Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-199-543/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
A5.-199-543/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00094-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Pažeidėjas
J. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-199-543/2018
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00094-2018-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 27 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant R. S.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š., būdamas darbdaviu, nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 15 d. patalpose, kurias nuomojasi iš UAB „Dzūkijos dujos“, esančiose (duomenys neskelbtini), leido dirbti E. M. ratų montuotojo darbą, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka apie tai nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam Alytaus skyriui vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios. Tokiais veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

J. Š. kaltės dėl nusižengimo nepripažino. Nurodė, kad nėra E. M. darbdavys, jo neįdarbino, tik pasiūlė dirbti jo nuomojamose patalpose pagal verslo liudijimą. Mano, kad darbas pagal verslo liudijimą yra savarankiškas, todėl jis nėra jo darbdavys. E. M. nesamdė kaip darbuotojo, tik ieškojo partnerio, kuris dirbtų kartu su juo pagal verslo liudijimą. Sezono metu jis nespėja vienas aptarnauti visų klientų, todėl autoremonto dirbtuvėse buvo reikalingas kitas paslaugas teikiantis asmuo. Ne sezono metu ten visai nebūna, nenorėdamas prarasti klientų ieškojo, kas galėtų dirbti jo nuomojamoje patalpoje visą laiką. Darbo skelbimą, pagal kurį E. M. su juo susisiekė, jo prašymu patalpino brolis darbo biržos skelbimuose. Skelbime buvo nurodyta, kad siūlomas minimalus darbo užmokestis, tačiau susitikus su E. M., iš karto jam pasakė, kad jie dirbs pagal verslo liudijimą kaip partneriai. Fiksuoto atlyginimo nežadėjo, jie susitarė, kad sezono metu savarankiškai uždirbtus pinigus pasidalins per pusę, o ne sezono metu - E. M. pasiliks tai, ką užsidirbs. Minėjo, kad galima sezono metu užsidirbti virš minimumo. Darbo laikas dirbant pagal verslo liudijimą nėra ribojamas. Patikrinimo metu E. M. buvo atėjęs tik pasimokyti dirbti su staklėmis. Netiesa, kad jis liepė jam dirbti be verslo liudijimo. Jo paties verslo liudijimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2018 m. vasario 9 d.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovas A. B. paaiškino, kad 2018 m. vasario 15 d. buvo vykdomas patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini), Dzūkijos dujų teritorijoje. Ten buvo iškabos, kad yra montuojami ratai, ant lango buvo nurodytas darbo laikas. Taip pat nurodyta, kad ten vykdoma padangų prekyba. Padangų savininkas - J. Š.. Patikrinimo metu patalpoje buvo rastas tik darbuotojas E. M., kuris nurodė, kad dirba J. Š. nuomojamose patalpose, su J. Š. priklausančia įranga, į darbą ateina nurodytu laiku. Paaiškino, kad su J. Š. aptarė atlyginimo dydį ir darbo laiką. E. M. nurodė, kad dar neturi darbo sutarties, nes dar mokosi, tačiau nieko neužsiminė apie verslo liudijimą ar bendradarbiavimą su J. Š.. Apklausiant E. M. buvo nustatyta, kad jo vienintelė darbinė funkcija yra montuoti ratus. J. Š. turėjo verslo liudijimą iki 2018 m. vasario 9 d., taigi patikrinimo dieną verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs, tačiau tai neturi reikšmės nustatinėjant jo kaltę dėl nelegalaus darbo, nes fizinis asmuo taip pat gali būti darbdavys.

Liudytojas E. M. parodė, kad J. Š. paskambino pagal darbo biržos skelbimą. Jis turi panašaus darbo patirties, todėl norėjo vėl dirbti šioje srityje. J. Š. turėjo gerą aparatūrą, kuri skyrėsi nuo tos, su kuria yra dirbęs, todėl susitarė dėl bandomojo laikotarpio - iš pradžių jis turėjo pasimokyti dirbti, o vėliau, jeigu jo darbas tiks J. Š., būtų įsigijęs patentą ir būtų dirbę kaip kolegos. Pas J. Š. jis išdirbo tris dienas. Atlyginimo dydis nebuvo nurodytas. Jie susitarė, kad dirbs nuo 8.30 iki 18 val., tačiau kai nebūdavo klientų išeidavo ir anksčiau. Per tas kelias dienas uždirbo keletą eurų, kuriuos pagal susitarimą paliko J. Š. sutartoje vietoje. Kodėl pradiniuose paaiškinimuose nurodė skirtingas aplinkybes, paaiškinti negali, mano, kad dėl teisme patiriamo jaudulio. Nurodė, kad apklausiant inspektoriui, jis sakė tiesą.

2018 m. vasario 15 d. paaiškinime liudytojas E. M. nurodė, kad pas J. Š. dirba nuo 2018 m. vasario 12 d., atlieka ratų montavimo ir remonto darbus. Šį darbą rado paskambinęs pagal skelbimą darbo biržoje. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), visi dirbtuvėse esantys įrenginiai priklauso J. Š.. Jis ir J. Š. susitarė, kad kartą per mėnesį jam bus mokamas minimalus atlyginimas, jis dirba valandomis nuo 8.30 iki 18 val. Kol kas atlygino dar negavo. Rašytinė darbo sutartis tarp jų nebuvo sudaryta, kadangi jie susitarė dėl bandomojo laikotarpio (b. l. 4).

Administracinio nusižengimo protokolu užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės (b. l. 1-2).

2018 m. vasario 15 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)836 užfiksuota, kad 2018 m. vasario 15 d. patikrintos automobilių remonto dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad dirbtuvėse 2018 m. vasario 15 d. 14 val. nelegaliai dirbo E. M., kuris nurodė, kad dirba samdomas J. Š.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam Alytaus skyriui apie E. M. įdarbinimą pranešta nebuvo (b. l. 5-6).

Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra išnuomotos J. Š. (b. l. 7).

PVM sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad J. Š. išnuomotų patalpų savininkui moka nuomos mokestį (b. l. 8, 9).

Verslo liudijimo duomenų tikrinimu nustatyta, kad J. Š. iki 2018 m. vasario 10 d. buvo išduotas verslo liudijimas teikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Veiklos vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Fotonuotraukomis užfiksuota kaip E. M. 2018 m. vasario 15 d. 14 val. dirba J. Š. nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-15).

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldaus kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai : 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15-491/2018).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Š. neneigia aplinkybių, kad E. M. jo leidimu atliko ratų montavimo darbus jo nuomojamoje patalpoje, naudodamas jam priklausančius įrenginius, tačiau neigia, kad egzistavo darbo santykiai. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, kad nagrinėjamu atveju jo ir E. M. santykiai atitiko šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: E. M. pradėjo realiai teikti paslaugas klientams J. Š. autoremonto dirbtuvėse; dėl šių paslaugų teikimo buvo susitarta su J. Š.; E. M. dirbo ratų montuotojo pareigose; jam buvo nustatytos darbo valandos; jam buvo paaiškinta klientų aptarnavimo tvarka - nurodyta kaip ir kokiu būdu apskaityti už paslaugas gautas pajamas; tarp jų nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis.

J. Š. neigia, kad sutiko E. M. mokėti atlyginimą taip pat, kad E. M. yra jam pavaldus. Nurodė, kad jie abu ketino ateityje dirbti pagal verslo liudijimą, o uždirbtus pinigus pasidalinti, tuo tarpu, fiksuotas atlyginimas E. M. mokamas nebuvo. Jo verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs, taigi jis negalėjo būti ir darbdaviu. Nors teismo posėdžio metu šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytojas E. M., teismas pažymi, jog nelegalaus darbo bylose vieningai formuojama teismų praktika, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-498/2018). Neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant J. Š. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Teismas kritiškai vertina J. Š. bei E. M. teismo posėdžio metu išreikštą poziciją, kad jie paslaugas teigė neva bendradarbiaudami, nes nebuvo vienas kitam pavaldūs bei nebuvo susitarę dėl darbo atlygio. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių buvo būtent darbo santykiai. Tiek 2018 m. vasario 15 d. surašytame E. M. paaiškinime, tiek 2018 m. vasario 15 d. surašytame nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad patikrinimo metu E. M. nurodė, jog dirba samdomas J. Š., su kuriuo susitarė, jog jam bus mokamas minimalus atlyginimas. Minimalus atlyginimas buvo nurodytas ir darbo skelbime, pagal kurį E. M. kreipėsi dėl darbo į J. Š.. Šią aplinkybę patvirtino institucijos atstovas A. B.. Taigi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, jog E. M. atliko realias darbo funkcijas, tikėdamasis iš J. Š. gauti sutartą atlygį.

Teismui taip pat nekyla abejonių dėl E. M. pavaldumo J. Š.. Iš pirminių E. M. paaiškinimų matyti, jog jis save pateikė kaip darbuotoją, o ne kaip savarankišką J. Š. partnerį. Tiek pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu E. M. nurodė, kad patalpos, įrenginiai, prekės, buvusios autoremonto dirbtuvėse, yra valdomos J. Š., kuris turi galią priimti galutinį sprendimą ar E. M. dirbs šiose dirbtuvėse. E. M. veikla laikyta bandomuoju laikotarpiu. Byloje taip pat įrodyta, kad būtent J. Š. nustatė darbo laiką, pareigas ir paslaugas, kurias gali teikti E. M.. Tai, kad E. M. nebuvo savarankiškas bei nepriklausomas J. Š. partneris įrodo ir tai, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Š., nei E. M. neginčijo fakto, kad būtent J. Š. nustatė, jog iš klientų gaunami pinigai bus dedami į vieną bendrą kasą ir vėliau atitinkamai dalijami. E. M. šiuo atveju neturėjo savarankiškos gaunamų pajamų apskaitos, taip pat, galimybės dirbti kitais nei J. Š. nustatytais įkainiais. Be to, jis pats neturėjo savo įrangos, nemokėjo ir už patalpų nuomą. Visos su E. M. darbu susijusios išlaidos teko tik J. Š.. E. M. dirbo paklusdamas J. Š. nustatytai darbo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog patikrinimo metu J. Š. verslo liudijimo terminas jau buvo pasibaigęs, neturi įtakos sprendžiant kaltės klausimą. Darbdavio sąvoka įtvirtinta Lietuvos respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbdavys tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Taigi J. Š. galėjo būti E. M. darbdaviu nepriklausomai nuo to ar pats vertėsi pagal galiojantį verslo liudijimą.

Taigi, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu E. M. dirbo J. Š. autoremonto dirbtuvėse - atliko ratų montavimo darbus. Nors su darbdaviu buvo susitarta dėl užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko, funkcijų, darbuotojas pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai ir atliko darbdavio patikėtas darbo funkcijas, šie tarpusavio santykiai turėjo pastovų pobūdį, visgi rašytinė darbo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, taip pat, nustatytu laiku nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą. Visa tai rodo, kad J. Š. įdarbindamas E. M., pažeidė įstatymų reikalavimus, nes leido darbuotojui nelegaliai dirbti savo autoremonto dirbtuvėse, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties bei laiku nepranešęs apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. Š. veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, atsižvelgiama į tai, kad J. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje už analogišką veiką nebuvo baustas. Nelegalus darbas truko neilgą laiką. Iš paties J. Š. žodžių matyti, kad padeda išlaikyti mažamečius vaikus. Įvertinus šias bylos aplinkybes, J. Š. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

J. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irmutė KliučinskienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 18078658509, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.