Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Spark Energy Baltic“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PJE Project“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spark Energy Baltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, pagrindui panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą būtinas bent vienos iš šių sąlygų egzistavimas.

Motyvuojamoji dalis

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo už akių, kadangi ji nebuvo informuota apie teismo procesą ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo.

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Svarbiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo atsakovės galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jos paties nerūpestingumo ar aplaidumo, susijusio su termino atsiliepimui į ieškinį ar paruošiamajam dokumentui pateikti praleidimu.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys teisme buvo priimtas 2022 m. birželio 16 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovei, pirmiausia išnaudojo visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu ir atsakovės registruotos buveinės adresu, atsakovės vadovui). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovei nurodytais būdais, teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė pakartotinai procesinius dokumentus atsakovės registruotos buveinės adresu. Taigi, atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, t. y. praėjus 10 dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė teigia, kad ji apie jos atžvilgiu vykusį teismo procesą ir priimtą sprendimą sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 12 d., gavusi sprendimą už akių. Pasak atsakovės, ji negavo pranešimo nei registruotu, nei paprastu, nei elektroniniu paštu apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą, dėl ko neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Taigi, atsakovė nežinojo ir nenumanė, kad jos atžvilgiu vyksta teisminis procesas. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2022 m. rugpjūčio 21 d. tokia tvarka kaip numato CPK. Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik tuomet, kai teismas priėmė sprendimą už akių. Taigi, atsakovės pasirinktas modus operandi sudarė tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą teismui priimti sprendimą už akių; pabrėžtina, kad šalies pasyvumas per se nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad atsakovės kaip proceso šalies teisės buvo pažeistos; Pažymėtina, kad atsakovė kaip civilinių santykių dalyvis, turi ne tik teises, bet ir pareigas, tame tarpe ir atsiimti procesinius dokumentus jai siųstais adresais. Pažymėtina, kad atsakovė neapteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai objektyviai buvo apribota teisė dalyvauti procese; priešingai – jos pačios elgesys – pasyvumas, lėmė neigiamas pasekmes.

Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus paruošiamojo dokumento – atsiliepimo, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikta informacija neatitiko tikrovės, nes piniginės lėšos nebuvo paskolintos, o buvo sumokėtos pagal konsultavimo sutartį, pagal kurią atsakovė teikė ieškovei konsultavimo paslaugas dėl parduodamo nekilnojamojo turto.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindė leistinais rašytiniais įrodymais – 2022 m. sausio 18 d. ieškovė atsakovės prašymu pervedė 6 000 eurų į atsakovės sąskaitą banke, tačiau atsakovė neatliko ieškovės naudai jokių darbų, ar veiksmų, dėl ko ieškovė teigė, kad faktiškai pinigai buvo paskolinti atsakovei jos atstovo prašymu. Nors ieškovė ne kartą ragino atsakovę grąžinti pinigus, tačiau pastaroji jų negrąžino. 2022 m. birželio 9 d. ieškovė išsiuntė įspėjimą atsakovei, reikalaudama grąžinti skolą iki 2022 m. birželio 10 d.; nustatyta, kad į pateiktą reikalavimą atsakovės atstovas sureagavo telefono skambučiu ir pažadėjo skolą grąžinti. Iš 2022 m. birželio 9 d. pareikalavimo grąžinti skolą matyti, kad ieškovė nurodė atsakovei, jog iki nurodytos datos negrąžinus skolos, be atskiro įspėjimo bus kreiptasi į teismą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi, nėra (CPK 178 straipsnis).

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti faktinę ir teisinę situacijas kitaip, nei priimant sprendimą už akių. Atsakovės samprotavimai, deklaratyvūs teiginiai apie ieškovės elgesį nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė teismui nepateikė, todėl jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Dėl sprendimo išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu sprendimo išdėstymo klausimas nebuvo išspręstas priimant teismo sprendimą byloje, šis klausimas gali būti išspręstas ir priėmus teismo sprendimą (CPK 284 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Taigi, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių itin reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl nurodytų aplinkybių vien bloga skolininko finansinė padėtis dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Įstatymas reikalauja atsižvelgti ir kreditoriaus padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jo teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis.

Teismas, susipažinęs su ginčo šalių išsakyta pozicija nagrinėjamu klausimu, jų pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtinumo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą nėra. Manytina, kad atsakovės siūlymas ir išreikštas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą pažeidžia ieškovės interesus, teisėtus jos lūkesčius atgauti skolą, teisingumo ir protingumo principus, juolab, kad atsakovės prašomam išdėstymui nėra būtinų sąlygų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, taip pat yra skolos išieškomos antstolių. Atsakovės teigimu, 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistų sumų sumokėjimas atsakovei iš karto nėra įmanomas. Pažymėtina, kad nurodytiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį (CPK 178 str.). Taigi, teismas objektyviai neturi galimybės nustatyti, ar atsakovė nėra pajėgi vykdyti teismo sprendimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad sprendimo išdėstymu bus pažeisti ieškovės interesai, jos teisėti lūkesčiai, šalių interesų pusiausvyros ir teisinio apibrėžtumo principai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsniu, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Spark Energy Baltic“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-18015-845/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PJE Project“ ieškinį atsakovei UAB „Spark Energy Baltic“ dėl 6 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (6 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 2022 m. rugsėjo 9 d. papildomą sprendimą dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Spark Energy Baltic“ ieškovės UAB „PJE Project“ naudai palikti galioti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.