Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. S., jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. S. atsakomybėn pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta konfiskuoti iš G. S. valstybės naudai konfiskuotinos transporto priemonės – BMW 525D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – G. S. nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 20 d. nutarimu G. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilį BMW 525D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo) visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis skundžiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Pažymėjo, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai.

3.3. Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad G. S. 2007 m. birželio 13 d. teistas (duomenys neskelbtini) dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Ir nors pirmos instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad G. S. buvo teistas labai seniai - net prieš 15 metų, tačiau visgi ši aplinkybė svarbi ir reikšminga BK 40 straipsnio nuostatų taikymui. G. S. padarė analogišką nusikalstamą veiką, tai yra vairavo automobilį neblaivus. Vadinasi, iš ankstesnio teistumo jis išvadų nepadarė ir kilusios pasekmės, nepatogumai, susiję su ankstesniu teistumu už analogišką veiką, neturėjo įtakos G. S. elgesiui. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad penkių metų laikotarpyje G. S. baustas vieną kartą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (pažeidimas padarytas neblaivaus). Taigi, toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors G. S. pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teigiamai charakterizuojamas, tačiau šių aplinkybių nepakanka laidavimo instituto taikymui, kadangi aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė palaikė savo apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, panaikinti nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla G. S. nutraukta ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. S. ir jo gynėjas advokatas Laimis Platūkis prašė prokurorės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo G. S. atžvilgiu nepakeistą. Taip pat pateikė išrašą iš banko sąskaitos, patvirtinantį 6000 Eur sumos sumokėjimą, kuris pagrindžia skundžiamu nuosprendžiu priteisto dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo visišką įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokurorės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniame skunde kelia G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teigdama, kad G. S. padarytos veikos pobūdį bei jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga nėra pakankama laidavimo instituto taikymui jo atžvilgiu, kadangi nesudaro pagrindo išvadai, jog G. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl prašo panaikinti laidavimą ir G. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti baudos bausmę. Taip pat kritikuoja paskirtos laiduotojos V. S. tinkamumą ir jos objektyvią galimybę daryti G. S. teigiamą poveikį (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio minėtais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra siejami su galimybe pasiekti bausmės tikslus netaikant baudžiamosios atsakomybės ir teismo įsitikinimu, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtent tokią išvadą, ją pagrįsdamas byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo apylinkės teismas, kuriai iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, nurodė šiuos argumentus: 1) G. S. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau Lietuvoje neteistas, nors byloje yra duomenys, jog užsienio valstybėje jis teistas prieš 15 metų už vairavimą esant neblaiviam, tačiau tai buvo labai seniai, duomenų, jog bausmės neatlikęs, byloje nėra, o teistumo faktas negali būti priešpastatomas kitiems asmenį teigiamai charakterizuojantiems duomenims; 2) Visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl šio įvykio; 3) G. S. veiksmais turtinė žala nepadaryta; 4) G. S. charakterizuojamas teigiamai, medžiagoje nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, todėl yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką G. S..

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo instituto taikymą, iš esmės yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas apie laidavimo instituto taikymo teisėtumą ir pagrįstumą sprendė, išsamiai įvertinęs šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, jog G. S. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas sąlygas, kuriomis remiantis G. S. teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš esmės prokurorė ir neskundžia BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, buvimo, o nesutinka tik su BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos (yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) buvimu. Prokurorė šios sąlygos nebuvimą išimtinai sieja su G. S. padarytos veikos pobūdžiu, jo ankstesniu 2007 m. teistumu (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, bei administraciniu baustumu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį.

11. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-46-465/2021).

12. Priešingai prokurorės pateikto apeliacinio skundo argumentams, byloje esantys duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados apie G. S. išimtinai sistemingą polinkį daryti teisei priešingas veikas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad G. S. Lietuvoje neteistas, jo atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų nėra inicijuota (1 t., b. l. 59-61). Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti, prokurorės skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jog G. S. dar 2007 m. birželio 8 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, dėl ko jam paskirta piniginė bauda bei teisių atėmimas, sprendimas įsiteisėjo 2007 m. birželio 13 d. (1 t., b. l. 59-61). Visgi, (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nebuvo pripažintas ir perduotas vykdyti Lietuvos Respublikai, todėl lieka neaišku ar G. S. šios veikos padarymo metu galėtų būtų laikomas teistu pagal BK 97 straipsnio 3 dalį, juolab, įvertinus tai, kad nuo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei 16 metų, duomenų, kad paskirtos bausmės minėtu sprendimu G. S. būtų neatlikęs, byloje nėra. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog šie duomenys negali būti suabsoliutinami sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo tarpu iš byloje, esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad G. S. baustas administracine tvarka tik vieną kartą (1 t., b. l. 56-57) pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. sausio 1 d. neblaivus pasirodė viešoje vietoje, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Kaip matyti pažeidimas padarytas pirmąją naujųjų metų dieną, pagal gynėjo paaiškinimus trumpam išėjus iš kavinės į lauko teritoriją, o kitiems asmenims sukonfliktavus, protokolas buvo surašytas visiems asmenims tuo metu buvusiems lauke, tame tarpe ir G. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarytas nusižengimas nėra susijęs su KET pažeidimais, yra mažareikšmis, paskirta bauda savanoriškai sumokėta dar 2019 m. sausio 7 d., o tai rodo, kad asmuo prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir jokių galiojančių nuobaudų neturi. Taigi, aptarti duomenys dėl G. S. padarytų teisei priešingų veikų tiek užsienio valstybėje, tiek Lietuvoje, įvertinus jų padarymo aplinkybes bei laikotarpį, taip pat jų tendencingumą, neleidžia daryti išvados apie padarytų nusižengimų sistemiškumą ar G. S. polinkį nusižengti įstatymams.

13. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tai tik parodo, jog skundžiamu nuosprendžiu nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta ne G. S. polinkio nusikalsti ir šių aplinkybių egzistavimas leidžia tikėtis, jog G. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindą tuo abejoti.

14. Kaip matyti prokurorė iš esmės nesutikdama su laidavimo instituto taikymu itin akcentuoja padarytos veikos pobūdį, tai yra itin šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuomet asmuo vairavo transporto priemonę pakankamai ženklų atstumą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,65 promilių neblaivumas. Visgi, įstatymo leidėjas pakankamai aiškiai įtvirtino kokios kategorijos nusikaltimams gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju G. S. padaryta veika atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog apylinkės teismas išsamiai įvertino aplinkybes susijusias su padarytos veikos pobūdžiu. Šiuo atveju tiek nustatytas G. S. neblaivumo laipsnis, tiek nuvažiuotas atstumas nesuteikia pagrindo manyti, jog G. S. ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Minėtos aplinkybės iš esmės svarbios veikos kvalifikavimo aspektu, tačiau jokiu būdu neleidžia daryti kategoriškų išvadų, jog asmuo nusikalto dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti. Priešingai, bylos aplinkybės rodo, jog G. S. atsakomybės nevengė, stabdomas policijos pareigūnų sustojo, su alkoholio matuoklio rezultatais sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi dėl vairavimo apsvaigus, talpinamas į tarnybinį automobilį nesipriešino, aiškino, jog išgėrė spontaniškai dėl šeiminių aplinkybių, kadangi skiriasi su žmona. Šiame kontekste tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, jog G. S. yra dirbantis, duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra (1 t., b. l. 53). Iš byloje pateiktos darbdavio charakteristikos apie G. S. matyti, kad jis apibūdinamas kaip drausmingas ir pareigingas darbuotojas, tarnybines užduotis atlieka labai atsakingai ir preciziškai, pasižymi aukšta motyvacija, siekiu tobulėti, užsispyrimu kuo geriau vykdyti savo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl yra pavyzdys kolegoms, buvo skatintas, drausminių nuobaudų neturėjęs (1 t., b. l. 116). Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo G. S. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, jog nagrinėjamu atveju G. S. inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis bei baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos G. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti G. S. pagal laidavimą, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienus metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju suteikia pagrindą daryti išvadą kad bus įgyvendinti prevenciniai tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat keliamas laiduotojos tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl V. S. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam sūnui G. S..

16. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

17. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamus motyvus, kodėl V. S. laiko tinkama laiduotoja šioje konkrečioje byloje ir su jais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. V. S. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto G. S. motina. Apylinkės teisme apklausta laiduotoja V. S. patvirtino, jog jos ir sūnaus santykiai yra šilti, gyvena netoli vienas kito, sūnus jai padeda, lanko, ją gerbia, klauso jos nuomonės, o ji sugeba nukreipti sūnų teigiama linkme, niekada neturėjo su sūnumi problemų, sūnumi pasitiki ir palaiko. Po įvykio sūnus jai skambino prašė atleidimo dėl savo tokio neapgalvoto poelgio, sakė, kad labai myli. Kalbėjo su sūnumi dėl alkoholio vartojimo, tačiau problemos šiuo klausimu jis neturi, pažadėjo daugiau nenuvilti (2 t., b. l. 6). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. neteista (2 t., b. l. 22), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 23), duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra (2 t., b. l. 21). Be to, V. S. yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip atsakinga, darbšti, pozityvi, pasižyminti strateginiu mąstymu darbuotoja (2 t., b. l. 17-19). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Be to, iš duotų apylinkės teisme parodymų matyti, kad laiduotoja V. S. savo sūnaus elgesio nepateisina, vertina jį blogai, nurodė, kad sūnus pažadėjo nenuvilti, nes kitaip santykių neįsivaizduoja.

18. Apeliacinio skundo argumentai, kad G. S. ir laiduotoja V. S. gyvena atskirai ir dėl to neva laiduotoja negalės tinkamai daryti įtakos G. S., yra nepagrįsti, nes iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad jie nuolat bendrauja, gyvena tame pačiame mieste, fiziniai susitikimai dominuoja turimų laisvadienių metu, kadangi abu asmenys yra dirbantys. Nėra pagrindo abejoti motinos ir sūnaus bendravimo tamprumu, bei turimu ryšiu. Taip pat nėra pagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad G. S. yra subrendusi, susiformavusi asmenybė, kuriai laiduotoja vargu ar gali turėti įtakos. Taip vertinant prokurorės skundo argumentą, pažymėtina, kad G. S. tokioje situacijoje anksčiau nėra buvęs, todėl iš anksto vertinti, kad jis nepasitaisys, ar laiduotojas jam nėra reikalingas nėra teisinga. Taigi, nėra teisinio pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kuriais abejojama dėl V. S. atitikimo baudžiamajame įstatyme nustatytų laiduotojui keliamų reikalavimų.

19. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad V. S. kaip laiduotojos, tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o apylinkės teismo išvados dėl jos galėjimo daryti įtaką G. S. pakankamai argumentuotos. Prokurorės apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl paviršutiniško laiduotojos tinkamumo įvertinimo ir jos, kaip laiduotojos, galimybės daryti teigiamą įtaką savo sūnui tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.

20. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį laidavimo institutą reglamentuojančių nuostatų taikymo G. S. aspektu daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pagrįstai G. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos V. S. atsakomybėn. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti prokurorės skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

21. Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 20 d. nutarimu G. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilį BMW 525D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo) visiško įvykdymo. Tuo tarpu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. S. gynėjas advokatas Laimis Platūkis pateikė išrašą iš banko sąskaitos, patvirtinantį 6000 Eur sumos sumokėjimą, kuris pagrindžia skundžiamu nuosprendžiu priteisto dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo visišką įvykdymą (2 t., b. l. 47). Kadangi sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą buvo priimtas su sąlyga, o minėta sąlyga šiuo metu jau yra įvykdyta, tai laikino nuosavybės teisių apribojimo vykdymas pasibaigia. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu pateiks duomenis turto arešto aktų registro tvarkytojui apie laikino nuosavybės teisės apribojimo pabaigą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.