- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- II-1455-1181/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01507-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Pareiškėjas
- R. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-14667-2025 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-14667-2025 administracinio nusižengimo byloje R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur dydžio bauda.
2. Minėta nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2025 m. birželio 16 d. 18.29 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. R. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, konstatuojant, kad jo veiksmai kvalifikuotini kaip leidžiamas sustojimas krovinio iškrovimo tikslu, o ne draudžiamas stovėjimas bei priimti galutinį sprendimą iš esmės, negrąžinant bylos nagrinėti institucijai.
4. Skundas motyvuojamas tuo, kad 2025 m. birželio 16 d., apie 18.27 val., automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atvežė keletą sunkių daiktų į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį butą (duomenys neskelbtini). Automobilį trumpam sustabdė kelio ženklo „333“ galiojimo zonoje, važiuojamoje dalyje, leistinoje vietoje, šalia laiptinės. Sustojimas nebuvo priverstinis. Kadangi buvo vienas, o daiktai pakankamai sunkūs, daiktus iš automobilio teko krauti po vieną: paimti daiktą iš automobilio, nunešti į butą, padėti viduje ir grįžti prie automobilio paimti kito daikto. Kiekvieną kartą automobilį užrakindavo, nes to reikalauja įstatymas – palikti neužrakintą transporto priemonę yra nesaugu ir nerūpestinga. Krova bendrai truko apie 10 minučių ir tik tiek, kiek reikėjo daiktų iškrovimo tikslui pasiekti, per tą laiką automobilis stovėjo su įjungta avarine signalizacija. Baigus iškrovimą, automobilis buvo iškart patrauktas į kitą vietą. Eismo ir pėsčiųjų saugumui nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, nes vieta yra akligatvyje, kur eismas minimalus. Automobilis neužstojo išėjimo iš laiptinės, tarp automobilio ir kitų stovinčių automobilių buvo pakankamas tarpas kitiems automobiliams prasilenkti. Toje vietoje sustojęs ir vykdydamas daiktų iškrovimą pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nedaro, kadangi tikslas buvo krovinio iškrovimas, o įstatymas leidžia tokį sustojimą. Jis neturėjo tikslo toje vietoje sustoti ilgiau nei reikia daiktams iškrauti. Siekiant patvirtinti anksčiau nurodytas aplinkybes, prie šio skundo pridedamas buto (duomenys neskelbtini) savininkės rašytinis paaiškinimas, kuris patvirtina, kad krova buvo būtina ir faktiškai įvykdyta, todėl tai yra esminė bylos aplinkybė ir šis paaiškinimas yra neatsiejama skundo dalis.
5. Skunde pažymima, kad net ir be būsto savininkės rašytinio paaiškinimo Institucija savo nutarime pati pripažino krovos darbų faktą. Todėl pateikiamas paaiškinimas yra papildomas, tačiau ne vienintelis įrodymas. Jis tik detalizuoja ir patvirtina aplinkybes, kurios jau yra nustatytos Institucijos. Taigi, šis įrodymas negali būti vertinamas kaip šališkas ar nereikšmingas, kadangi jis papildo ir sustiprina Institucijos pripažintą faktinę bazę. Pareiškėjo atveju tikslas buvo krovinio iškrovimas, todėl sustojimas yra teisėtas, nepriklausomai nuo laiko, reikalingo procesui užbaigti. Jo atveju transporto priemonės sustabdymo tikslas buvo vienas – iškrauti krovinį į butą. Automobilis buvo naudojamas tik kaip priemonė pervežti daiktus ir juos iškrauti. Todėl šis tikslas patenka į sustojimo, o ne stovėjimo sąvoką. Todėl pareiškėjo veiksmai atitiko sustojimo, o ne stovėjimo požymius – automobilis nebuvo paliktas, jo sustabdymas turėjo vienintelį tikslą – atlikti krovą.
6. Kaip nurodoma skunde, pareiškėjo atveju krovinio nešimas į butą buvo neišvengiama ir būtina krovos proceso dalis, nes tik taip krovinys galėjo būti saugiai pristatytas į jo paskirties vietą. Jeigu įvyktų krovinio vagystė, pareiškėjas būtų atsakingas už nuostolius. Todėl jo veiksmai atitiko sustojimo, o ne stovėjimo požymius. Jam nebuvo jokio poreikio ar tikslo palikti automobilį ten stovėti. Jo atveju automobilis buvo sustabdytas vieninteliu tikslu – iškrauti daiktus į buto vidų. Kiekvienas veiksmas buvo tiesiogiai susijęs su šiuo tikslu. Nei faktinės aplinkybės (trukmė, vieta, proceso organizavimas), nei elgesys nerodo jokio tikslo palikti automobilį stovėti. Todėl teisiškai kvalifikuojant veiksmus būtina vadovautis ne formaliu „užrakinimo“ faktu, o realiu tikslu, kuris atitiko sustojimo, o ne stovėjimo požymius. Tai buvo būtinybė: kiekvieną kartą užrakinti automobilį (kad jis, kaip padidinto pavojaus šaltinis, nekeltų grėsmės tretiesiems asmenims); daiktus gabenti į butą po vieną (nes jų svoris, gabaritai ir pobūdis neleido visko pernešti vienu metu); užtikrinti, kad krovinys nebūtų paliktas be priežiūros ant šaligatvio ar kitoje viešoje vietoje, nes tai keltų pavojų jo saugumui bei trukdytų pėstiesiems.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo teigimu, Institucija, teigdama, kad užrakinus automobilį krova nebeatitinka teisės akto sąvokos, pažeidžia įstatymo nustatytą vairuotojo diskreciją. Toks ribojimas nėra numatytas jokiuose teisės aktuose. Pareiškėjo veiksmai atitiko sustojimo, o ne stovėjimo požymius, todėl objektyviosios administracinio pažeidimo sudėties elementai neegzistuoja. Net jeigu Institucija ar teismas manytų, kad veiksmuose yra formali stovėjimo sudėtis, subjektyviosios pusės – kaltės – nėra, nes jis veikė sąžiningai manydamas, kad ženklo „333“ suteikiama išimtis leidžia atlikti krovinio iškrovimą. Todėl byla turi būti nutraukta kaip neatitinkanti administracinio nusižengimo sudėties požymių. Jo sustojimas buvo trumpalaikis, truko tiek, kiek reikėjo daiktų iškrovimo tikslui pasiekti, netrukdė nei eismui, nei pėstiesiems (b. l. 43–49).
Atsiliepimas
8. Institucijos atstovė J. Ivanauskaitė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-14667-2025 (ROIK: 25277526338) nepakeistą.
9. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad Institucijoje per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2025 m. birželio 16 d. buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) su fotonuotraukomis apie transporto priemonės „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimą neleistinoje vietoje. Pranešimo pagrindu Institucijoje buvo pradėtas tyrimas ir, nustačius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo pradėta administracinė teisena.
Motyvuojamoji dalis
10. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje (su papildomai įrengta lentele, kurioje nurodyta, kad ženklas galioja 60 m). Pagal teisės aktų nuostatas automobilio krovimas yra tada, kai automobilis yra pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje, krovimu negali būti laikomas krovinio nešiojimas palikus užrakintą transporto priemonę draudžiamoje vietoje tam tikram laikui. Kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių ir pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra privaloma, nepriklausomai nuo asmens subjektyvaus įstatymo normų suvokimo. Automobilio palikimas trumpam laikui draudžiamoje vietoje nėra aplinkybė, šalinanti atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės niekaip nepanaikina kelio ženklo galiojimo, kaip ir aplinkybė, kad būtent toje vietoje reikėjo palikti automobilį norint išsikrauti krovinius ir juos sunešioti. Asmeninių interesų iškėlimas, kaip kad šiuo atveju – patogesnis atitinkamų veiksmų atlikimas – negali pateisinti įstatymo nesilaikymo. Įvertinusi visas bylos aplinkybes Institucija teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas R. K. surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Institucijos priimtą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose (b. l. 57–60).
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
11. Pareiškėjas R. K. teismo posėdžių metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad birželio 16 d. 18.27 val. atvežė daiktus ir prie namo (duomenys neskelbtini), šalia laiptinės, jos neužstodamas, pasistatė automobilį. Taip pat paliko tarpą, kad netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti. Suprato, kad automobilį pasistatė ženklo „Stovėti draudžiama“ su lentele „60 m“ zonoje ir to neneigia, tačiau ženklas suteikia galimybę sustoti, įlaipinti, išlaipinti keleivius, iškrauti, pakrauti daiktus, tad jo sustojimas nebuvo priverstinis, o skirtas daiktams iškrauti. Iš anksto buvo suderinęs su buto (duomenys neskelbtini) savininke, kad neatlygintinos pagalbos prašymu jis atveš keletą jos daiktų ir juos suneš į jos butą. Kokie daiktai buvo dėžėse – nežinojo, nežiūrėjo, tai D. G. asmeniniai daiktai. Moteris negalėjo jam padėti sunešti daiktų, nes turėjo kitų reikalų, o taip pat ir dėl to, kad daiktai buvo labai sunkūs, todėl viską atliko jis vienas. Tuo metu ji buvo namuose. Ant šaligatvio iškrauti daiktų negalėjo, nes buvo nesaugu, buvo kitų žmonių. Žino taisykles, kad ženklas leidžia sustoti ir daryti iškrovimą, jis taip ir darė – sunešė, iškrovė daiktus ir išvažiavo. Sunešimas traktuojamas kaip krovos atskira dalis, krova yra paėmimas iš vienos vietos ir padėjimas į kitą. Ant šaligatvio palikti nesaugu, palikti automobilį atrakintą nesaugu. Teritorijoje prie pastato taip pat yra parkavimo vietos, tačiau artimiausios vietos yra rezervuotos, o kitos tuo metu buvo užimtos. Automobilį galėjo pastatyti toliau, tačiau pasinaudojo ženklo suteikta galimybe sustoti ir išsikrauti daiktus. Įvažiavimas į teritoriją yra be užtvaro. Po dviejų savaičių gavo protokolą. Bendras stovėjimas vyko tiek laiko, kiek vyko krova, t. y. apie 10 min. Asmens, kuris pranešė apie pažeidimą, nepažinojo, konfliktų nėra turėjęs. Kėlė klausimą dėl pateiktų pažeidimo nuotraukų pagrįstumo, nes yra informatikos specialistas ir teigė, jog buvo pateikti paveikslėliai, ne nuotraukos, nes nuotraukose yra matomi jų metaduomenys, o šios jų neturėjo. Pateikti įrodymai yra nereikšmingi ir neteisėti.
12. Institucijos atstovė J. Ivanauskaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas, matydamas ženklą „Stovėti draudžiama“ pastatė automobilį pažeisdamas šį kelio ženklą dėl patogumo, taip pat teigė, jog nusižengimas kvalifikuotas tinkamai.
13. Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad daugiabučio kieme šalia šaligatvio yra pastatytas kelio ženklas „Stovėti draudžiama“. Toje vietoje buvo priparkuotas ir paliktas stovėti automobilis, todėl šį pažeidimą užfiksavo mobiliuoju telefonu, t. y. padarė keturias nuotraukas ir birželio 7 d. pažeidimą užregistravo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“. Laiko, kai vairuotojas tuo automobiliu atvažiavo ir išvažiavo, nematė ir nefiksavo. Praeidamas pro automobilį nematė, kad būtų iškraunami daiktai, o patį automobilį matė apie 15–20 s, kol buvo daromos nuotraukos. Daugiabučio kiemas nėra aptvertas, jame yra tiek išpirktų parkavimo vietų, tiek neišpirktų ir pažeidimo metu laisvų parkavimo vietų buvo. Kieme yra įrengtas „Stovėti draudžiama“ kelio ženklas, nes toje vietoje transporto priemones statantys asmenys trukdo kitiems parkuoti automobilius.
14. Iš 2025 m. liepos 3 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-59816-2025 (ROIK: 25277526338) matyti, kad jis surašytas R. K. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. birželio 16 d. 18.29 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus (b. l. 8–9).
15. 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-14667-2025 skiltyje „Kitos aplinkybės“ be kita ko paaiškinama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki bylos nagrinėjimo pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė: „2025 m. birželio 16 d., apie 18.27 val., automobilis ‚VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namo laiptine buvo trumpam sustabdytas tik daiktų iškrovimo tikslu, nes reikėjo iškrauti kelis atvežtus sunkius daiktus į šiame pastate esantį butą (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo vienas, daiktus teko nešti po vieną, kiekvieną kartą paimant daiktą iš automobilio, nunešti daiktą į butą, atrakinti butą, padėti daiktą, užrakinti butą ir vėl grįžti prie automobilio paimti kitą daiktą. Automobilis kiekvieną kartą buvo užrakinamas, o prie jo sugrįždavo iš karto, kai tik nunešdavo daiktą. Sustojimas šiuo atveju buvo objektyviai būtinas, nes kitaip nebūtų buvę įmanoma saugiai iškrauti daiktų, o palikus krovinį be priežiūros (ant šaligatvio), daiktai galėjo būti pavogti ar sugadinti. Kitų asmenų pasitelkti pagalbai neturėjo galimybės. Pastatyti automobilio šalia esančiose stovėjimo vietose nebuvo galimybės, kadangi dalis jų buvo užstatytos automobiliais, o kita dalis pažymėtos kaip rezervuotos (privačios parkavimo vietos). Iškrovimas bendrai truko apie 10 minučių. Sustojimo ir daiktų iškrovimo metu automobilis buvo su įjungta avarinio sustojimo šviesos signalizacija. Po daiktų iškrovimo automobilis buvo iš karto patrauktas į kitą vietą”. Institucija nurodė, kad „Pagal teisės aktų nuostatas automobilio krovimas šios situacijos kontekste yra tada, kai automobilis yra pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje, krovimu negali būti laikomas krovinio nešiojimas palikus užrakintą transporto priemonę draudžiamoje vietoje tam tikram laikui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Krovimu negali būti laikomas krovinio nešiojimas palikus automobilį užrakintą ir (ar) uždarytą ir be vairuotojo. Todėl, priešingai nei teigia R. K., jo veiksmai negali būti pripažinti transporto priemonės krovos darbais. Atitinkamai veiksmai laikytini transporto priemonės stovėjimu, kurį draudžia minėtas kelio ženklas“ (b. l. 3–4).
16. Iš 2025 m. birželio 16 d. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui R. K. (b. l. 13).
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidimo data ir laikas – 2025 m. birželio 16 d., 18.29 val.; pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); TP2 valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini); TP markė, modelis – „Volkswagen Sharan“; pažeidimo pobūdis – vairuodamas(a) transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje; Punktas – 8 p., 1 priedo 333; pažeidimą užfiksavo – M. K. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); komentaras – automobilis paliktas pažeidžiant KET. Pažeidimo data ir laikas: 2025 m. birželio 16 d. 18.29 val. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–19).
18. Iš 2025 m. rugsėjo 10 d. D. G. paaiškinimo matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji paprašė R. K. pagalbos 2025 m. birželio 16 d. po darbo laiko pervežant jos asmeninius daiktus į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji neturi transporto priemonės, o daiktai buvo sunkūs, jų savarankiškai nugabenti pati negalėjo. Iš viso buvo 6 vnt. (kartoninės dėžės ir krepšiai), kuriuos R. K. jai atvežė apie 18.30 val. ir vienas iškrovė iš automobilio į butą. Iškrovimas truko apie 10 minučių. Pabaigęs daiktų iškrovimą, R. K. iš karto išvyko (b. l. 50).
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo R. K. skundas netenkinamas.
19. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
20. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. birželio 16 d. 18.29 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus.
21. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
22. KET 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 333 punkte nustatyta, kad ženklas „Stovėti draudžiama“ nurodo, kad transporto priemonėms draudžiama stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. Draudžiamasis kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jo galiojimo zonoje stovėti draudžiama. Ir jokie subjektyvūs eismo dalyvio samprotavimai negali pakeisti šio reikalavimo. Draudžiamieji ženklai yra įrengiami tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo. Kitaip tariant, eismo dalyvis privalo laikytis kelio ženklo reikalavimų.
23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo R. K. automobilio parkavimo vietoje KET kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ buvo naudojamas su papildoma lentele Nr. 806 „Galiojimo zona į priekį“, nurodančia kelio ženklo galiojimo zoną, t. y. 60 m. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas R. K. minėtoje vietoje priparkavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Pareiškėjas teigia, jog KET kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ nepažeidė, nes nustatytoje vietoje transporto priemonę sustabdė norėdamas iškrauti daiktus ir nunešti juos į šalia esančio pastato butą, tikslo palikti automobilį stovėti toje vietoje neturėjo, manė, jog KET kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ suteikia išimtį atlikti krovinio iškrovimą, o tai, jog jis krovė daiktus – yra įrodyta. Sustojimo ir daiktų iškrovimo metu transporto priemonė buvo su įjungta avarinio sustojimo šviesos signalizacija, daiktų iškrovimas truko apie 10 min., po to transporto priemonė buvo pastatyta į kitą vietą.
24. Pareiškėjo R. K. teigimu, skundžiamame nutarime konstatuota, jog jis buvo trumpam laikui palikęs automobilį, kad galėtų iškrauti daiktus ir nunešti juos į D. G. butą. Jis vadovaujasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 79 punktu, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės stovėjimas yra transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, ir 80 punktu, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės sustojimas yra transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pareiškėjas teigia, jog esminis kriterijus yra tikslas, pagal kurį yra vertinama ar sustojimas yra leidžiamas ir jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad krova turi būti vykdoma tik šalia automobilio ar neužrakinus transporto priemonės.
25. Leidimas sustabdyti transporto priemonę KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ zonoje negali būti suprantamas taip, kaip jį supranta pareiškėjas. Pagal teisės aktų nuostatas automobilio krovimas šios situacijos kontekste yra tada, kai automobilis yra pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje (SEAKĮ naudojama sąvoka „transporto priemonei krauti“), krovimu negali būti laikomas krovinio išnešiojimas po skirtingas vietas, palikus užrakintą transporto priemonę draudžiamoje zonoje neribotam laikui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-522-312/2019). Nors, kaip nurodo pats pareiškėjas, teisės aktuose nėra konkrečiai nurodyta krovos sąvoka, tačiau teismai formuoja vienodą teisės taikymo praktiką, todėl priimdami sprendimus turi vadovautis anksčiau suformuotos praktikos principais. Todėl sutiktina su Institucijos argumentu, kad R. K. veiksmai negali būti pripažinti transporto priemonės krovos darbais, nes jie atitinka transporto priemonės stovėjimo sąvoką, kurią ir draudžia nagrinėjamo įvykio vietoje pastatytas kelio ženklas. Svarbu paminėti, kad jokių pagrįstų duomenų apie R. K. vykdomus krovos darbus bylos medžiagoje nėra.
26. Pareiškėjo R. K. pateiktame atsiliepime teigiama, jog Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neturėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-129-497/2021, nes byloje nebuvo įrodytas krovos procesas, buvo padarytas kitas pažeidimas, skirtingos faktinės aplinkybės. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais. Situacijos yra gana panašios: abu asmenys (tiek pareiškėjas R. K. šioje byloje, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtoje byloje) yra nubausti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes abu sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdami KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus. Nors abiejų pažeidimų kai kurios aplinkybės skiriasi, jos nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą nesivadovauti nutartyje suformuota pozicija. Svarbu paminėti, jog minimoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas apibrėžė SEAKĮ 2 straipsnyje vartojamą sąvoką „transporto priemonei krauti“, o tai yra esminis šios bylos klausimas.
27. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-489/2015, atsiliepime detalizavo ir apibūdino krovos sąvoką ir procesą, tačiau teismas nesutinka su R. K. paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje nutartyje teisės aiškinimai pateikti byloje, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Todėl, teismo vertinimu, esant visiškai skirtingoms faktinėms bylų aplinkybėms, pareiškėjo minėta nutartimi nesivadovaujama.
28. Teismas iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 11, 17, 19), kuriose yra aiškiai matomos neužimtos transporto parkavimo vietos, esančios netoli nuo pareiškėjo pastatyto automobilio, sprendžia, jog pareiškėjas R. K. turėjo galimybę automobilį pastatyti vienoje iš laisvų transporto priemonėms statyti skirtų vietų ir, kaip vienu iš būdų, palikti kontaktinį telefono numerį, jog rezervuotos vietos savininkas, esant būtinybei, galėtų susisiekti. Nagrinėjamos situacijos objektyvios aplinkybės bei asmens vidinis situacijos supratimas, įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, jog artimiausios stovėjimo vietos buvo rezervuotos, o kitos tuo metu buvo užimtos, nepanaikina kelio ženklo galiojimo ir nesudaro išimčių statyti automobilius draudžiamose vietose. Šiuo atveju Kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ teisėtumas abejonių nekelia, minėtas kelio ženklas įvykio metu buvo galiojantis, todėl akivaizdu, kad vairuotojas privalo paisyti būtent tuo metu esamų kelio ženklų ir pats savarankiškai nuspręsti netinkamai pastatyti transporto priemonę neturi teisės.
29. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė ir buto, į kurį buvo nešami daiktai, savininkės D. G. paaiškinimą, kuriame teigiama, jog ji pati paprašė pareiškėjo R. K. padėti pervežti asmeninius daiktus į jos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jos teigimu, daiktų krovimas užtruko apie 10 min., po to pareiškėjas iš karto išvyko. Teismo nuomone, vertinti D. G. paaiškinimą, kaip neabejotinai įrodantį aplinkybę, kad R. K. tikrai vykdė krovos darbus, būtų klaidinga. Tiek iš pareiškėjo pozicijos teismo posėdžio metu, tiek iš D. G. pateikto paaiškinimo akivaizdu, kad minėti asmenys yra pažįstami, todėl neatmestina, jog ji gali siekti padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos paaiškinimas nėra objektyvus ir parodo subjektyvų situacijos vertinimą. Taip pat paaiškinime yra pasisakoma tik apie asmeninių daiktų pervežimo faktą, bet ne apie pareiškėjo automobilio stovėjimo vietą. Be to, R. K. teismo posėdyje dėstyta pozicija neatitinka jo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į Institucijos priimtame nutarime administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. pateiktą paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad „<...> kadangi buvau vienas, daiktus teko nešti po vieną, kiekvienąkart paimt daiktą iš automobilio, nunešti daiktą į butą, atrakinti butą, padėti daiktą, užrakinti butą ir vėl grįžti prie automobilio paimti kitą daiktą“. Pareiškėjas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nenurodė, minėjo, jog pati daiktų savininkė D. G. tuo metu buvo namuose. Teismo vertinimu pareiškėjas pats sau prieštarauja, nesilaiko aiškios ir vientisos nuomonės atskleisdamas pažeidimo aplinkybes.
30. Papildomai pastebėtina ir tai, kad R. K., paties teigimu, yra policijos pareigūnas, todėl jam ypač gerai turi būti žinomi tiek KET reikalavimai, tiek kitų teisės aktų reikalavimai. Šito teismo posėdžio metu neneigė ir pats R. K. Todėl nesutiktina ir su R. K. nurodyta aplinkybe dėl tyčios, t. y. kaltės nebuvimo sustojant ir stovint draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeidžiant KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus. Jau aptarta, kad subjektyvus situacijos vertinimas ir KET bei kitų teisės aktų reikalavimų interpretavimas neeliminuoja nei R. K. tyčios, nei kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo. O atsižvelgus į tai, kad jam už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali administracinė nuobauda – 30 Eur bauda – nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, kad ši nuobauda yra neproporcinga ar neadekvati.
31. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti pareiškėjo R. K. skundą, o skundžiamą nutarimą panaikinti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo R. K. skundas netenkinamas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-14667-2025 administracinio nusižengimo byloje paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-14667-2025, palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.