Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. Z., B. Z. ir L. Z. ieškinį atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – AB „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo ieškovų A. Z., B. Z. ir L. Z. naudai 40 546,80 Eur draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui - J. Z. mirčiai, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovų sutuoktinė ir motina žmona J. Z. su draudimo bendrove UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2012 12 14 sudarė gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. P20475883. Draudimo liudijime nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, įskaitant J. Z. mirties atveju, išmokama 100 proc. dydžio draudimo išmoka, t. y. 140 000 Lt (40 546,80 Eur). 2016 11 20 J. Z. mirė, mirties priežastis – nepatikslintas piktybinis krūtinės navikas. Ieškovas A. Z., kaip paveldėtojas, kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Trečiasis asmuo, kuris administruoja atsakovo žalą, atsakyme nurodė, kad J. Z. mirtis nepripažintina draudiminiu įvykiu. Paaiškino, kad J. Z., prieš sudarydama draudimo sutartį, nuo atsakovo nuslėpė svarbią informaciją apie savo sveikatos būklę. Ją žinodamas draudikas nebūtų sudaręs draudimo sutarties, todėl J. Z. mirties nepripažino draudiminiu įvykiu ir neišmokėjo išmokos.Ieškovas pažymėjo, jog iki gyvybės draudimo sutarties sudarymo J. Z. nebuvo nustatytas piktybinis krūties navikas, kuris buvo mirties priežastimi, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad praeityje daryti tyrimai ir/ar kažkokie nustatyti sveikatos sutrikimai buvo J. Z. mirties priežastimi.Nurodė, kad atsakovas nėra gavęs iš visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių neigiamo atsakymo dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo su J. Z. dėl draudimo sutarties sudarymo metu buvusios jos sveikatos būklės.Pažymėjo, kad J. Z. iki ginčo draudimo sutarties sudarymo nuo 2009 12 16 buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį su AB Swedbank gyvybės draudimu, o naujoji 2012 12 14 gyvybės draudimo sutartis su atsakovu buvo persidraudimas kitoje draudimo bendrovėje. Teigė, kad J. Z. nesudarinėjo draudimo sutarties su atsakovu tikslu sąmoningai nuslėpti informaciją apie savo sveikatą.Atsakovas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog draudėja J. Z. prieš sudarydama draudimo sutartį dėl neatsargumo nesuteikė atsakovui visos žinomos informacijos apie esmines aplinkybes, apie kurias raštu buvo teirautasi, ir tarp šalių sutartis buvo sudaryta, atsakovui tinkamai neįvertinus draudimo sutartimi prisiimamos rizikos (aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui). Jei prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį J. Z. būtų pateikusi tikrovę atitinkančią informaciją, atsakovas nebūtų sudaręs draudimo sutarties esamomis sąlygomis.Pažymėjo, kad pagal apklausos duomenis, kiti Lietuvoje veikiantys draudikai, žinodami visas aplinkybes, kurių J. Z. nenurodė iki sutarties sudarymo gyvybės draudimo sutarties arba nebūtų sudarę arba sutartį būtų pasiūlyta sudaryti su išlyga, kad krūties ir skydliaukės vėžys yra nedraudžiamasis įvykis.Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neturėjo jokio turtinio intereso apdraustosios atžvilgiu, o tik vykdė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus administruoti žalą. Pažymėjo, kad nėra materialinio teisinio santykio dalyvis ir neįgyja pareigos atlyginti draudimo išmokos. Paaiškino, jog dėl to, kad draudėja J. Z. sudarydama gyvybės draudimo sutartį ir vėliau nepranešė apie nurodytus sveikatos sutrikimus, kurie turėjo esminės įtakos 2016 11 11 įvykiui, remiantis CK 6.993 straipsnio 7 dalimi, įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju ir tokiu atveju draudimo išmoka nemokama.

II.TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI

Ginčas byloje yra kilęs iš gyvybės draudimo teisinių santykių, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką draudėjo mirties atveju, draudėjui sudarant sutartį su draudiku dėl neatsargumo neatskleidus visos informacijos apie sveikata ir atliktus medicininius tyrimus.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2016 11 20 mirusi, jos paveldėtojų ieškovo A. Z. sutuoktinė bei ieškovų B. Z. ir L. Z. motina J. Z. su atsakovu 2012 12 14 buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį Nr. P20475883, kuria laikotarpiu nuo 2012-12-14 iki 2037-12-13 atsakovas, gyvybės draudimo „Garantija plius" taisyklių Nr.305 pagrindu, buvo apdraudęs draudėjos J. Z. turtinius interesus, susijusius su draudėjos gyvybe ir kapitalo kaupimu. Pagal šią draudimo sutartį, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjos mirties atveju, draudikas įsipareigojo išmokėti 40 546,80 Eur (140 000 Lt) draudimo išmoką naudos gavėjams – J. Z. teisėtiems paveldėtojams.

Gyvybės draudimo liudijime aiškiai įvardijama, jog draudėja laikotarpiui nuo 2012 12 14 iki 2037 12 13 apdraudžiama 140 000 Lt (40 546,80 Eur) gyvybės draudimo suma ir ta pačia suma mirties nuo nelaimingo atsitikimo atveju, bet nedraudžiama jokia suma kritinių ligų atveju. Mėnesinė draudimo įmokos suma sudarė 156 Lt (45,18 Eur). Draudimo liudijime taip pat nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, tame tarpe ir mirties atveju, išmokama 100% dydžio draudimo išmoka.

Draudėja J. Z. 2016-11-20 mirė, mirties priežastis įvardyta kodu C50.9, nepatikslintas piktybinis krūtinės navikas. Atsakovas (draudikas) atsisako išmokėti draudimo išmoką jos paveldėtojams, remdamasis Gyvybės draudimo taisyklių Nr. 305 Gyvybės draudimas „Garantija plius“ (toliau – taisyklės) 6.1.1. punkto nuostata, numatančia, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma apdraustojo mirtis, kai įvykiui turėjo įtakos sveikatos sutrikimai (ligos, liekamieji reiškiniai po persirgtų ligų ar traumų, įgimtos ar įgytos anomalijos), kurių Apdraustasis nenurodė apdraustojo anketoje sudarant sutartį arba keičiant sutarties sąlygas. Atsakovas savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką argumentuoja tuo, kad 2012-12-13 pildydama prašymą sutarčiai sudaryti, draudžiamojo asmens anketoje, kurioje pateikiama informacija apie draudėjo sveikatos būklę, diagnozuotas ligas, paskirtą gydymą ir atsakydama į klausimus, susijusius su sveikata, J. Z. nurodė, kad jokių sveikatos sutrikimų neturėjo, nebuvo atlikti jokie tyrimai ir/ar paskirtas gydymas.

Faktą, kad J. Z. nutylėjo svarbius draudiko apsisprendimui sudaryti su ja draudimo sutartį faktus ieškovas įrodinėja iš gydymo įstaigų gautais duomenimis, kad: J. Z. 2009-03-24buvo konsultuota krūtų chirurgo dėl abipusės cistinės mastopatijos, galaktorėjos; 2009-03-24 mamografijoje ir krūtų echoskopijoje abiejų krūtų nustatytos mikrocistos; 2010-04-13 transvaginalinis UG tyrimas - cistinis darinys kairėje kiaušidėje; 2012-11-19 šeimos gydytojo nurodoma, kad stebima mamologo, duotas siuntimas į VUOI dėl abipusės mastopatijos; 2012-12-10 endokrinologo konsultacija: difuzinė mazginė struma IA, gydymas neskiriamas, kontrolė po 8-9 mėn.; 2013-08-09 išrašas iš VOUI, kuriame nurodoma, kad stebėta ir gydyta VUOI dėl cistinės mastopatijos nuo 2012-04-03. Atsakovas teigia, kad tokiu būdu, pildydama anketą, J. Z. nuslėpė informaciją apie savo sveikatos būklę, kurią žinodamas draudikas nebūtų sudaręs draudimo sutarties ir savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką remia CK 6.993 straipsnio 7 dalies nuostata numatančia, kad jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį, o įvykus draudiminiam įvykiui, turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga draudėjui, sudarančiam draudimo sutartį, suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 straipsnio 2 dalis). Tačiau kaip matyti atsakovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad iki gyvybės draudimo sutarties sudarymo J. Z. būtų nustatytas piktybinis krūtinės navikas, kuris buvo mirties priežastimi. Todėl nėra pagrindo teigti, jog draudėjai prieš jai pasirašant draudimo sutartį nustatyti sveikatos sutrikimai bei tyrimai, kurių draudėja nenurodė pildydama anketą buvo tiesiogine ir esmine ir pagrindine draudiminio įvykio atsiradimo (J. Z. mirties) priežastimi.CK 6.993 straipsnio 7 dalyje įtirtinta nuostata, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką jeigu nustatoma, kad draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Tačiau tokiu atveju draudikas privalo įrodyti, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Atsakovas pastarąją aplinkybę, kad nei vienas draudikas žinodamas apie draudėjos nepateiktus duomenis nebūtų sudaręs su ja draudimo sutarties įrodinėjo apklausęs Lietuvoje veikiančias draudimo bendroves, kaip tai numato CK 6.993 straipsnio 7 dalis, tačiau gavo tik vieną kategorišką atsakymą, jog gyvybės draudimo sutartis iš viso nebūtų sudaryta dėl draudimo sutarties sudarymo metu buvusios J. Z. sveikatos būklės. SEB draudimas nurodė draudimo, jog draudimo sutarties iš viso nebūtų sudaręs.

Draudimo bendrovė DB „Bonus Publikum“ 2017 04 25 atsakė, jog būtų susilaikiusi nuo kritinių ligų draudimo apsaugos suteikimo, tol kol nebūti aiški ir patvirtinta diagnozė, tačiau būtų suteikusi gyvybės draudimą atitinkamai padidindama riziką. Draudimo bendrovė Compensa Insurance Group nurodė, jog būtų sudariusi gyvybės be papildomo draudimo nuo kritinių ligų sutartį tik keisdama draudimo sąlygas, numatydama nedraudiminius įvykius mirties bei kritinės ligos dėl krūties vėžio ir skydliaukės atvejais. „AVIVA Lietuva“ ir kiti draudikai atsakė jog būtų paprašęs atlikti papildomus tyrimus ir draudimo sutartis galėtų būti sudaryta priklausomai nuo rezultatų.Taigi, pateikti atsakymai rodo, jog tik vienas iš apklaustųjų draudikų pateikė kategorišką atsakymą, kad draudimo sutarties nebūtų sudaręs. Be to, sprendžiant ar atsakovė veikė neatsargiai nepaminėdama atliktų tyrimų anketoje svarbu yra atsižvelgti ir į tai, kad J. Z. iki ginčo draudimo sutarties sudarymo dar nuo 2009-12-16 buvo sudariusi Gyvybės draudimo sutartį su kita draudimo bendrove – „Swedbank gyvybės draudimas“ AB (pridedama), o ginčo gyvybės draudimo sutartis su atsakovu buvo persidraudimas kitoje draudimo bendrovėje, atsakovo atstovams pasiūlius geresnes draudimo sąlygas. Kas taip pat patvirtina, jog draudėja J. Z. neturėjo tikslo slėpti informaciją apie savo sveikatą.Diagnozavus mastopatiją ieškovei nebuvo skirtas joks gydymas, nuo onkologinės ligos, jai nustatyta tolesnė sveikatos kontrolė. Atsakovas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika 2014 04 30 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytųjų aplinkybių, nes atsakovo cituojamoje byloje, Visi apklausti draudikai buvo davę atsakymus į paklausimą, kad nebūtų sudarę gyvybės draudimo sutarties dėl rizikų, susijusių su apdraustojo sveikata ar mirtimi, kurias tiesiogiai lemia prieš sudarant draudimo sutartį nepateikta (nuslėpta) informacija dėl daugelio apdraustajam diagnozuotų ligų, kuriomis jis sirgo ilgą laiką prieš gyvybės draudimo sutarties sudarymą (III laipsnio širdies nepakankamumas (Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (Hipertenzinis širdies nepakankamumas), hipertrofinės kardiomiopatijos bei vainikinių kraujagyslių širdies ligos (KŠL), 2 tipo cukrinio diabeto su daugybinėmis komplikacijomis, sunkios eigos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos). Kasacinis teismas minėtoje byloje pažymėjo, jog iš apdraustojo asmens sveikatos bei ligos istorijų matyti, kad jis sirgo pažengusiomis širdies ligų formomis su daugybinėmis komplikacijomis. Draudėjas mirė nepraėjus nei metams nuo draudimo sutarties sudarymo nuo ligų, kuriomis sirgo ir duomenis apie kurias nuslėpė nuo draudiko, sudarydamas sutartį, kurios ir tapo tiesiogine draudiminio įvykio priežastimi. Nagrinėjamu atveju medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog J. Z. kasmet tikrindavosi sveikatą pas mamologą bei krūtų chirurgą, tačiau iki ginčo sutarties sudarymo buvo tik stebėta ir gydyta nuo cistinės mastopatijos bei buvo konsultuota endokrinologo dėl difuzinės mazginės storumos, tačiau gydymas nuo strumos neskirtas. Taigi, nėra duomenų, kad ji sutarties pasirašymo dieną sirgtų onkologine liga ar jai būtų diagnozuota struma. Kaip matyti iš viešoje erdvėje medikų spausdinamų straipsnių, bei konsultacijų, mastopatija daugeliu atveju tai nepiktybinės cistos. Kaip savo konsultacijoj, patalpintoje interneto puslapyje Sveikata.lt nurodo krūtų obdominalinis chirurgas konsultantas profesorius habilituotas daktaras A. B. mastopatija nustatoma keturioms iš dešimties moterų. Onkochirurgė medicinos daktarė V. P. (Straipsnis lrytas.lt apie vėžio profilaktiką išspausdintas 2016 05 23) pažymi, kad nors mastopatija ir didina tikimybę susirgti krūtų vėžiu labai svarbu savalaikiai ir reguliariai kreiptis į medikus, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas. Kaip matyti J. Z. laiku kreipėsi į medikus, o sutarties sudarymo metu ji buvo tik stebima jai nebuvo skirtas chirurginis gydymas. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nusistovėjusi. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotomis nuostatomis, ištyręs pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių argumentus išdėstytus jų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje, į galiojantį teisinį reguliavimą bei į tai, kad atsakovas nėra pateikęs pagal CK 6.993 straipsnio 7 dalyje nustatytų įrodymų, kad buvo gauti visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių neigiami atsakymai dėl draudimo sutarties sudarymo su J. Z., priėjo išvados, jog atsakovas neįrodė pagrįstai atsisakęs išmokėti gyvybės draudimo išmoką draudėjos paveldėtojams ieškovams, todėl ieškinys tenkinamas. Patenkinus ieškinį, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 111 eurų žyminio mokesčio suma, kurios sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas 2017 12 11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Rezoliucinė dalis

teismas NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB "PZU LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS", juridinio asmens kodas 110082737, ieškovų A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 40 546,80 Eur (keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) draudimo išmokos, 5 procentus procesinių palūkanų nuo 2017 m lapkričio 21 d., bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB "PZU LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS", juridinio asmens kodas 110082737 valstybės naudai 1 111 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vienuolika eurų) žyminio mokesčio.