Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas laisvės atėmimu 11 metų. Nuspręsta bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. liepos 26 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir N. C. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

15.1. Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti šias medžiagas bent vienam asmeniui. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyviąsias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-571-976/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad vien aplinkybė, jog kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nepaneigia jo tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas ir nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-52-699/2015).

15.2. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad N. C. neturėjo tikslo platinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau toks teiginys prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visumai. Apygardos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad N. C. turėjo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje nustatyta, kad atlikus kratą nuteistojo N. C. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta pakankamai didelis įvairių narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis: 35,6592 g amfetamino, 7,3753 g heroino, 9,6614 g kanapių dervos ir 98,7986 g miltelių, kuriuose yra sintetinių kanabinoidų MDMB-5Br-INACA ir pentil-MDA-19. Pažymėtina, kad šios medžiagos buvo išskirstytos atskirose pakuotėse (užspaudžiamuose maišeliuose, plastikiniuose maišeliuose, folijoje, popieriaus skiautėje, kartoninėje dėžutėje) įvairiose buto vietose (detaliai išdėstyta šios nutarties 12 punkte). Be to, nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo rastos elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) arba kanapių dervos pėdsakų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog N. C. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Labai didelis laikytų ir gabentų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis, šių medžiagų rūšių įvairovė, jų laikymo (išskirstytos atskirose pakuotėse įvairiose buto vietose) ir gabenimo (buvo gabenama išsinuomotu automobiliu, prisidengiant šeimos išvyka į gamtą, ir paslėpta kitame rajone esančiame apleistame objekte) aplinkybės, priemonių, reikalingų dozėms pasverti, turėjimas (elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais), tai, kad anksčiau nuteistasis yra platinęs šias medžiagas, leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl N. C. turėto tikslo neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tokia išvada atitinka teismų praktiką ir apeliacinės instancijos teismas su ja sutinka.

15.3. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino nuteistojo teiginius, kad visas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo surastos jo namuose ir automobilyje, kuriame jis buvo sulaikytas, jis įsigijo vartoti pats ir kad pastarasis labai didelį kiekį - 116,9906 g psichotropinių medžiagų amfetamino pakartotinai įsigijo dėl to, jog prieš tai jo įgytos ir namuose laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo nepakankamai kokybiškos (per silpnos koncentracijos). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pastarąjį nuteistojo teiginį dėl anksčiau įgytų medžiagų neva per silpnos koncentracijos, paneigia specialistų išvadose konstatuotos aplinkybės. Iš specialisto išvadų Nr. 11-1731 ir Nr. 11-1730 (22) matyti, kad po mobiliu nameliu paslėptų ir automobilyje surastų psichotropinių medžiagų - amfetamino koncentracija buvo 11,5%. Tuo tarpu iš specialisto išvados Nr. 11-1733 (22) matyti, kad nuteistojo gyvenamojoje vietoje įvairiose pakuotėse surastų psichotropinių medžiagų - amfetamino koncentracija buvo nuo 5,1% iki 9,1%. Taigi, nors nuteistojo gyvenamojoje vietoje surasto amfetamino koncentracija iš tiesų buvo mažesnė nei po mobiliu nameliu paslėpto ir automobilyje surasto amfetamino, tačiau šis skirtumas nėra itin didelis ir reikšmingas. Teisėjų kolegija neatmeta galimybės, kad N. C. dalį laikytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų ketino vartoti pats, tačiau ši aplinkybė nekeičia jo veikos kvalifikacijos. Kaip minėta, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad aplinkybė, jog kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Taigi, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad labai didelis laikytų ir gabentų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis, šių medžiagų rūšių įvairovė, jų laikymo ir gabenimo aplinkybės, priemonių, reikalingų dozėms pasverti, turėjimas neleidžia tvirtinti, jog N. C. narkotines medžiagas laikė vien savo naudojimui.

16. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai buvo konstatuota, jog N. C. neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šioje sudėtyje veikos požymiai yra nurodyti kaip alternatyvūs, todėl kiekvieno atskiro požymio realizavimas jau sukelia asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Tai, kad yra nustatomas vienas alternatyvus požymis, savaime nereiškia, kad yra įrodytas ir kitas. Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

16.1. Nagrinėjamoje byloje N. C. inkriminuotas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas nurodant, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 26 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį – 267,7395 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 11,1218 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 7,3753 g narkotinės medžiagos – heroino ir 98,7986 g miltelių, kuriuose yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-5Br-INACA ir pentil-MDA-19. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. C. inkriminuotas nurodytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimas nėra pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis N. C. įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kaltinime nenurodytos jokios konkrečios narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės – nei vieta, kurioje buvo įgyta narkotinė medžiaga, nei medžiagų įgijimo laikotarpis nėra nustatyti, taip pat neatskleista, iš ko nuteistasis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Tokio pobūdžio kaltinimas nėra tikslus ar pakankamai aiškus, todėl nepagrįstai apsunkina galimybę nuteistajam gintis nuo tokio kaltinimo.

16.2. Taigi apygardos teismas nepagrįstai N. C. pripažino kaltu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių nuteistojo kaltę, įgyjant narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo faktas teismo iš esmės preziumuojamas nustatytu narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo faktu. Taigi ši skundžiamo nuosprendžio dalis grindžiama tik prielaidomis. Todėl nuteistajam iš nusikaltimo faktinių aplinkybių šalintinos kaip nenustatytos aplinkybės dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo. N. C. buvo nuteistas ir dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo, todėl vieno iš nusikalstamų veiksmų (įgijimo) pašalinimas iš nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių įtakos N. C. baudžiamajai atsakomybei neturi. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl ši nusikalstama veika laikoma baigta, padarius bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų.

16.3. Pašalinus iš nuosprendžio nustatomosios dalies nusikalstamus veiksmus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, N. C. yra nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. liepos 26 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį – 267,7395 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 11,1218 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 7,3753 g narkotinės medžiagos – heroino ir 98,7986 g miltelių, kuriuose yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-5Br-INACA ir pentil-MDA-19. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2022 m. liepos 26 d. dalį – 232,0803 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir dalį – 1,4604 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto neteisėtai atgabeno į Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno r., kur dalį – 115,0897 g psichotropinės medžiagos – amfetamino paslėpė po mobiliuoju nameliu, esančiu Erdvės g. 4, Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno r. (vietovės koordinatės N545759.4 E234900.9012), o kitą dalį – 116,9906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir dalį – 1,4604 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, toliau gabeno minėtu automobiliu, kol tą pačią dieną, 15.10 val., Plento ir Akacijų g. sankirtoje, Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno r., jo vairuojamą automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai ir perdavė apžiūrai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams, kurie 2022 m. liepos 26 d., 16.40 val. automobilio apžiūros metu surado ir paėmė labai didelį kiekį – 116,9906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 1,4604 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, bei tą pačią dieną, 21.20 val., Erdvės g. 4, Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno r., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai apžiūros metu, po mobiliuoju nameliu, surado ir paėmė paslėptą labai didelį kiekį – 115,0897 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po ko, tą pačią dieną, 20.35 val., kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo neteisėtai laikomus likusius 35,6592 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 7,3753 g narkotinės medžiagos – heroino, likusius 9,6614 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 98,7986 g miltelių, kuriuose yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-5Br-INACA ir pentil-MDA-19, surado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

Dėl bausmės.

17. Nuteistasis N. C. apeliaciniame skunde prašo taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų laisvės atėmimo. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė.

18. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

19. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. C. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei paskyrė jam teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

20. Nuteistasis N. C. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju N. C. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl svarstyti dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės.

21. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nuteistojo N. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išvis nebuvo nustatyta. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

22. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

23.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014).

23.2. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. C. proceso metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigdamas byloje nustatytą aplinkybę, kad jis laikė, gabeno ir po mobiliuoju nameliu, stovinčiu Erdvės g. 4, Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno r. (vietovės koordinatės N545759.4 E234900.9012), paslėpė 115,0897 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Be to, nuteistasis proceso metu nurodė skirtingas kaltinime nurodytų medžiagų įgijimo aplinkybes, tokiu būdu klaidindamas teismą. Taigi, nuteistojo N. C. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuteistasis iš dalies keitė savo parodymus, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors nuteistasis prisipažino, jog namuose laikė narkotines medžiagas ir jas gabeno automobiliu iš Kauno, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai jis padarė tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų. Todėl nuteistojo N. C. parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis N. C. nei prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nei padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti padaryto nusikaltimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo N. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

24. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. C. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, kuriuo sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, jog ši veika nebuvo spontaniška, o buvo iš anksto apgalvota, jai buvo atitinkamai pasiruošta. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos automobilio bei įvykio vietos apžiūros metu ir atlikus kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje, todėl į neteisėtą apyvartą nepateko. Nuteistasis disponavo 267,7395 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios kiekis daugiau nei 2,5 karto viršija Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytą šių medžiagų labai didelį kiekį (100 g), taip pat - 11,1218 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 7,3753 g narkotinės medžiagos – heroino, kas atitinka didelį šių medžiagų kiekį (2 g), ir 98,7986 g miltelių, kuriuose yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-5Br-INACA ir pentil-MDA-19. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas savo gyvenamojoje vietoje laikė kartu gyvenantiems šeimos nariams (tarp jų ir mažamečiui vaikui) lengvai prieinamose vietose (pvz., šaldytuve, virtuvės baldų komplekte, ant palangės ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, tai didina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

25. Nustatydamas bausmės dydį nuteistajam N. C., pirmosios instancijos teismas taipogi atsižvelgė į jo asmenybę. N. C. anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalis), paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Nors N. C. šioje byloje nusikalto išnykus teistumui, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl padarė iš esmės analogišką veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad N. C. yra vedęs ir augina mažametį vaiką, tačiau iki sulaikymo nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo N. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam N. C. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam N. C. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nedaug viršija baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės minimalią ribą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam N. C. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors iš N. C. įvykdytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalintina aukščiau minėta aplinkybė dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, t. y. sumažėja N. C. nusikalstamų veiksmų apimtis, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tai nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra vedęs, augina mažametį vaiką. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų nuteistojo N. C. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje N. C. paskirtos bausmės švelninimas kaip tik reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą. Švelnesnės bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas siekiant daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų.

28. Apeliantas skunde pažymi, kad kitoje panašioje byloje, kurioje nuteistasis gabeno ženkliai didesnį kiekį narkotinių medžiagų - beveik 148 kg kanapių dervos, tas pats teismas ir tas pats teisėjas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė nuteistajam 7 metus laisvės atėmimo (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-317/2018; Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-453/2018 šį nuosprendį paliko nepakeistą). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad apelianto nurodomoje baudžiamojoje byloje nuteistųjų asmenybę apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas kartu su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, skiriasi. Nuteistojo nurodomoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs nuteistojo indėlį į įrodinėjimo teisme procesą, t. y. tai, kad būtent jo nuoširdžiu prisipažinimu ir detaliu veikų padarymo aplinkybių išdėstymu, teismui atsirado galimybė konstatuoti, jog kaltinamasis tikrai padarė veikas, kuriomis jis buvo kaltintas. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis N. C. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir nurodė skirtingas kaltinime nurodytų medžiagų įgijimo aplinkybes, tokiu būdu klaidindamas teismą. Taigi, šiuo atveju apelianto skunde nurodoma baudžiamoji byla negali būti laikoma precedentu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti.

N. C. (N. C.)iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 26 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 267,7395 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 11,1218 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 7,3753 g narkotinės medžiagos – heroino ir 98,7986 g miltelių, kuriuose yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-5Br-INACA ir pentil-MDA-19.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.