- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- I-7259-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 100 009 Eur (vieną šimtą devynis tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė trylika pažeidimų, už kiekvieną iš jų prašydamas priteisti po 7 693 Eur.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas pažeidus kameros ploto reikalavimą, į plotą buvo įskaityti ir baldai. Nurodė, kad tualetai nebuvo atskirti nuo bendros patalpos, taip pat įrengti prie pat durų ir buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus ne tik kameroje laikomų asmenų, bet ir pareigūnų. Teigė, kad baldai yra seni ir net pavojingi sveikatai ir dėl to pareiškėjas net buvo susižalojęs. Kamerose netinkamas apšvietimas, per grotas šviesa nepatenka, o įrengta apšvietimo lemputė yra per silpna ir neužtikrina tinkamo kameros apšvietimo. Nurodė, kad kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, buvo drėgna, šalta, byrėjo tinkas, drabužiai nedžiūdavo. Taip pat kamerose nėra veidrodžių, įrengtų lentynėlių daiktams susidėti. Pažymėjo, kad dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę 15 min., kai prausdavosi duše keturi ar dar daugiau asmenų ir per tokį laiką būdavo sunku nusiprausti, barzdą nusiskusti. Kamerose nėra kabliukų-pakabų drabužiams pasikabinti. Be to, nurodė, kad nebuvo aprūpintas būtinomis higienos priemonėmis. Kamerose veisėsi žiurkės, tarakonai. Akcentavo, kad kamerose patalynė (čiužiniai, pagalvės ir kitas inventorius) yra sena, purvina, smirdinti, pilna blakių, erkučių. Nuo tokio patalynės užsikrėtė niežais, jam nebuvo skirtas joks gydymas. Pažymėjo, kad lauke buvo galima būti tik 1 valandą, o pagal rekomendacijas turėjo būti sudaroma galimybė būti iki 8 val. Be to, kiemeliuose būdavo labai ankšta, vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 2 kv. m. Išduodamų higienos priemonių užtekdavo tik 10 dienų.
Akcentavo, kad dėl nurodytų laikymo sąlygų jis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, sutriko miegas, jaučia nuolatinę baimę. Be to buvo žemina jo, kaip žmogaus, gerbė ir orumas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K neveikė taip kaip turėjo veikti. Be to, pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties, kadangi jis nepertraukiamai atliko laisvės atėmimo bausmę ir pažeidimai tęsėsi visą jos atlikimo laikotarpį.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. gautas prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, kuris vysk vaizdo konferencijos būdu (b. l. 152). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 5,46 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 38–51).
Atsiliepime, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, kadangi pareiškėjas skundą pateikė 2016-05-10, o neturtinę žalą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2007-09-18 iki 2014-01-29.
Atsiliepime nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, nepažeidus ploto reikalavimo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Nurodė, kad kamerų stebėjimas vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, o su laikomais asmenimis bendraujama laikantis etikos taisyklių, bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų.
Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Dėl per mažo kamerų ploto nėra galimybių įrengti papildomų spintelių. Teigė, kad kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatytų taisyklių reikalavimų. Lentynos įrengtos atsižvelgus į kameros plotą. Baldai kamerose yra kokybiški, pagal poreikį remontuojami ir keičiami. Dėl per mažo kamerų ploto nėra galimybių įrengti papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų. Nurodė, kad nėra reikalavimo, jog kamerose būtų veidrodis, o remontuojamose patalpose atliekant remontą, veidrodžiai įklijuojami plytelėse.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Sanitarinis mazgas yra tinkamai įrengtas, t. y. atskirtas sienele. Nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę naudotis dušu. Pažymėjo, kad buvo išduotas teisės aktuose nustatytas kiekis higienos priemonių. Teigė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, kamerose yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo pasivaikščiojimo teisė nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išduota patalynė, sudaryta galimybė išsiplauti ir išsidžiovinti rūbus nemokamai kartą per savaitę. Be to, galėjo naudotis ir mokamomis paslaugomis.
Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lukiškių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – nustatyto žalos padarymo fakto. Vertino kaip pareiškėjo siekį pasipelnyti valstybės sąskaita.
Be to, Lukiškių TI-K prašė priteisti 5,46 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias patyrė teismui teikdama dokumentų kopijas.
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį.
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio, o skundą teismui išsiuntė 2016-05-03 (b. l. 9). Lukiškių TI-K prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, pareiškėjas iš Lukiškių TI-K išvyko 2014-01-29 (b. l. 138), teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties, tačiau jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jis tik 2016-05-03 teismui išsiuntė skundą dėl reikalavimo atlyginti žalą laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio, nenurodė. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nuolat ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K ir visą laiką šis pažeidimas truko kiekvieną dieną, vertintini kritiškai.
Remiantis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Įvertinus minėtas Civilinio kodekso nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų (tarp jų ir Konvencijos) reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tuo metu, kai, jo teigimu, buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, galėjo suprasti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir šią teisę tinkamai ginti, paduodamas skundą teismui. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas.
Konstatuotina, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007-09-18 iki 2013-05-03. Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, pareiškėjas tik vieną parą, kai 2014-01-28 atvyko iš Alytaus pataisos namų, o 2014-01-29 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m., ir joje buvo laikomas vienas, todėl, akivaizdu, kad nebuvo pažeistas įstatymu nustatytas ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių ir nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodoma žala per vieną parą negalėjo atsirasti ir sukelti jo skunde nurodytų neigiamų išgyvenimų, dėl kurių jam būtų atlyginama žala.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, nes pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-143/2016).
Lukiškių TI-K prašo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 5,46 Eur iš pareiškėjo. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 141 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 91 x 0,06, t. y. 5,46 Eur.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-05-10 nutartį (b. l. 10).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–86 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendė:
J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.