- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-319-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00018-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. e2S-319-883/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00018-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.12.5; 3.4.1.12.7; 3.3.2.5 (S)
2021 m. balandžio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raseinių komunalinės paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1258-1135/2021, kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. sausio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-1258-1135/2021 išdavė teismo įsakymą išieškoti kreditorei ADB Compensa Vienna Insurance Group iš skolininkės UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ 411,00 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Pranešimas ir teismo įsakymas skolininkei įteiktas 2021 m. sausio 14 d. Teismo pranešime skolininkei buvo išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Terminas prieštaravimams pateikti pasibaigė 2021 m. vasario 3 d., teismo įsakymas įsiteisėjo, įsiteisėjęs teismo įsakymas perduotas vykdymui.
2021 m. vasario 8 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pranešimas ir teismo įsakymas skolininkui įteiktas 2021 m. sausio 14 d., todėl prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo skolininkė teismui turėjo teisę pateikti per 20 dienų nuo įteikimo, t. y. iki 2021 m. vasario 3 d. Nagrinėjamu atveju skolininkė prieštaravimus teismui pateikė 2021 m. vasario 8 d., t. y. praleidus terminą, kuomet įsakymas jau yra įsiteisėjęs, todėl prieštaravimus atsisakytina priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti prieštaravimus. Atskirajame skunde prašo atsižvelgti į trukdžius, pristatant ir gaunant bei išsiunčiant laiškus karantino metu, ir nurodo, kad pranešimas ir teismo įsakymas įmonę pasiekė ne 2021 m. sausio 14 d. Nurodo, kad įmonė negali būti skolininke, nes apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė informacijos neturi ir tokio namo neadministruoja.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo atmesti skolininko atskirąjį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos pagrįstomis, nes negebėjimas tinkamai organizuoti darbo negali būti laikoma pateisinama priežastimi. Skolininkas neprašo atnaujinti termino prieštaravimams pateikti, o teismas negali savo iniciatyva atnaujinti šio termino. Be to, skolininkas nurodo žinomai neteisingas aplinkybes ir siekia suklaidinti teismą nurodant, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra skolininko atsakomybėje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Bendroji taisyklė dėl įrodymų priėmimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
2021 m. kovo 22 d. skolininkė UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ pateikė naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkės prašomi pridėti prie bylos įrodymai yra svarbūs teisingam procesinio sprendimo priėmimui, todėl skolininkės pridedami įrodymai priimtini.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Kreditorė CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą. Tokio supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą bei turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus (CPK 437 straipsnis, 438 straipsnis, 439 straipsnis). Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Be to, pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį, teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Taigi, išduodamas teismo įsakymą pirmos instancijos teismas netikrino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o kreditorius buvo pateikęs teismui tik pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nenurodęs aplinkybių, dėl kurių jis reiškia reikalavimą skolininkui.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymi, kad visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
Nors atskiruoju skundu apeliantė nurodo, kad pranešimas ir įsakymas buvo įteikti ne 2021 m. sausio 14 d., tačiau iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios įteikimo pažymos matyti, kad dokumentai įteikti 2021 m. sausio 14 d., o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad dokumentai buvo įteikti vėliau. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkei buvo tinkamai pranešta, tačiau prieštaravimus dėl jo apeliantė pareiškė praleidusi terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti apeliantei terminą prieštaravimams pareikšti, formaliai procesinės teisės normų nepažeidė.
Tiek 2021 m. vasario 8 d. teisme gautuose prieštaravimuose, tiek atskirajame skunde skolininkė nurodė, kad ji negali būti laikoma skolininke, nes apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo priimtas teismo įsakymas, bendrovė informacijos neturi, ir šio namo neadministruoja. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog skolininkė nurodo žinomai neteisingas aplinkybes ir siekia suklaidinti teismą, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra skolininko atsakomybėje, nes skolininkė perėmė teises ir pareigas iš minėtą namą administravusios buvusios įmonės UAB „Raseinių butų ūkis“.
Skolininkė 2021 m. kovo 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ neadministruoja, nes tokio adreso ir namo Raseiniuose nėra, o įvykis, dėl kurio buvo priimtas teismo įsakymas, galimai įvyko visai kitu adresu esančiame name, t. y. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šiuos paaiškinimus sprendžia, kad kreditorė, reikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, klaidingai nurodė namo, kuriame įvyko galimai žalą sukėlęs įvykis, adresą.
Teismas taip pat atsižvelgia į termino prieštaravimams pateikti praleidimo trukmę, t. y. terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas nežymiai (prieštaravimai parengti 2021-02-05 rašto Nr. 74, teisme gauti 2021-02-08). Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju nėra nustatyti skolininkės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymiai. Įstatymas numato termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo galimybę (CPK 439 str. 2 d.), todėl vien ta aplinkybė, kad teismo įsakymas išduotas kreditoriui kaip vykdomasis dokumentas, negali būti lemiama sprendžiant termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo klausimą. Pažymėtina, jog CPK 439 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad po skolininko prieštaravimų priėmimo kreditoriui pareiškus ieškinį teismo įsakymą išdavusiam teismui, šio teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas ir teismo įsakymas. Panaikinus teismo įsakymą, kuris yra kartu ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.), atsiranda pagrindas vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma nutraukti vykdomąją bylą, tuo atveju, jei jau ji yra pradėta pagal teismo įsakymą.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat teismo įsakymo priėmimo specifiką, t. y., kad teismo įsakymas yra skirtas greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra, akivaizdu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prieštaravimų priėmimo, turėjo jį nagrinėti pagal susidariusią situaciją, o ne formaliai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, neatsižvelgus, kad pareiškime dėl teismo įsakymo priėmimo yra nurodytos netikslios faktinės aplinkybės, ginčo atveju nepriėmus prieštaravimų, yra pažeidžiama skolininkės teisė būti išklausytai, nėra sudarytos galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo praktikoje pažymėjo, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. To nepadarius, šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, kuris panaikinamas, terminas skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skolininkei UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimo ir skolininko prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš spręsti pirmosios instancijos teismui CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.