- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- eII-960-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00918-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- Ž. A.
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. A., jo atstovui advokatui A. Š.,
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotiems atstovams A. J., M. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. Š., skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. A. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. kovo 9 d., 20.30 val. Ž. A. nevykdė teisėtų uniformuotų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų, t. y. surašant administracinio nusižengimo protokolą asmeniui buvo nurodyta nesišalinti iš nurodytos vietos (protokolo surašymo vietos (duomenys neskelbtini)), tačiau Ž. A. pasišalino ir išėjo į namus nepaklusęs aplinkosaugos pareigūnų reikalavimams bei tuo kliudydamas atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigas. Tuo Ž. A. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo Ž. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ž. A., atstovas advokatas A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde pažymima, kad su priimtu nutarimu Ž. A. nesutinka, nes nurodyto pažeidimo nepadarė. Nutarime nenurodyti patikimi ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys, jog Ž. A. pažeidė norminius aktus, už kuriuos jam kyla administracinė atsakomybė pagal nutarime nurodytą ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Ž. A. 2025 m. gegužės 7 d. paaiškinimuose, pateiktuose Institucijai, nurodė, kad jis jokiais savo veiksmais nekliudė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti pareigas, netgi priešingai - geranoriškai perdavė reikalaujamus medžioklės pažeidimo įrankius ir kitus daiktus (ginklą, jo leidimą, šovinius, dorojimo peilį ir kirvį), pasirašė šių daiktų poėmio protokolą. Ž. A. informavo pareigūnus, kad administracinio nusižengimo protokolo surašyme ir pasirašyme nedalyvaus, nes buvo pavargęs ir blogai jautėsi, taip pat informavo, kad protokolą nori gauti raštu ar susipažinti atvykus į (duomenys neskelbtini) buveinę suderinus atvykimo laiką. Be to, pareigūnams pareikalavus automobilio Mitsubishi Outlander dokumentų, informavo, kad automobilis parduotas: pareigūnams paprašius sutarties, ją jiems persiuntė.
Ž. A. ne tik nekliudė pareigūnams išsiaiškinti visas teisės pažeidimų - neteisėto briedžio patino sumedžiojimo bei veterinarinių reikalavimų nesilaikymo, t. y. administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir 290 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, bet ir aktyviai dalyvavo tiriant šiuos nusižengimus, pateikdamas visus reikalingus duomenis apie savo asmenį, duodamas išsamius žodinius paaiškinimus apie padarytų nusižengimų aplinkybes, pripažindamas padarytus nusižengimus, atsakydamas į visus pareigūnų klausimus, teikdamas papildomus paaiškinimus, dalyvaudamas atliekant parodymų patikrinimą, teikdamas reikalaujamus daiktus (pažeidimo padarymo įrankius) bei dokumentus ir kt., nors nei ANK 577 straipsnis reglamentuojantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas, nei kiti Kodekso straipsniai neįpareigojo Ž. A. (tik suteikė teisę) dalyvauti tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą.
Nedalyvavimas surašant protokolą, niekaip neįtakojo pareigūnės galimybės surašyti šį procesinį dokumentą, nes visi duomenys, reikalingi šio protokolo surašymui pareigūnei buvo žinomi, kadangi tyrimas buvo baigtas.
ANK 505 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, kas rodo, jog ne tik 2025 m. kovo 9 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir nutarime turėjo būti nurodytas norminis aktas, kurio nuostatas pažeidė Ž. A.. Skunde vadovaujamasi teismine praktika, nurodant atvejus, kurie laikytini kliudymu įstatymu įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pareigas.
Protokole nurodyta, kad Ž. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, patvirtintų įstatymo Nr. įstatymo Nr. IX-1005, 55 straipsnio 1 dalies punktą (kalba netaisyta). Todėl protokole ne tik norminio akto pavadinimas nurodytas klaidingai, tačiau Ž. A. ir negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 55 straipsnio 1 dalies (kuris neturi punktų) reikalavimų, nes minėta teisės norma, numatanti, jog asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka, yra bendro pobūdžio.
Be to, priimant skundžiamą Nutarimą, nebuvo įvertinta, kad 2025 m. kovo 9 d., kai aplinkos apsaugos pareigūnai atvyko į Ž. A. gyvenamąją vietą buvo poilsio diena, sekmadienis; nebuvo jokios skubos atlikti tolimesnius administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus. Su Ž. A. pareigūnų atvykimas į jo gyvenamąją vietą ir atvykimo tikslas su Ž. A. iš anksto derintas nebuvo, nors pareigūnams buvo žinomi visi galimi Ž. A. kontaktai.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime nurodyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalis numato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
2025 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad baigus tyrimą, Ž. A. buvo surašomi 2 procesiniai dokumentai: daiktų paėmimo protokolai, kuriuos asmuo pasirašė, pradėjus rašyti administracinio nusižengimo protokolą (ROIK (duomenys neskelbtini)), jis nepakluso pareigūnų nurodymui nesišalinti iš nurodytos vietos, kol bus surašyti visi procesiniai dokumentai, pasišalino ir užsirakino namuose. Asmuo perspėtas apie pareigą vykdyti teisėtus uniformuotų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimus, tačiau vis tiek jų nevykdė, tuo kliudydamas atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas pareigas. Skaitmeniniai vaizdo įrašai „2025_0309_2030380000000_000000-001“ ir „2025_0309_2129230000000_000000-001“ patvirtina 2025-03-12 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolas buvo pradėtas rašyti dalyvaujant Ž. A., todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo dalyvauti. Rašant administracinio nusižengimo protokolą buvo aiškinamasi svarbios bylai aplinkybės dėl transporto priemonės nuosavybės, o šių aplinkybių išsiaiškinimas neįmanomas nedalyvaujant Ž. A., nes tik surašant protokolą asmuo paaiškino, kad transporto priemonė yra parduota, ir tik vėliau pateikė dokumentą.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su nutarimu, kaltės nepripažįsta. Tą dieną nuo 14 val. slaugė (duomenys neskelbtini) tėvą slaugos namuose, apie 15 val. paskambino pareigūnas A. V.. Prieš tai paskambino šeima ir sakė, jog atvyko 5 Aplinkos apsaugos pareigūnai, ieško jo, tačiau nesako kodėl. Paskambino jam ir pasakė, jog reikia susitikti, užbaigti procedūras. Nurodė, jog bus namuose apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena šeima, pats gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykus, įvyko ne visai draugiškas pokalbis dėl automobilio. Pareigūnai klausė, kodėl jis apgadintas, kodėl dalių trūksta, kodėl pardavinėjamas. Papasakojo kaip yra, autoįvykis buvo, jis buvo apgadintas. Informavo pareigūnus, jog jis nedalyvaus protokolo surašyme, prašė jį pakviesti į Aplinkos apsaugos departamentą suderintu laiku, o protokolas būtų surašytas raštu. Pareigūnai nurodė, jog jis privalo būti, kadangi jis nuo šios dienos (kovo 9 d.) netenka teisės ginklo, privalo būti konfiskuoti gamtosaugos pažeidimo įrankiai, su tuo iš karto sutiko, nuvažiavo kartu, paėmė ginklą, šovinius, pažymėjimus. Vykdė perteklinius pareigūnų reikalavimus, kadangi jų nurodymu jis privalėjo juos įsileisti į savo gyvenamąją vietą apžiūrėti ginklus, nes jų yra didelis kiekis, nesiginčydamas ir žinodamas, jog tai policijos funkcija leido. Visus reikalavimus vykdė. Grįžo į (duomenys neskelbtini), buvo surašomas poėmio protokolas, buvo pareikalauta, jog sėstų į automobilį, atsisėdęs pasirašė, pasakė atnešti automobilio techninį pasą. Pasakė, jog automobilis yra parduotas vasario 25 d., o pareigūnai atvyko kovo 9 d. Prašė, persiųsti pardavimo sutartį, pareigūnei M. R. persiuntė susitarimą. Pranešė, jog privalės būti surašomas apžiūros protokolas, turės prieiti prie automobilio. Sakė pareigūnams, jog perdavė ką turėjo, daugiau nieko negali būti. Jo savijauta buvo ne kokia, buvo pavargęs dėl tėvo slaugymo, rytojaus diena buvo svarbi darbe. Matė, jog daugiau neturi ką perduoti protokolo surašymui ir pasitraukė, išėjo į namus. Iš automobilio išlipo 20.30 val., protokolas buvo surašytas 21.50 val., tikrai nebūtų galėjęs tiek būti ir kentėti. Protokolas buvo surašytas ir el. paštu jam persiųstas, kovo 12 d. patvirtino, jog susipažino. Ten nebuvo kažkokių naujų aplinkybių ar faktų, ko nebūtų teikęs, vertina, jog atliko pareigą, buvo reikalavimas, jog stotų, nes bus surašomas protokolas ir nesitrauktų į namus. Nuo pradžių atvykęs 18.45 val. pasakė, jog nedalyvaus ir paprašė jį kviesti į vietą pagal suderintą datą arba raštu. Jam buvo pranešta, jog yra svarbių dalykų, kuriuos turi padaryti tą dieną (ginklo paėmimą), todėl sutiko būtinuosius veiksmus atlikti. Išlipo iš automobilio, pasakė, jog viską perdavė ir buvo pareigūnės reikalavimas stoti, grįžti prie automobilio, nesitraukti, stovėti, bus surašomas protokolas. Pirmos instancijos teismo sprendimas yra dėl medžioklės, apskundimo terminas nesibaigė. Automobilio pardavimo duomenys AB „Regitra“ užregistruoti, pirkimas-pardavimas sankcionuotas, deklaruotas ir vasario 25 d užregistruotas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai atvyko 15 val., buvo apklausti paskutinieji asmenys, kuriuos byloje buvo reikalinga apklausti ir po to sekė visi veiksmai, pažeidimo padarymo priemonių paėmimas ir protokolo surašymas. Baigus administracinio nusižengimo tyrimą, protokolas surašomas nedelsiant. Pareigūnai atvyko sekmadienį, nes su asmeniu buvo ne kartą kontaktuota bylos metu ir asmuo nurodė, jog darbo metu sudėtinga, buvo suderinę laiką ir prisiderinę prie asmens, todėl buvo nuspręsta atvykti savaitgalį. Surašant protokolą paaiškėjo aplinkybė, jog automobilis parduotas, tos dienos AB „Regitra“ duomenimis tas automobilis priklausė Ž. A.. Buvo neigiama, kad ši transporto priemonė buvo naudota kaip pažeidimo padarymo priemonė. Buvo labai svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes, asmens pasišalinimas protokolo surašymo metu užkerta kelią sužinoti, bet kokias kitas aplinkybes. Asmeniui buvo nurodyta ir ne vieną kartą, jog protokolo surašymo metu asmuo liktų prie pareigūnų. Protokolas gerokai vėliau, buvo bandyta asmeniui įteikti, tačiau tik po skambučio, kai jis pasakė, jog tikrai nepriims buvo išsiųstas el. paštu. Asmuo dalyvavo ginklo paėmimo metu ir surašant ginklo paėmimo protokolą, bet kai prasidėjo kalba apie automobilį, asmuo atsisakė toliau dalyvauti ir pasišalino. Nebuvo įgyvendinta pareiga įteikti protokolą asmeniui. Protokolas jau buvo pradėtas rašyti, asmuo dalyvavo surašymo pradžioje ir jie negalėjo baigti pilnai išsiaiškinti aplinkybių, kad nereikėtų persikelti bylos nagrinėjimo metu ar teismo metu. Pasišalinęs asmuo, sutrukdė įteikti protokolą ir kokybiškai surašyti patį protokolo turinį. Protokolas buvo surašytas iš tų aplinkybių kiek jiems buvo žinoma, nežinojo dėl transporto priemonės ar ji užregistruota, rėmėsi tuo ką dabar sako pareiškėjas, jog sutartis buvo užregistruota AB „Regitra“ ir tos dienos duomenimis jie nematė, jog automobilis parduotas. Pareigūnai negalėjo įvertinti ar tikrai užregistruota, galbūt asmuo būtų parodęs registravimą, tai visos aplinkybės būtų buvusios įvertintos. Protokolai buvo surašyti tą pačią dieną. Atsakydama į teismo klausimus atstovė nurodė, kad ne visais atvejais stengiasi įteikti ir netaikytų atsakomybės už nepaklusimą priimti ir pasirašyti protokolą, bet šiuo atveju buvo visuma aplinkybių, nes jos aiškėjo proceso metu. Asmeniui buvo aišku, kodėl jo prašoma nepasišalinti. Pažeidimą po kurio laiko asmuo pripažino, bet visas aplinkybes viso tyrimo metu sunkino, todėl iki pat protokolo surašymo ir įteikimo buvo svarbu, kad asmuo būtų vietoje ir pateiktų visas jam žinomas aplinkybes.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas padarė pažeidimą dėl kurio padarymo buvo trauktas atsakomybėn 2025 m. 13 d. nutarimu. Protokolo surašymas nedalyvaujant asmeniui leidžiamas kodekse, bet sužinojus, jog kyla klausimas dėl automobilio paėmimo, nes ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta transporto priemonės, kuri buvo panaudota gyvūno neteisėtai sumedžioto gabenimui yra konfiskavimas, šitos aplinkybės yra svarbios. Dėl transporto priemonės paėmimo reikėjo priimti sprendimą, užtikrinti turto konfiskavimą, transporto priemonė kaip aiškino pareiškėjas, po eismo įvykio iškomplektuota, o pardavimas vyksta nusižengimo tyrimo metu. Šiais veiksmais, būtent tuo metu, kai iškilo klausimas dėl automobilio, pareiškėjas nusprendė pasišalinti iš protokolo rašymo. Vengimas paaiškinti ir sukėlė pasekmes, trukdė pabaigti tinkamai ištirti aplinkybes, tinkamai surašyti protokolą.
IV. Teismo išvados
Nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo nutarimą surašiusiai institucijai
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, Nr. 2AT-6-628/2019).
ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, administracinio nusižengimo nutarime turi būti nurodoma: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Ž. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, už tai kad nevykdė teisėtų uniformuotų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų bei tuo kliudė atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus
Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju kartu turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-495/2023).
Kvalifikuojant asmens padarytą nusižengimą pagal aptariamą teisės normą administracinio nusižengimo protokole ir nutarime yra būtina nurodyti ne tik ANK straipsnį, straipsnio dalis, bet turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas (jo straipsnis, dalis ar punktas), kurio reikalavimus asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus.
Skundžiamame nutarime (taip pat ir protokole, kurio pagrindu surašytas administracinio nusižengimo nutarimas), atskleidžiant nusižengimo esmę ir aprašant nusižengimo aplinkybes nurodyta, kad pareiškėjas nevykdė teisėtų uniformuotų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų – surašant administracinio nusižengimo protokolą asmeniui buvo nurodyta nesišalinti iš nurodytos vietos (protokolo surašymo vietos (duomenys neskelbtini)), tačiau Ž. A. pasišalino ir išėjo į namus nepaklusęs aplinkosaugos pareigūnų reikalavimams bei tuo kliudydamas atlikti apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigas. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime Ž. A. suformuluotame kaltinime nėra nurodytas konkretus specialus įstatymas ar teisės aktas, kuris nustato pareigą arba draudimą subjektui atlikti veiksmus, kurių pažeidimu yra kaltinamas Ž. A..
2025 m. kovo 9 d. Institucijos administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 55 straipsnio 1 punktas. Minėto įstatymo 55 straipsnio 1 dalis (ne punktas) numato, kad asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma yra bendro pobūdžio ir jokių konkrečių reikalavimų, kurie galėjo būti pažeisti Ž. A. veiksmais nenustato. Pažymėtina, kad ši norma 2025 m. gegužės 13 d. Institucijos nutarime nebėra minima. Nutarime pateikiama, kad aplinkos apsaugos kontrolę atliekantis pareigūnas vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis turėjo teisę imtis priemonių, kad pažeidimas susijęs su neteisėta medžiokle būtų išaiškintas, pažeidėjas nustatytas, pažeidimas nustatyta tvarka įformintas. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnis numato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, visgi nutarime nesukonkretinta, kurios iš 12 straipsnio nuostatų, nagrinėjamu atveju yra aktualios (vien pirma dalis turi 22 punktus). Taigi administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodant, kad buvo nevykdytas reikalavimas nesišalinti surašant administracinio nusižengimo protokolą neatskleidžiama, kur toks reikalavimas yra įtvirtintas, siekiant patikrinti tokio reikalavimo teisėtumą – atitiktį galiojančioms teisės normoms. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime lakoniškai nurodyta, kad tokiais veiksmais (minėtų reikalavimų nesišalinti surašant protokolą nevykdymu) buvo kliudoma pareigūnams atlikti jų pareigas. Visgi, nei skundžiamame nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole jokios pareigos, kurių pareigūnams nepavyko įvykdyti, nėra sukonkretinamos ir minėtuose procesiniuose sprendimuose neatsispindi.
Konkretesnį teisinį argumentavimą Institucijos atstovai pateikė tik teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą. Teigė, kad dėl reikalavimo nesišalinti surašant protokolą nevykdymo buvo nesilaikyta ANK 608 straipsnio 1 dalies reguliavimo, kad protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taip pat atsiliepime minimas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalis, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Be to, tik bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo aplinkybės, jog surašant protokolą buvo aiškinamasi svarbios bylai aplinkybės dėl transporto priemonės nuosavybės ir šių aplinkybių išaiškinimas, neva, nebuvo įmanomas nedalyvaujant Ž. A.. Tokie duomenys nei protokole, nei nutarime neatsispindi. Tik bylą nagrinėjant teisme Institucijos atstovų buvo įvardinta, kad nepaklusęs reikalavimams nepasišalinti surašant protokolą, Ž. A. sutrukdė įgyvendinti pareigą įteikti protokolą asmeniui ir kokybiškai surašyti patį protokolo turinį (tokios pareigos pažeidimas nei protokole, nei nutarime nėra nurodomas). Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra prieštaringos, nes nepaisant to, kad Ž. A. analizuojamo įvykio metu pasišalino ir protokolo surašyme nedalyvavo, tai nesutrukdė pareigūnams dar tą patį vakarą užbaigti rašyti protokolus dėl administracinių nusižengimų ir juos elektroniniu būdu įteikti Ž. A..
ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, nurodant kitą konkretų teisės aktą, kurio pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, jog keisti ar tikslinti administracinio nusižengimo sudėties požymius, inkriminuoti įstatymų pažeidimus gali tik institucija, surašiusi nutarimą. Taigi, teismas neturi galimybės tikslinti institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo turinį, nes tokiu būdu būtų pažeista Ž. A. įstatymo garantuojama procesinė teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir nuo tokio kaltinimo gintis (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-576/2023).
Teismas sprendžia, kad Ž. A. pateiktas ydingas kaltinimas, kuris teismui neleidžia visapusiškai patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip tai numatyta ANK 641 straipsnyje. Ydingas kaltinimas gali lemti ir neišsamų kitų aplinkybių motyvavimą Institucijos nutarime, todėl dėl kitų pareiškėjo atstovo skundo argumentų teismas nepasisako, į juos turi būti atsakyta atliekant tyrimą iš naujo ir priimant baigiamąjį procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas, dėl administracinio nusižengimo byloje neteisingai suformuluoto kaltinimo ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 618 straipsniu ir 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kurioje Ž. A. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą iš naujo tirti bei nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.