Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-470-945/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-07
Bylos Nr.
2S-470-945/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00441-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-470-945/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00441-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ dėl informacijos suteikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teisiškai įvertinti aplinkybes, kurias sudarė atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Kaunas“ (toliau – atsakovė), ir įvertinti, ar tai yra ieškovo diskriminacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

3. Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas tam, kad būtų įvertintos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės, kuri yra daugiabučio namo administratorė, 2023 m. sausio 6 d. pateikto atsakymo Nr. S-4 į ieškovo 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą Nr. 399. Teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė ne materialinio pobūdžio reikalavimą, kuris nukreiptas tik į ieškinyje nurodytų aplinkybių vertinimą. Teismas nusprendė, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas negali būti reiškiamas ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma, kadangi jis nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių ir toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškiniu prašoma įvertinti atsakovės veiksmus, teikiant daugiabučio namo administravimo paslaugas, ieškovas ieškinyje detaliai išdėstė su tuo susijusias aplinkybes, kurias įvertinti yra teismo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: ieškovo neįgalumą pagrindžiančius dokumentus, rašytinius paaiškinimus, pavadintus atskirojo skundo papildymu, ieškovo 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 17 d. prašymus, atsakovės 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. vasario 27 d. atsakymus į ieškovo prašymus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami atsakovei, tad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovo pateikti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant atskirajame skunde išdėstytus argumentus, priima ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.

9. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

10. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas teisiškai įvertinti atsakovės veiksmus, teikiant daugiabučio namo administravimo paslaugas, taip pat įvertinti, ar ieškovas yra diskriminuojamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo suformuluoti reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebėjo, kad ieškovas, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, šią teisę realizuoja nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Nors teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto teismas turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir jo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju ieškovo pateiktame ieškinyje suformuluoti ieškinio reikalavimai nesukels materialiųjų teisinių padarinių ir tokie reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi teismui patenkinus ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus, ieškovo teisių ir pareigų apimtis savaime nepakistų.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai yra neaiškūs ir abstraktūs, ieškinyje nėra konkretizuota, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovui sukeltų ieškinyje nurodytų aplinkybių teisinis įvertinimas, kurio ieškiniu prašo ieškovas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-8913-1087/2022 priimtu sprendimu už akių iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovę per 10 darbo dienų nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui atsakymus / informaciją į ieškovo atsakovei pateiktus 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. liepos 20 d. (registracijos Nr. 618), 2021 m. rugpjūčio 3 d. (registracijos Nr. 684), 2021 m. rugsėjo 28 d. (registracijos Nr. 862), 2022 m. vasario 15 d. (registracijos Nr. 256066), 2022 m. vasario 22 d. (registracijos Nr. 140), 2022 m. vasario 22 d. (registracijos Nr. 141), 2022 m. vasario 28 d. (registracijos Nr. 147), 2022 m. kovo 3 d. (registracijos Nr. 155, Nr. 156) prašymus. Iš ieškovo šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų su priedais neaišku, ar ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su ankstesnio teismo sprendimo nevykdymu, ar ieškiniu yra reiškiami nauji reikalavimai atsakovei dėl tam tikros informacijos nepateikimo. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad ieškovas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi nelaukdamas atsakovės 2023 m. sausio 6 d. rašte Nr. S-4 nurodyto 10 darbo dienų termino, per kurį atsakovė įsipareigojo atsakyti į visus 10 ieškovo prašymų (ieškinys teismui pateiktas 2023 m. sausio 11 d.), o iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui su rašytiniais paaiškinimais pateiktų atsakovės raštų matyti, kad jais atsakoma į vėlesnius ieškovo prašymus (2023 m. sausio 27 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 17 d.).

14. Kai ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, turėjo ne iš karto atsisakyti priimti ieškinį, o pasinaudoti ieškinio trūkumų pašalinimo institutu ir nustatyti ieškovui pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigoti ieškovą suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. aiškiai įvardinti pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus, kuriuos, ieškovo nuomone, reikia ginti, ieškinyje nurodyti ieškovo pageidaujamą pažeistos teisės gynimo būdą, taip pat įpareigoti ieškovą pašalinti kitus ieškinio formos ir turinio trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti ieškovui, kad, nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

15. Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, apeliacinės instancijos sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, pirmiausiai turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir tik ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, galėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas