dirbo tik epizodiškai. Atsakovas neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, todėl gali dalyvauti vaiko išlaikyme pilna apimtimi. VTAS pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad atsakovas gali dalyvauti vaiko išlaikyme pilna apimtimi. Teismo nuomone, vaiko tėvas gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaiko poreikių protingo tenkinimo, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiams teiktino išlaikymo, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaiko priežiūra, ugdymu ir kitų elementariųjų poreikių patenkinimu.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, kuris neviršija minimalios mėnesinės algos, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pareigos detaliai įrodinėti išlaikymo dydžio neturi. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka 300 Eur per mėnesį, turėjo šią aplinkybę įrodyti ir pagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko amžių ir poreikius, tėvų turtinę padėtį, nesant duomenų apie tai, kad K. T. reikalingi specialieji ar išskirtiniai poreikiai (įrankiai, priemonės, vaistai, maitinimas ir kt.), atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius, teismas nustato, kad K. T. reikalingas išlaikymas sudaro apie 500 Eur kas mėnesį.

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais (Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, 6 straipsnis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. išmoka buvo 85,75 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi ieškovės 2023 m. gauta 85,75 Eur išmoka vaikui, o nuo 2024 m. sausio mėn. gaunama 96,25 Eur išmoka, laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, išskaičiuotina iš nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingos sumos.

Iš teismo nustatytos išlaikymo sumos atėmus vaikui mokama išmoka, nustatytina, kad K. T. reikalingas išlaikymas šiuo metu sudaro 410 Eur kas mėnesį. Teismui nusprendus, kad abu vaiko tėvai vienodai turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą sūnui po 300 Eur kas mėnesį tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. T. po 205 Eur kas mėnesį. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023-08-22 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192¹ straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo E. T. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. T. po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-08-22 iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Bylą išnagrinėjus iš esmės teismo sprendimu ir nukreipus sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti, taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikintos nuo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos (ne)nustatymo

Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, nes tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovas taip pat nereiškė reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. VTAS byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė sutinka, kad tėvas bendrautų su vaiku be konkretaus grafiko, jų tarpusavio susitarimu, kliūčių tam nesudaro. Esant tokiomis aplinkybėmis, teismas laiko, jog ginčo tarp šalių nėra, todėl nenustato atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto neturi. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Nekilnojamoji turto registro išrašas patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos ir priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad šalys nuosavybės teise valdomų transporto priemonių neturi. Įvertinus šias aplinkybes, sutuoktinių turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Iš prie ieškinio pridėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžio išrašo ir Teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad šiuo nuosprendžiu iš ieškoves trečiojo asmens M. B. naudai priteistas nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms šis įsipareigojimas kreditoriui pripažintinas asmenine ieškovės prievole ir nedalintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad visi neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų (teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką), privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-06062 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Be to, ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą.

Nagrinėjamojoje byloje už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo turėjo būti sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis (100 x 1,45 x 75 proc.), o už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 81 Eur žyminis mokestis (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susiję reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos yra tenkinami, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 109 Eur žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiama 55 Eur žyminis mokestis (205 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki bylos išnagrinėjimo nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2023 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-06062 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 42,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat iš dalies patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, teismas laiko, jog ieškovės ieškinys yra tenkintas 90 procentų. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 38,18 Eur (42,42 x 90 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. T. (Miknevičienės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. T. palikti santuokinę pavardę – „T.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. T..

Priteisti iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur (du šimtus penkis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki sūnaus K. T. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui K. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo K. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimą.

Nustatyti, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė trečiajam asmeniui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendį, yra jos asmeninė prievolė.

Priteisti iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,18 Eur (du šimtus du eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.